Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-07 · Civilinė byla Nr. 2A-36-577/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-07
Bylos Nr.
2A-36-577/2013
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-02096-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
Ž. A.
Ieškovas
UAB „Miesto energija“
Civilinė byla Nr.2A-36-577/2013Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02096-2011-9Procesinio sprendimo kategorija: 121.; 25.2.; 35.2.; 35.4.; 42.2.; 42.3.; 42.3.; 42.10.; 42.10.; 44.1.; 45.5.; 99.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. A. apeliacinį atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Miesto energija“ ieškinį atsakovei Ž. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Miesto energija“ kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Ž. A. 62,84 Lt skolos už patiektą karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai, 42,70 Lt už karšto vandens pardavimo mokestį, 11,81 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad su atsakove Ž. A., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., 2002-02-26 buvo sudaryta Sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo Nr. 2735109, kuria atsakovė įsipareigojo numatytais terminais ir tvarka mokėti mokesčius už tiekiamą šilumos energiją. Šis butas atsakovei priklauso nuosavybės teise. Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir įsiskolino ieškovui už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 už patiektą karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai – 62,84 Lt, už karšto vandens pardavimo mokestį – 42,70 Lt bei 11,81 Lt delspinigių. Atsakovė dėl skolos sumokėjimo buvo įspėta, tačiau ji iki šio laiko gera valia nepadengė susidariusios skolos. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad UAB „Miesto energija“ teisės aktų nustatyta tvarka teikė šilumą ir karštą vandenį atsakovei Ž. A. iki 2010 m. birželio mėnesio, kuomet Šilo katilinę perėmė Ukmergės savivaldybė. Pagal atsakovės deklaruotus skaitliuko rodmenis, ji liko ieškovui skolinga 62,84 Lt. Taip pat ieškovo atstovė nurodė, kad UAB „Miesto energija“ licencija nuo 2010 m. spalio 5 d. buvo sustabdyta ir nuo tada ieškovas jokių mokesčių iš atsakovės nereikalavo, tik skaičiavo karšto vandens pardavimo mokestį, kuris skaičiuojamas pagal bute įrengtų apskaitos prietaisų kiekį, taip pat skaičiavo delspinigius, kurie susidarė dėl to, kad atsakovė nesumokėdavo nustatytais terminais visų sumų.

Atsiliepimas

Atsakovė Ž. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pasak atsakovės, ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovė įsiskolino už laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2011-07-31 už patiektą karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai – 62,84 Lt. Ji yra sumokėjusi visas priklausančias mokėti sumas ieškovui iki 2010 m. birželio mėnesio. Taip pat nurodo, kad UAB „Miesto energija“ nuo 2010 m. birželio mėnesio nebetiekia karšto vandens ir šildymo paslaugų. Atsakovės gyvenamajame name šilumos energija ir termofikacinis vanduo karšto vandens pašildymui yra tiekiami iš katilinės, esančios Šilo vidurinėje mokykloje. Ši katilinė 2010 m. birželio ir liepos mėnesiais nedirbo. Atsakovei Ukmergės rajono savivaldybė kompensuoja dalį karšto vandens kainos, todėl atsakovė, siekdama neprarasti teisės į kompensaciją, suklydusi ieškovui deklaravo, kad 2010 m. liepos mėnesį suvartojo 5 kubinius metrus vandens, nors vanduo tuo laikotarpiu apskritai nebuvo tiekiamas. 2010-11-24 atsakovė pateikė ieškovui prašymą dėl sąskaitos anuliavimo, tačiau jos prašymas patenkintas nebuvo. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškiniu dėl karšto vandens pardavimo mokesčio. Nurodo, kad pasak ieškovo, karšto vandens pardavimo mokestis yra skaičiuojamas pagal 2008-07-15 Ukmergės rajono savivaldybės sprendimą, tačiau 2010-04-20 Ukmergės rajono savivaldybės tarybai nutraukus pagrindinę sutartį su ieškovu UAB „Miesto energija“, neteko galios ir kiti susitarimai. Atsakovė jokių papildomų susitarimų su ieškovu nėra sudariusi. Laikotarpiu, kai ieškovas ne dėl atsakovės kaltės negalėjo teikti paslaugos, ir jos neteikė, negali būti skaičiuojami jokie pardavimo (abonentiniai) mokesčiai.

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovės pateiktų mokėjimo pranešimų už UAB „Miesto energija“ paslaugas matyti, kad atsakovė Ž. A. už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-06-30 deklaravo skaitiklių daliklių rodmenis vonioje nuo 48.00 m³ iki 48.00 m³ ir virtuvėje nuo 25.00 m³ iki 25.00 m³; už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31 deklaravo skaitiklių daliklių rodmenis vonioje nuo 48.00 m³ iki 52.00 m³ ir virtuvėje nuo 25.00 m³ iki 26.00 m³; už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-10-31 skaitiklių rodmenų nedeklaravo (b.l. 16-20). Tokiu būdu ieškovė deklaravo UAB „Miesto energija“ skaitiklių rodmenis vonioje iki 52.00 m³ ir virtuvėje iki 26.00 m³. Atsakovė nurodė, jog tolesnius skaitiklių rodmenis, tai yra vonioje nuo 52.00 m³ ir virtuvėje nuo 26.00 m³, 2010 m. rugpjūčio mėnesį deklaravo karštą vandenį ir šilumą iki šiol teikiančiai UAB „Ukmergės šiluma“. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji UAB „Miesto energija“ deklaruotų kubinių metrų karšto vandens nėra sunaudojusi, todėl ieškinys šioje dalyje buvo tenkintinas visiškai ir iš atsakovės Ž. A. ieškovo naudai priteista 62,84 Lt suma. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovė išnaudojo ieškovo patiektus 5.00 m³ karšto vandens, o karšto vandens pardavimo mokestis yra sudedamoji karšto vandens kainos dalis, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 42,70 Lt. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 11,81 Lt delspinigių. Taip pat vadovaujantis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės Ž. A. buvo priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Atsakovė Ž. A. apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimus atmesti.

Dėl karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio. Apeliantės įsitikinimu, ieškovo vadinamas karšto vandens pardavimo mokestis iš tiesų yra apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis. Pasak atsakovės, neginčijamai nustatyta, kad ieškovas karštą vandenį tiekė iki 2010 m. birželio mėn. pradžios. Kaip teisme paaiškino ieškovo atstovė, nuo 2010-10-05 buvo sustabdyta ieškovo šilumos tiekėjo licenzija, tačiau ieškovas ir toliau skaičiavo ir reikalavo apmokėti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Kadangi ieškovas tariamos skaitiklio aptarnavimo mokesčio skolos susidarymo laikotarpiu neteikė karšo vandens, neturėjo tam licenzijos, tai jis Šilumos ūkio įstatymo 2 str., 38 p. pagrindu buvo praradęs tiekėjo statusą, ir neturėjo jokio teisinio pagrindo skaičiuoti ir reikalauti apmokėti tokį mokestį. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. pabaigos kita bendrovė pradėjo tiekti karštą vandenį, su ja buvo sudaryta sutartis, ji atvykdavo apžiūrėti ir prižiūrėti karšto vandens apskaitos prietaisų.

Dėl skolos už patiektą – suvartotą karštą vandenį. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino byloje pateiktus mokėjimo dokumentus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė nuolat buvo skolinga ieškovui. Pasak atsakovės, kadangi jai nuolat buvo kompensuojama dalis suvartotos šilumos energijos ir karšto vandens kainos, o viena kompensavimo sąlygų pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, yra įsiskolinimo nebuvimas, tai ji nebuvo ir negalėjo būti nuolat skolinga ieškovui. Dėl objektyvių aplinkybių vieną 2010 m. mokėjimo periodą jai nebuvo kompensuota dalis šilumos kainos, todėl, su tuometiniu tiekėju buvau sudarytas susitarimas dėl įsiskolinimo padengimo, šio susitarimo atsakovė laikėsi ir dalimis apmokėjo skolą. Kaip matyti iš teismui pateiktų mokėjimo dokumentų, skola dalimis buvo visiškai išmokėta. Apeliantė teigia, kad tai, jog už per klaidą ieškovui už 2010 m. liepos mėn. deklaruotą kiekį 5 m³ vandens nesumokėjo buvusiam tiekėjui ieškovui UAB „Miesto energija“, nei dabartiniam – „UAB „Ukmergės šiluma“, nepatvirtina, kad skolinga liko būtent ieškovo bendrovei. Pateikus prašymą anuliuoti sąskaitą, ieškovas apskaitos prietaisų parodymų netikrino, todėl, pasak apeliantės, teismo išvada, kad ji liko skolinga ieškovui, o ne vėliau karštą vandenį pradėjusiai tiekti bendrovei, nėra pagrįsta. Apeliantės įsitikinimu, teismas negalėjo priteisti nesamos skolos ieškovo naudai, kadangi nėra aišku, kada buvo suvartotas nurodytas karšto vandens kiekis.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Miesto energija“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Dėl karšto vandens pardavimo mokesčio. Ieškovas nurodo, kad UAB „Miesto energija“ karšto vandens pardavimo mokestį skaičiuoja vadovaudamasis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“, šio sprendimo 2.6 p. ir 2.7 p. pagrindu ieškovas skaičiuoja karšto vandens pardavimo kainą daugiabučių namų butų gyventojams. Šis mokestis nesietinas su suvartotu karšto vandens kiekiu, taip pat jis nesusijęs su karšto vandens tiekimu ar netiekimu butui ir jis yra nustatytas butui per mėnesį, priklausomai nuo įrengtų apskaitos prietaisų kiekio bute. Šis mokestis skaičiuojamas už karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimą daugiabučio namo butuose, jų priežiūrą bei patikrą. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 15 str., 16 str. nuostatas karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Karšto vandens apskaitos prietaisų pastatymo ir priėmimo faktą įrodo ieškovo atstovo ir atsakovės Ž. A. pasirašytas Karšto vandens apskaitos prietaisų priėmimo aktas Nr. 284, kurio kopija pridedama prie atsiliepimo. Atsakovei priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., yra įrengti du apskaitos prietaisai. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ 2.6 punktą karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kaina, kai bute įrengtas vienas apskaitos prietaisas – 2, 14 Lt butui per mėn., o kai bute yra daugiau nei vienas apskaitos prietaisas, už kiekvieną papildomą apskaitos prietaisą karšto vandens pardavimo daugiabučių namų gyventojams kaina – 1, 39 Lt prietaisui per mėn. (sprendimo 2.7 punktas). Tokiu būdu, pridėjus pridėtinės vertės mokestį, atsakovės butui per mėnesį yra priskaičiuojama 4,27 Lt suma. Šis karšto vandens pardavimo mokestis savo esme yra analogiškas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui, kuris yra minimas LR Šilumos ūkio įstatyme, nes pagal ankstesnes teisės aktų redakcijas šis mokestis vadinosi karšto vandens pardavimo kaina ir buvo bei tebeliko sietinas su apskaitos prietaisų skaičiumi bute. Ieškovas pažymi, kad pati Ž. A. teismo posėdyje patvirtino, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra likę tie patys ir pati atsakovė sutiko, kad apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčius ji ieškovui mokėjo ir tai nesietina su suvartotu karšto vandens kiekiu, taip pat nesietina su karšto vandens tiekimu. Ieškovas turėjo ir iki šiol tebeturi teisinį pagrindą reikalauti iš atsakovės apmokėti karšto vandens pardavimo mokestį. Nuo 2010 m. spalio 5 d. ieškovui buvo sustabdyta licencija neterminuotai verstis šilumos tiekimo veikla, tačiau karšto vandens pardavimo kainą ieškovas skaičiuoja ir reikalauja apmokėti vadovaudamasi jau minėtu Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“. Atsakovės bute yra ieškovo du karšto vandens apskaitos prietaisai, atsakovė rodmenis naujam karšto vandens tiekėjui deklaruoja pagal ieškovo apskaitos prietaisus, naujas karšto vandens tiekėjas karšto vandens apskaitos prietaisų iš ieškovo neperėmė, tokiu būdu yra teisinis ir faktinis pagrindas reikalauti iš atsakovės mokėti šį mokestį, o tai, kad teismas neišsiplėtė aiškindamas įstatymų nuostatas, nedaro teismo sprendimo negaliojančiu.

Dėl skolos už patiektą-suvartotą karštą vandenį. Ieškovas tvirtina, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė mokesčius ieškovui mokėjo netinkamai ir atsakovės teiginys, kad teismas neteisingai vertino byloje pateiktus mokėjimo dokumentus, yra nieko nepagrįstas ir neteisingas. Kadangi atsakovei susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, ieškovas, turėdamas teisinį pagrindą, nuo susidariusio įsiskolinimo skaičiavo delspinigius (LR CK 6.256 str. 2 d., LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 ir 1996-10-04 nutarimas Nr. 1161 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“). Atsakovė teigia, kad ji per klaidą už 2010 m. liepos mėnesį ieškovui deklaravo 5,00 m³ vandens ir už šį kiekį nesumokėjo nei ieškovui, nei dabartiniam tiekėjui UAB „Ukmergės šiluma“. Atsakovė ieškovui už 2010 m. birželio mėnesį deklaravo 0,00 m³ suvartoto karšto vandens (karšto vandens skaitiklio vonioje rodmenys 48,00 m³, karšto vandens skaitiklio virtuvėje rodmenys 25,00 m³), už 2010 m. liepos mėnesį atsakovė ieškovui deklaravo 5,00 m³ suvartoto karšto vandens (karšto vandens skaitiklio vonioje rodmenys nuo 48,00 iki 52,00, skirtumas 4,00 m³, karšto vandens skaitiklio virtuvėje rodmenys nuo 25,00 iki 26,00, skirtumas 1,00 m³.). Už atsakovės deklaruotus 5,00 m³ vandens ieškovas ir paskaičiavo mokėjimus (žr. mokesčių paskaičiavimo pažymos eilutę 2010.08, einamasis periodas, priskaityta viso; mokėjimo pranešimą už UAB „Miesto energija“ paslaugas, serija MEG Nr. 101966, detalizuota sąskaita). Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad, pasikeitus karšto vandens tiekėjui, karšto vandens apskaitos prietaisai jos bute liko tie patys, naujam karšto vandens tiekėjui UAB „Ukmergės šiluma“ karšto vandens parodymus už 2010 m. rugpjūčio mėn. ji deklaravo 52,00 m³ vonioje ir 26,00 m³ virtuvėje ir skirtumo nuo 48,00 m³ iki 25,00 m³, ir nuo 25,00 m³ iki 26,00 m³ ji nėra sumokėjusi. Taip pat ieškovas pažymi, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio karštą vandenį atsakovės butui tiekia UAB „Ukmergės šiluma“, šiam tiekėjui atsakovė deklaruoja skaitiklių parodymus ir atlieka mokėjimus. Ieškovas atsakovės prašymo, gauto 2010 m. lapkričio mėnesį, negalėjo objektyviai išnagrinėti, nes karštas vanduo atsakovei jau buvo tiekiamas kito tiekėjo, pati atsakovė nepateikė ieškovui jokių įrodymų, patvirtinančių karšto vandens skaitiklių parodymų deklaravimą ir sumokėjimą kitai šias paslaugas teikiančiai bendrovei, skaitiklių parodymų tikrinimas praėjus keliems mėnesiams po jų duomenų deklaravimo nebegalėjo turėti absoliučiai jokios reikšmės. Ieškovo nuomone, pati atsakovė, turėdama pareigą deklaruoti karšto vandens skaitiklių parodymus ieškovui, nebuvo pakankamai atsakinga ir sąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė teisės normas. Ši byla nagrinėjama atsakovės Ž. A. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisėtai ir pagrįstai tenkino ieškinį, tinkamai įvertino įrodymus bei taikė procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas UAB „Miesto energija“ iš atsakovės Ž. A. prašo priteisti 62,84 Lt skolos už patiektą karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai. Atsakovė su šiuo mokesčiu nesutinka, nurodydama, kad 5,00 m³ vandens ieškovui deklaravo per klaidą. Taip pat ieškovas UAB „Miesto energija“ iš atsakovės prašo priteisti 42,70 Lt karšto vandens pardavimo mokesčio. Atsakovė su šiuo mokesčiu taip pat nesutinka, motyvuodama tuo, kad ieškovas jos butui karšto vandens netiekia, todėl nėra jokio pagrindo mokėti ieškovui karšto vandens pardavimo mokesčio.

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio mokesčius mokėjo netinkamai, kiekvieno mėnesio pradžioje likdavo likutis nesumokėtos sumos, dėl ko atsakovė liko ieškovui skolinga 62,84 Lt už patiektą karštą vandenį ir šilumos kiekį cirkuliacijai, taip pat buvo paskaičiuoti ir delspinigiai (b.l. 6-7).

Iš atsakovės pateiktų mokėjimo pranešimų už UAB „Miesto energija“ paslaugas matyti, kad atsakovė Ž. A. už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2010-06-30 deklaravo skaitiklių rodmenis vonioje nuo 48.00 m³ iki 48.00 m³ ir virtuvėje nuo 25.00 m³ iki 25.00 m³; už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31 deklaravo skaitiklių rodmenis vonioje nuo 48.00 m³ iki 52.00 m³ ir virtuvėje nuo 25.00 m³ iki 26.00 m³; už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2010-10-31 skaitiklių rodmenų nedeklaravo (b.l. 16-20). Tokiu būdu ieškovė deklaravo UAB „Miesto energija“ skaitiklių rodmenis vonioje iki 52.00 m³ ir virtuvėje iki 26.00 m³. Atsakovė nurodė, jog tolesnius skaitiklių rodmenis, tai yra vonioje nuo 52.00 m³ ir virtuvėje nuo 26.00 m³, 2010 m. rugpjūčio mėnesį deklaravo karštą vandenį ir šilumą iki šiol teikiančiai UAB „Ukmergės šiluma“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmos instancijos padaryta išvada, kad atsakovė, deklaruodama skaitiklių rodmenis UAB „Ukmergės šiluma“, jau buvo sunaudojusi karšto vandens vonioje iki 52.00 m³ ir virtuvėje iki 26,00 m³. Taigi iš šių duomenų matyti, kad už 5,00 m³ karšto vandens atsakovė nėra sumokėjusi nei UAB „Miesto energija“, nei UAB „Ukmergės šiluma“. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovės bute nagrinėjamu laikotarpiu skaitiklių rodmenys tikrinami nebuvo, todėl nėra aišku, ar atsakovė 5 m³ karšto vandens, kaip ji pati teigia, deklaravo į priekį, ar šis vandens kiekis realiai buvo išnaudotas, tačiau nebuvo tinkamai deklaruotas už ankstesnį laikotarpį.

Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad tinkamai deklaruoti skaitiklių parodymus yra pačios atsakovės pareiga. Atsakovės pareiga nustatytais terminais pranešti karšto vandens tiekėjui karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis įtvirtinta LR Šilumos ūkio įstatymo 15 str., Šilumos vartojimo ir tiekimo taisyklių 171.5 p., 227.4 p. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė kreipėsi į UAB „Miesto energija“ prašydama anuliuoti 5,00 m³ per klaidą deklaruoto vandens, kadangi laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2010-07-31 atsakovei karšto vandens UAB „Miesto energija“ netiekė (b.l. 14). Iš UAB „Miesto energija“ pranešimo matyti, kad atsakovės prašymas anuliuoti skolą buvo atmestas, kadangi nėra atsakovės nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (b.l. 15). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji į ieškovą kreipėsi 2010 m. lapkričio 24 d. prašymu dėl suklydimo deklaruojant skaitiklių parodymus, buvusius 2010 m. liepos mėnesį. Pati atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio karštą vandenį jos butui tiekia UAB „Ukmergės šiluma“, šiam tiekėjui ji deklaruoja skaitiklių parodymus ir atlieka mokėjimus. Pažymėtina, kad ieškovas atsakovės prašymo, gauto 2010 m. lapkričio mėnesį, negalėjo objektyviai išnagrinėti, nes karštas vanduo atsakovei jau buvo tiekiamas kito tiekėjo, pati atsakovė nepateikė ieškovui jokių įrodymų, patvirtinančių karšto vandens skaitiklių parodymų deklaravimą ir sumokėjimą kitai šias paslaugas teikiančiai bendrovei, skaitiklių parodymų tikrinimas praėjus keliems mėnesiams po jų duomenų deklaravimo nebegalėjo turėti jokios prasmės.

Kadangi atsakovei susidarė įsiskolinimas už suteiktas paslaugas, nuo susidariusio įsiskolinimo pagrįstai buvo skaičiuojami delspinigiai (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str., LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimas Nr. 124 ir 1996-10-04 nutarimas Nr. 1161 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“). Taigi, byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji UAB „Miesto energija“ deklaruotų kubinių metrų karšto vandens nėra sunaudojusi, pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškinį šioje dalyje tenkintino visiškai ir iš atsakovės Ž. A. ieškovo naudai priteisė 62,84 Lt.

Be to, nesutiktina su apeliantės teiginiu, jog ieškovas skolos susidarymo laikotarpiu netiekė karšto vandens, neturėjo tam licencijos, todėl neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti karšto vandens pardavimo mokestį. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad šis mokestis nesietinas su suvartotu karšto vandens kiekiu, taip pat jis nesusijęs su karšto vandens tiekimu ar netiekimu butui, jis yra nustatomas priklausomai nuo įrengtų apskaitos prietaisų kiekio bute. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 15 str., 16 str. nuostatas karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2009 m. kovo 23 d. atsakovės bute, esančiame Antakalnio g. 70-10, Ukmergėje, pakeitė karšto vandens apskaitos prietaisus vonioje ir virtuvėje. Karšto vandens apskaitos prietaisų pastatymo ir priėmimo faktą įrodo ieškovo atstovo ir atsakovės Ž. A. pasirašytas Karšto vandens apskaitos prietaisų priėmimo aktas Nr. 284 (b.l. 70). Ieškovas UAB „Miesto energija“ karšto vandens vartotojų butuose įrengė atsiskaitomuosius karšto vandens apskaitos prietaisus, būdamas šių apskaitos prietaisų savininku, ieškovas užtikrino atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, eksploatacijos ir patikros paslaugos teikimą, kas sudaro galimybę apskaityti vartotojų butuose suvartotą karštą vandenį, teisingai paskirstyti namo suvartotą šilumos kiekį. Pati atsakovė Ž. A. teismo posėdyje patvirtino, kad karšto vandens apskaitos prietaisai yra likę tie patys (b.l. 40), taigi atsakovė rodmenis naujajam karšto vandens tiekėjui deklaruoja pagal ieškovo apskaitos prietaisus, kurių naujasis karšto vandens tiekėjas neperėmė, todėl yra teisėtas pagrindas remiantis Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 7-137 „Dėl UAB „Miesto energija“ šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo“ reikalauti iš atsakovės mokėti karšto vandens pardavimo mokestį.

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, tai iš atsakovės Ž. A. priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pagal ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 300 Lt. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos išlaidos neviršija nurodytų rekomendacijų 8.11 nustatyto maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jų nepriteisti.

Be to, Ukmergės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartimi apeliantei Ž. A. buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Taigi, priėmus procesinį sprendimą apeliacinės instancijos teisme, kuriuo apeliacinis skundas atmestinas, apeliantei atsiranda pareiga sumokėti ir žyminį mokestį, kurio mokėjimą pirmos instancijos teismas buvo atidėjęs.

Atsižvelgdamas į aukščiau nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

nutarė:

Atsakovės Ž. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Ž. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 70,00 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovės Ž. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB “Miesto energija” (j.a.k. 183204042) 300,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jadvyga Mardosevič