Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas dėsto LAR veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pažymi, kad LAR statute nėra nei vienos formuluotės, draudžiančios LAR narių visuotiniame susirinkime dalyvauti per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį arba su juo sudarius balsavimo teisės perleidimo sutartį. LAR statutas apskritai šios situacijos neaptarinėja ir nedetalizuoja, tačiau ta aplinkybė, kad LAR statute neperrašytos visos teisės aktų formuluotės, tai nedaro įstatyminių nuostatų negaliojančiomis ir netaikomomis konkrečiu atveju. Žemesnės galios teisės aktas negali pakeisti ar panaikinti aukštesnės galios teisės akto turinio ir galiojimo.

LAR veiklos reglamento 20 punktas numato, kad LAR narys, kuris per 5 iš eilės einančius metus be pateisinamos priežasties nedalyvauja 3 ir daugiau visuotiniuose LAR narių susirinkimuose, gali būti pašalintas iš LAR narių. Pašalinimas iš LAR narių reiškia teisės verstis auditoriaus veikla netekimą. Dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius laikomas nedalyvavusiu susirinkime be pateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, dėl LAR neteisėtų veiksmų auditorius ne tik negalėjo pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise, tačiau šie veiksmai auditoriui sukūrė neigiamas procesines pasekmes.

Pareiškėjas akcentuoja, kad jam 2022-12-09 buvo uždrausta dalyvauti LAR narių visuotiniame susirinkime per įgaliotą asmenį. Šiais veiksmais LAR šiukščiai pažeidė Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 13 straipsnyje garantuojamą jo teisę dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Taip pat LAR veiksmai sukėlė neigiamas procesines pasekmes, nes jis laikomas be pateisinamos priežasties praleidęs LAR narių visuotinį susirinkimą ir pažeidęs LAR veiklos reglamentą.

Principas ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė) draudžia neteisėtus veiksmus atlikusiems asmenims juos įteisinti paskesniais formaliais veiksmais, nes tai reikštų teisingumo principo pažeidimą. Pažeidus juridinio asmens dalyvio teisę dalyvauti ir balsuoti susirinkime, susirinkime priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais.

Pareiškėjas dar kartą akcentuoja, kad LAR veiksmai sukėlė neigiamas procesines pasekmes, nes jis laikomas be pateisinamos priežasties praleidęs LAR narių visuotinį susirinkimą ir pažeidęs LAR veiklos reglamentą. LAR yra pradėjusi administracines procedūras prieš jį, ko pasėkoje jis gali būti pašalintas iš LAR narių ir prarasti savo pragyvenimo šaltinį. Šiuo metu jis yra visiškoje nežinioje dėl savo ateities. Pats klausimo dėl jo pašalinimo iš LAR narių viešas iškėlimas ir svarstymas neigiamai paveikė (pablogino) jo, kaip auditoriaus reputaciją. Auditoriaus reputacija audito versle yra svarbi. Dėl to jo klientams, ketinusiems sudaryti ilgalaikes audito atlikimo sutartis, kilo abejonių dėl jo profesinės veiklos tęstinumo ir jie atsisakė sudaryti su auditoriumi paslaugų sutartis. Tas pats ir su esamais jo klientais. Jie svarsto sutarčių pratęsimo klausimą ir prašo paaiškinti susidariusią situaciją. Visą tai sukėlė ir sukelia jam įtampą, dvasinius išgyvenimus, neapibrėžtumo, pažeminimo, beprasmiškumo jausmą, reputacijos pablogėjimą. Dėl didelės emocinės įtampos, pablogėjo jo fizinė sveikata.

Atsižvelgiant į tai iš LAR pusės yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti – tiek neteisėti veiksmai, tiek kaltė, tiek priežastinis ryšys, o jis įgijo teisę iš LAR reikalauti atlyginti neturtinę žalą.

Atsakovas LAR atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo nutraukti bylą dėl pareiškėjo Š. G. reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2022-12-09 sprendimą atsisakyti registruoti pareiškėją LAR narių visuotiniame susirinkime, kuriuo pareiškėjo teigimu neva pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti ir balsuoti asociacijos visuotiniame narių susirinkime. Dėl kitų pareiškėjo reikalavimų, prašo skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad atsisakymas registruoti pareiškėją 2022-12-09 LAR visuotiniame narių susirinkime, savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Atsakovas nurodo, kad jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą.

Pažymi, kad pareiškėjo balsas negalėjo turėti įtakos 2022-12-09 LAR visuotinio narių susirinkimo sprendimams, 2022-12-09 LAR visuotinis nariu susirinkimas (toliau – Susirinkimas) yra įvykęs, jame yra priimti sprendimai visais darbotvarkės klausimais.

Sprendimai yra teisėti, todėl jų nėra pagrindo nei ginčyti, nei naikinti. Teigia, kad pareiškėjo teisė būti registruotu ir dalyvauti LAR 2022-12-09 visuotiniame narių susirinkime yra pasibaigusi, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas šiuo savarankišku pagrindu. Pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas, įgaliodamas auditorę L. R. (toliau – Įgaliotinė) atstovauti jį Susirinkime, nesiekė realiai įgyvendinti savo balsavimo ir pasisakymo teisės Susirinkime. LAR nariai, savo valią Susirinkimo darbotvarkės klausimais išreiškia balsuodami (balsavimas yra valios išraiškos forma). Tačiau iš 2022-11-03 įgaliojimo turinio matyti, kad pareiškėjas neišreiškė valios konkrečiai balsuoti Susirinkimo darbotvarkės klausimais, t. y. neįgaliojo auditorės L. R. išreikšti jo valią konkrečiai balsuojant darbotvarkės klausimais („už“ ar „prieš“) ar pagarsinti kokį nors konkretų pranešimą pareiškėjo vardu. Pareiškėjas suteikė Įgaliotinei teisę jos nuožiūra balsuoti Susirinkime. Taip pat Įgaliotinei buvo suteikta teisė jos nuožiūra teikti prieštaravimus, prašymus ir komentarus, pareiškėjo vardu pasirašyti dokumentus ir pan. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas nesiekė Susirinkime išreikšti valios Susirinkimo darbotvarkės klausimais. Todėl ir atsisakymas pareiškėją registruoti Susirinkime, priešingai negu teigia pareiškėjas, neturėjo įtakos pareiškėjo balsavimo teisės įgyvendinimui. Sprendžiant iš pareiškėjo į bylą pateikto įgaliojimo turinio, darytina išvada, kad šis Įgaliojimas turi balsavimo teisės perleidimo sutarties požymių, kadangi Įgaliojime nurodoma, kad Įgaliotinė turi teisę Susirinkime balsuoti jos nuožiūra. Pareiškėjui perleidus atitinkamą teisę trečiajam asmeniui, akivaizdu, kad tokios teisės realizavimas (po perleidimo) tampa susijęs su teisės įgijėjo interesais, kas tuo pačiu reiškia, jog balsavimo teises įgijusio asmens negalėjimas (savo nuožiūra) pasinaudoti įgyta balsavimo teise niekaip neįtakoja ir nepažeidžia balsavimo teisę perleidusio asmens materialinių teisinių interesų. Tokia situacija gali turėti įtakos tik balsavimo teisę įgijusio asmens interesams, tačiau esamu atveju, auditorė L. R. į teismą su skundu nesikreipė.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, jog „Pareiškėjas laikomas nedalyvavusiu susirinkime be pateisinamos priežasties“ yra išankstinė pareiškėjo interpretacija klausimu, kuris yra priskirtas LAR narystės komisijos ir LAR visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsisakymas pareiškėją registruoti Susirinkime savaime reiškia, kad pareiškėjas Susirinkime nedalyvavo be pateisinamos priežasties.

LAR narystės komisijos darbo reglamento 11.2. punktas numato, kad LAR narystės komisija nagrinėja tikrųjų LAR narių pasiaiškinimus dėl nedalyvavimo visuotiniuose LAR narių susirinkimuose ir teikia pasiūlymus visuotiniam LAR narių susirinkimui dėl narystės panaikinimo. LAR statuto 33.13 punktas numato, kad LAR visuotinis narių susirinkimas turi teisę pašalinti iš LAR narių tuos LAR narius, kurie nedalyvauja visuotiniuose LAR narių susirinkimuose be pateisinamos priežasties LAR veiklos reglamento nustatyta tvarka.

Atsakovas pažymi, kad būtent LAR narystės komisija ir jos teikimu LAR visuotinis narių susirinkimas sprendžia dėl LAR nario ne)dalyvavimo LAR visuotiniuose narių susirinkimuose pagrįstumo, vertina faktinę situaciją susijusią su auditoriaus nedalyvavimo visuotiniuose LAR susirinkimuose priežastimis, pasisako dėl tretiesiems asmenims suteiktų įgaliojimų tinkamumo ir kitų susijusių klausimų.

Taigi, akivaizdu, kad atsisakymas registruoti pareiškėją LAR visuotiniame narių susirinkime, pats savaime nereiškia, kad pareiškėjas „laikomas nedalyvavusiu susirinkime be pateisinamos priežasties“. Esamu atveju, pareiškėjui teisines pasekmes sukeltų LAR visuotinio narių susirinkimo sprendimas dėl pareiškėjo pašalinimo iš LAR narių arba (galbūt) LAR narystės.

Be kita ko pažymi, kad jeigu būtų siekiama pagarsinti pranešimą pareiškėjo vardu, Įgaliotinė tai galėjo padaryti, nes ji buvo registruota susirinkimo dalyve ir turėjo teisę pasisakyti.

Atsakovas mano, kad LAR administracijos atsisakymas registruoti pareiškėją, veikiantį per Įgaliotinę Susirinkimo dalyviu yra pagrįstas ir teisėtas iš esmės. Ginčui aktualios LAR statuto redakcijos 24.5 punktas numato auditoriaus pareigą dalyvauti visuotiniuose LAR susirinkimuose. Pareiškėjui yra gerai žinoma, kad 2017 metais vyko aktyvios diskusijos (dalyvaujant ir pareiškėjui) dėl LAR narių tiesioginio dalyvavo LAR narių susirinkimuose ir 2017-06-16 visuotinio LAR narių susirinkimo nutarimu (2017-06-28 protokolas Nr. 1.4-40.1.1 ) buvo patvirtinta LAR statuto redakcija, kurioje, be kita ko, buvo panaikinta nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą/balsavimo teisių perleidimo. Tokia pati LAR statuto nuostata yra įtvirtinta ir ginčui aktualioje 2021-12-10 LAR visuotiniame narių susirinkimo sprendimu patvirtintoje LAR statuto redakcijoje. Pareiškėjui yra gerai žinoma, kad LAR statuto nuostata dėl balsavimo pagal įgaliojimą/ balsavimo teisių perleidimo, buvo panaikinta siekiant tikslo, kad auditoriai tiesiogiai įsitrauktų į asociacijos veiklą, išreikštų savo valią balsuodami LAR visuotiniuose narių susirinkimuose tiesiogiai, o ne suteikdami teises įgaliotiniams balsuoti jų nuožiūra. Pažymi, kad auditorių dalyvavimo, registravimo ir balsavimo visuotiniuose LAR susirinkimuose tvarka, buvo pradėta taikyti dar 2018 metais. LAR nariams kiekvienais metais yra primenama apie dalyvavimo LAR visuotiniuose narių susirinkimuose tvarką. Taigi, pareiškėją buvo teisėtai atsisakyta registruoti Susirinkime ryšium su LAR visuotinio narių susirinkimo 2017-06-17 sprendimu atliktais LAR statuto pakeitimais, kuomet po ilgų LAR bendruomenės diskusijų LAR nariai nutarė atsisakyti iki tol galiojusios įdingos praktikos, kuomet auditoriai išdavinėja įgaliotiems asmenims neapibrėžto turinio įgaliojimus (suteikdami teises įgaliotinių nuožiūra balsuoti LAR visuotiniuose narių susirinkimuose) arba perleidžia balsavimo teises ir nusišalina nuo pareigos dalyvauti visuotiniuose LAR narių susirinkimuose.

Atsakovas dėsto LAR statuto nuostatas ir nurodo, kad pareiškėjas prieš teikdamas skundą teismui dėl LAR administracijos atsisakymo registruoti pareiškėją 2022-12-09 LAR visuotiniame narių susirinkime, privalėjo pateikti skundą LAR prezidiumui, tačiau tokia išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka pareiškėjas nepasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, mano, kad esama pagrindo nutraukti šios administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti LAR administracijos atsakymą registruoti pareiškėją Susirinkime.

Atsakovas nurodo, kad iš Susirinkimo protokolo matyti, kad Susirinkime buvo priimti itin svarbūs sprendimai LAR valdymui ir veiklai. Be kita ko, Susirinkimo nutarimais buvo keičiamos atitinkamos LAR statuto ir LAR prezidiumo darbo reglamento nuostatos, renkami LAR etikos komiteto nariai, tvirtinamas LAR biudžetas ir sprendžiami kiti svarbūs LAR veiklos klausimai priskirti LAR visuotinio narių susirinkimo kompetencijai.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Susirinkime priimtus sprendimus. Susirinkime priimtais sprendimais niekaip nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai (pažymėtina, kad LAR administracijos atsisakymas registruoti pareiškėją Susirinkimo dalyviu, nėra LAR narių visuotinio Susirinkimo sprendimas).

Akcentuoja, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Atsakovas įsitikinęs, kad pareiškėjo ginčijamais Susirinkimo sprendimais niekaip nebuvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nenurodo kuo galėjo pasireikšti tariamas Susirinkimo sprendimų neatitikimas juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

Atsakovas pažymi, jog nepriklausomai nuo to ar pareiškėjo teisė dalyvauti Susirinkime buvo pažeista ar ne (atsakovo įsitikinimu tokio pažeidimo nebuvo), iš pareiškėjo argumentų nėra aišku kaip, pareiškėjo nuomone, jo neregistravimas Susirinkime susijęs su šiame Susirinkime priimtų sprendimų tariamu neteisėtumu. Esamu atveju nėra pagrindo manyti, kad Susirinkime priimti sprendimai pažeistų kokias nors materialines teisės normas ar pareiškėjo teises ir, kad dėl to sprendimai galėtų būti laikomi neteisėtais ir naikinami.

Atkreipia dėmesį, kad pagal paties pareiškėjo poziciją, pareiškėjo (ne)registravimo Susirinkimo dalyviu klausimas yra priskirtinas prie Susirinkimo organizavimo/vedimo procedūrinių aspektų. Nors, atsakovo nuomone, pareiškėjas pagrįstai buvo neregistruotas Susirinkime, tačiau net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas šiuo klausimu turi priešingą nuomonę, yra itin svarbu pažymėti, jog procedūriniai juridinio asmens visuotinio dalyvių/narių susirinkimo organizavimo aspektai gali būti pagrindas pripažinti susirinkimo sprendimą negaliojančiu, tik jeigu pažeidimai nebuvo mažareikšmiai ir (ar) nedalyvavusio dalyvio balsai galėjo turėti įtakos priimtiems sprendimams.

Atsakovas nurodo, kad iš Susirinkimo protokolo Nr. 1.4-44 turinio matyti, kad visi be išimties Susirinkimo sprendimai, už kuriuos buvo balsuojama, buvo priimti absoliučia balsų dauguma arba itin reikšminga persvara, taigi akivaizdu, jog vienas papildomas pareiškėjo balsas LAR visuotiniame narių Susirinkime negalėjo daryti įtakos balsavimo rezultatams. Pareiškėjo balsas ne tik negalėjo daryti absoliučiai įtakos balsavimo rezultatams, tačiau kaip jau buvo minėta, iš pareiškėjo įgaliojimo turinio matyti, kad pareiškėjas apskritai nebuvo išreiškęs savo valios kaip jo vardu turėtų būti balsuojama konkrečiais klausimais. Ši aplinkybė neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo teisinio intereso, kad Susirinkime būtų priimti kitokie sprendimai negu buvo priimti, t. y. pareiškėjas nebuvo suinteresuotas konkrečiais Susirinkimo klausimais balsuoti „už“ ar „prieš“.

Atsakovas teigia, kad remiantis išdėstytais argumentais, nėra pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus Susirinkimo sprendimus. Pareiškėjo keliami klausimai, susiję su jo neregistravimu dalyvauti Susirinkime per Įgaliotinę, neturi nieko bendro su Susirinkime priimtų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo Pareiškėjas neįrodė nei jo tariamai patirtos neturtinės žalos fakto ir dydžio, nei LAR neteisėtų veiksmų, nei kitų sąlygų būtinų neturtinės žalos priteisimui.

Pareiškėjo teiginys, jog jis laikomas be pateisinamos priežasties praleidęs LAR narių visuotinį susirinkimą ir pažeidęs LAR veiklos reglamentą tėra tik pareiškėjo interpretacija ir išankstinė pareiškėjo nuomonė dėl LAR narystės komisijos svarstomo klausimo. Realybėje panašaus pobūdžio sprendimai nėra priimti.

Pažymi ir tai, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, apie LAR narystės komisijos svarstymą pareiškėjo atžvilgiu nėra viešai paskelbta, taigi visiškai nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad neva kažkokiu būdu yra paveikta pareiškėjo reputacija (be to, net ir paskelbimas apie tokio pobūdžio klausimo nagrinėjimą negalėtų turėti įtakos reputacijai).

Atkreipia dėmesį, kad iš paties pareiškėjo į bylą pateikto Lietuvos auditorių sąrašo (Bylos tomas Nr.1, 35 b. l., eilutė 73) matyti, kad apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtus kokius nors procesus, o tuo labiau apie kokias nors poveikio priemones informacijos Lietuvos auditorių sąraše nėra.

Pažymi, kad apie LAR narystės komisijos svarstomą klausimą dėl pareiškėjo dalyvavimo LAR visuotiniuose narių susirinkimuose informacija nėra viešinama.

Pareiškėjas neįrodė ne tik tariamai pablogėjusios reputacijos, tačiau neįrodė ir kitų jo nurodomų tariamų neigiamų išgyvenimų ir nepatogumų.

Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra nustatyta, kad asociacijos įstatuose yra nurodomos asociacijos narių teisės ir pareigos. Įgyvendinant Asociacijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą diskrecijos teisę (įtvirtinti LAR narių pareigas ir teises), LAR statuto 22.6 punkte nustatyta, kad tikrieji LAR nariai LAR prezidiumo darbo reglamento nustatyta tvarka turi teisę teikti LAR prezidiumui skundą dėl LAR administracijos priimtų sprendimų. Remiantis LAR statuto 22.5 punktu, tikrieji LAR nariai ginčija LAR organų sprendimus Lietuvos Respublikos teisės aktų ir LAR dokumentų nustatyta tvarka. Remiantis LAR statuto 41.42 punktu, LAR narių skundus dėl LAR administracijos priimtų sprendimų nagrinėja LAR prezidiumas.