Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajam A. L., kaltinamajam A. L., kaltinamojo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta ten pat, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“, mūrininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. kovo 6 d. apie 22.00 val. namų kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš vidinės kišenės išsitraukęs imitacinį pistoletą, grasino juo savo sūnui A. L., sakydamas: „neik prie manęs, nes tave nušausiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas.

A. L. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną jis norėjo su dukra pasikalbėti apie mamą (buvusią žmoną), nes ji lankėsi pas žmoną. Prieš tai siuntinėjo dukrai žinutes, tačiau ji į jas neatsakė. Jis susinervino, įpyko, todėl nuvyko prie dukros namų, kvietė išeiti į lauką pasikalbėti, bet dukra neišėjo, išėjo sūnus Aurimas. Jis parodė jam imitacinį pistoletą, pasakė, kad neitų prie jo, tikslių žodžių nepamena. Sūnus iš karto atsitraukė, nuėjo į namus, o jis išvažiavo. Savo sūnaus tikrai nenorėtų nušauti, nekeltų rankos prieš vaikus, jam tik truputį nervai sutrikę dėl skyrybų, sūnus blogai jį suprato. Dėl įvykio labai gailisi, savo elgesį vertina blogai, nukentėjusiojo atsiprašė, jis jam atleido, sutinka susitaikyti.

Nukentėjusysis A. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-03-06 vakare jam paskambino šalia gyvenanti sesuo, pasakė, kad atvažiavo prisigėręs tėvas, kuris grasina, kad nušaus. Ji paprašė, kad jis išeitų su tėvu pasikalbėti. Tuomet jis nuėjo į kiemą, paklausė tėvo, ko čia „blūdija“, tėvas pasakė, kad jis eitų šalin, nes nušaus, iš užančio išsitraukė daiktą, panašų į pistoletą. Jis matė šautuvo galą, buvo tamsu, gerai neįsižiūrėjo, bet pagalvojo, kad šautuvas gali būti tikras. Tėvas buvo pilnas įniršio, akys pabalę, prieš tai jis dar buvo skaitęs sesei siųstas jo žinutes, todėl išsigandęs dėl savo sveikatos ar net gyvybės, iš karto nuo tėvo atsitraukė ir nuėjo į namus. Namuose paskambino policijai. Tėvas kai išgeria dažnai būna piktas. Tėvas dėl šio įvykio atsiprašė, jis jam šį kartą atleidžia, nori susitaikyti.

(duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, jog ji buvo išvykusi atostogų pas mamą, kai grįžo, pradėjo gauti iš tėvo įvairias negražaus turinio, įžeidžiančias žinutes, parašė net, kad ji ruoštųsi laidotuvėmis, nes mama ir jos meilužis gulės karste, primygtinai reikalavo papasakoti apie mamą. Sužinojusi, kad tėvas atvažiuoja, ji iš karto paskambino broliui, vyro namuose nebuvo, todėl ji labai išsigando, kad tėvas į vidų neužeitų. Ji buvo su mažu vaiku, o tėvas girtas neprognozuojamas. Per langą ji pamatė, kai prie tėvo prieina brolis Aurimas, o tėvas išsitraukė daiktą, panašų į šautuvą. Brolis iš karto nuo tėvo atsitraukė. Vėliau brolis jai papasakojo, kad tėvas sakė, kad neitų artyn, nes jį nušaus.

2016-03-07 protokole–pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas A. L. pareiškė, kad 2016-03-06 apie 22.00 val. namų kieme adresu (duomenys neskelbtini)., automobiliu atvykęs tėvas A. L. laikydamas rankose šaunamąjį ginklą, jam pagrasino, sakydamas „neik artyn manęs, nes tave nušausiu“. Jo grasinimą suprato kaip realią grėsmę (b.l.1).

Kauno apskrities VPK KP NVRS tyrėjo A. V. 2016-03-07 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2016-03-06 apie 22.13 val. Kauno apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) automobiliu yra atvykęs neblaivus tėvas, kuris turi šaunamąjį ginklą. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje grasinant nužudyti dėl to, kad A. L. daiktu, panašiu į ginklą, grasino savo sūnui A. L., teigdamas, kad jį nušaus. Tikslu sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, buvo nuvykta į butą, esantį (duomenys neskelbtini)., kur gyvena A. L., jis parodė ir pateikė daiktą, panašų į ginklą (b.l.3).

2016-03-07 apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b.l.8-9).

2016-03-07 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Ulefone“ (b.l.16-17).

2016-03-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas „Ulefone“ ir jame esančios žinutės (b.l.18-28).

2016-03-07 savanoriškame daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. L. pateikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą (b.l.39).

2016-03-07 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas imitacinis pistoletas, kuris yra išlietas iš stiklo, tamsiai rudos spalvos, aiškiai matomos detalės: nuleistukas, gaidukas. Jo priekyje yra kamštis, kuris nusiima ir viduje yra talpa (b.l.30-31).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 76 užfiksuota, kad A. L. 2016-03-07 01.38 val. nustatytas 1,25 prom. girtumas (b.l.35).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. L. grasinus nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. L. sveikatą pasitvirtino.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. L. buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl A. L. ketinimų ir kad jis siekė įbauginti nukentėjusįjį A. L.. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, nes juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiojo A. L. ir liudytojos S. P. parodymai, protokolas-pareiškimas, tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido, sutiko, kad byla būtų nutraukta, su kaltinamuoju susitaikė (b.l.72-73).

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, jis jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), ankščiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.54), vienerių metų bėgyje administracine tvarka nebaustas (b.l.51), yra dirbantis (b.l.54), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.55), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.57). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. L., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį – sūnų, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.). Teismas neskiria kaltinamajam prokurorės prašomos BK 70 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, nes atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra dirbantis, taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiojo nuomonę (b.l.75).

Prokurorė prašė įpareigoti kaltinamąjį A. L. gydytis nuo alkoholizmo. Teismas pažymi, jog pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos įstatyme (BK 67 str. 2 d.) numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo, įstatymas nenumato. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas neturi teisinio pagrindo skirti kaltinamajam (priverstinio) įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Tai nedraudžia kaltinamajam gydytis nuo alkoholizmo savo noru ir pastangomis.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – imitacinis pistoletas, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Duomenų, kad kaltinamajam būtų paskirta kardomoji priemonė, byloje nėra.

Kauno apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2680, kurioje nurodyta, kad Ramutė Budrytė teikia antrinę pagalbą A. L., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.64).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

A. L., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. L. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. L., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. L. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – imitacinį pistoletą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. L. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.