Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešajame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A.R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-764-28/2007 pagal ieškovo A.R. ieškinį atsakovams V.R., S.R., dėl sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A.R. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė nutraukti 2006 m. gegužės 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau tekste – Sutartis) sudarytą su atsakovais V.R. ir S.R., taikyti restituciją ir atkurti ieškovui nuosavybės teises į Sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą: 482/3657 dalis 0,3657 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė priteisti 6 procentų dydžio delspinigius nuo 628 000 Lt sumos, atsakovo iš nuomininkų gautas pajamas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog Sutartimi perleido minėtą nekilnojamąjį turtą atsakovams už 678 000 Lt, kuriuos atsakovai įsipareigojo sumokėti iki per 45 dienas po Sutarties pasirašymo. Atsakovai 2006 m. liepos 12 d. sumokėjo nedidelę dalį sumos – 50 000 Lt, likusios sumos nesumokėjo iki šiol. Ieškovas buvo nustatęs atsakovams papildomą terminą prievolei įvykdyti, tačiau atsakovai savo prievolės neįvykdė ir per papildomą terminą. Kadangi atsakovai nevykdo esminės Sutarties sąlygos – nesumoka už įgytą turtą, Sutartis nutrauktina ir taikytina restitucija.

teismas neteisingai nustatė, jog ieškovas laikytinas pažeidusiu prievolę dėl nuomininkų neišsikraustimo. Namo perleidimo momentu jame gyveno trys nuomininkai. Su vienu iš nuomininkų nuomos sutartis buvo pasibaigusi, su kitu nutraukta, todėl perleidus namą buvę nuomininkai privalėjo išsikelti. Nuomininkai neišsikėlė dėl priežasčių nepriklausančių nuo ieškovo valios, o atsakovui įgijus daiktą, buvę ieškovo nuomininkai tapo atsakovo nuomininkais. Du nuomininkai, kurių nuomos sutartys buvo pasibaigę buvo gavę žodinį leidimą gyventi toliau iš pirkėjo, o 2006 m. liepos 16 d. sudarė naujas nuomos sutartis su atsakovu, todėl jie laikytini atsakovo nuomininkais, o ne ieškovo. Ieškovo dukrai atsakovas leido naudotis nuomojamomis patalpomis iki 2006 m. gruodžio 31 d., todėl teismas nepagrįstai manė, jog ieškovo duktė gyveno perleistame name kaip ieškovo nuomininkė.Šalims pasirašius Sutartį, kuri yra ir daikto perdavimo-priėmimo aktas, atsakovas tapo įgyto daikto savininku, todėl niekas negalėjo įpareigoti atsakovo sudaryti nuomos sutarčių su buvusiais ieškovo nuomininkais. Atsakovas to nedarė, bet toliau nuomoja patalpas tiems patiems asmenims, todėl ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę.CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Atsakovas iš privalomos sumokėti sumos sutartu terminu sumokėjo tik 50 000 Lt, t.y. 7,38 procento nuo visos sumos. Užmokestis yra esminė sutarties sąlyga, todėl jos nevykdymas yra pagrindas nutraukti sutartį. Vykstant teisminiam nagrinėjimui, daugiau nei po metų nuo termino pabaigos atsakovas dar sumokėjo nedidelę dalį - 83 200 Lt, todėl sutartis turi būti nutraukta dėl esminio pažeidimo. Atsakovas, netinkamai vykdė prievolę, todėl privalo sumokėti ieškovui ir netesybas – 32 028 Lt, kadangi dalį netesybų atsakovas sumokėjo, todėl šiuo metu yra skolingas 19 177 Lt netesybų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas nustatė, kad Sutartimi, pasirašyta 2006 m. gegužės 2 d., ieškovas perleido atsakovams nekilnojamąjį turtą: 482/3657 dalis 0,3657 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ½ gyvenamosios paskirties pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punktu atsakovai įsipareigojo ieškovui sumokėti 678000 Lt per 45 dienas nuo sutarties pasirašymo. Atsakovai 2006 m. liepos 12 d. sumokėjo dalį sumos - 50 000 Lt, o 2006 m. liepos 25 d. sumokėjo 2951 Lt delspinigių (b.l. 21). Atsakovai 2007 m. rugpjūčio 23 d. – 83 200 Lt (b.l. 163-164), ieškovas, atskaitęs 3 200 Lt, kuriuos laikė delspinigiais, likusius 80 000 Lt grąžino atsakovams. Atsakovams perėmus nusipirktą nekilnojamąjį turtą jame buvo trys nuomininkai.

Šioje byloje ginčas kyla dėl Sutarties šalių tinkamo pareigų vykdymo pagal Sutartį. Atsakovų teigimu jie neatsiskaito su ieškovu, nes pastarasis netinkamai įvykdė prievolę – perdavė daiktą neatitinkantį Sutarties 5.1 ir 5.4 punkto sąlygų, t.y. jog nėra nuomos sutarčių suteikiančių tretiesiems asmenims teises į įgyjamą turtą ir negyvena jokie asmenys, kurie pagal įstatymus išsaugo teisę naudotis butu pasikeitus savininkams.

Sutarties 2.1 punktas nustatė atsakovams pareigą per 45 dienas, t.y. iki 2006 m. birželio 17 d., sumokėti 678 000 Lt. Per Sutartyje sutartą terminą atsakovai savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovų teigimu ieškovams jiems turtą perdavė 2006 m. liepos 16 d. ir turto perdavimo faktui įrodyti remiasi ieškovo rašytu raštu (b.l. 60). Atsakovų teiginiai, jog daiktas perduotas nuo 2006 m. liepos 17 d. nepagrįsti. Pagal CK 4.49 straipsnio 2 dalį pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo. Pagal CK 6.393 straipsnio 4 dalį nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Pagal CK 6.398 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo–perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Taigi, pagal įstatymą, nekilnojamasis daiktas tampa įgyjančio asmens nuosavybe šalims pasirašius perdavimo-priėmimo aktą arba kitą sutartyje nurodytą dokumentą. Atsakovų nurodomas ieškovo raštas nėra tinkamas, įstatyme nurodytas dokumentas, patvirtinantis nuosavybės įgijimą, nes pasirašytas tik ieškovo. Iš Sutarties 6.1 punkto matyti, kad ieškovas turtą atsakovams perdavė Sutartimi, kuri kartu yra ir pirkimo-perdavimo aktas, jos pasirašymo ir notarinio patvirtinimo dieną, t.y. 2006 m. gegužės 2 d. Šis aktas yra patvirtintas notaro, todėl jis yra oficialus rašytinis įrodymas turinti didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.). Atsakovai nėra nuginčiję notariškai patvirtinto turto perdavimo-priėmimo akto, pretenzijų ieškovui dėl turto neperdavimo nėra pareiškę, todėl laikytina, jog ieškovas savo pareigą perduoti parduotus nekilnojamuosius daiktus įvykdė tinkamai 2006 m. gegužės 2 d. (CK 6.398 str. 2 d.).

Pagal 6.399 straipsnį, jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos CK 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. CK 6.334 straipsnis nustato pirkėjo teises esant įsigyto daikto trūkumams. Atsakovai ieškovui nereiškė jokių pretenzijų dėl įgyto daikto trūkumų iki 2006 m. liepos 18 d., t.y. iki tol, kol ieškovas nepareikalavo sumokėti už įgytą daiktą (b.l. 19). Atsakovai 2006 m. liepos 25 d. raštu (b.l. 20) atsisakė mokėti, motyvuodami tuo, jog iki 2006 m. liepos 16 d. nebuvo perduoti du butai su nuomininkais, o Nr. 13A butas nėra atlaisvintas ir rašto pateikimo dieną (2006 m. liepos 25 d.). Atsakovų atsisakymas mokėti už įgytus daiktus, atsakovų nurodomais argumentais, nepagrįstas.

Ieškovo sutartys su trečiaisiais asmenimis dėl patalpų nuomos nebuvo registruotos viešajame registre, todėl jos negalėjo būti nuomininkų panaudotos prieš naują savininką (CK 6. 494 str. 1 d.), t.y. atsakovai galėjo nutraukti nuomos sutartis su nuomininkais, bet to nepadarė ir pretenzijų nei ieškovui, nei nuomininkams nepareiškė. Kadangi nuomininkų nuomos sutartys nebuvo registruotos viešajame registre, todėl ieškovas neturėjo pareigos jų išvardinti nekilnojamojo turto perleidimo sutartyje (CK 6.400 str.) ir negali būti laikomas pažeidusiu Sutarties 5.1 ir 5.4 punktus. Be to, iš 2006 m. liepos 16 d. nuomos sutarties (b.l. 147) matyti, jog atsakovas sudarė nuomos sutartį su buvusia nuomininke iki 2007 m. liepos 31 d., o su kitu nuomininku (b.l. 148, 149) – iki 2007 m. gruodžio 31 d. Taigi atsakovai nesiekė nutraukti nuomos teisinių santykių su buvusiais nuomininkais ir netgi priešingai, juos pratęsė toliau dar metams laiko. Atsakovų teiginiai, jog jie buvo priversti pratęsti sutartis, nes nutraukimo terminai yra labai ilgi, nepagrįsti. Kaip minėta, pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį nuomos sutarys naujam savininkui (atsakovams) neliko galioti, todėl atsakovai galėjo nutraukti nuomos sutartis ir neprivalėjo sudaryti naujų. Be to, dėl trečiojo nuomininko pažymėtina, kad atsakovai leido ieškovo dukrai bute Nr. 13A gyventi iki 2006 m. gruodžio 31 d. (b.l. 161), t.y. atsakovai disponuodami savo nuosavybės teisėmis leido asmeniui naudotis savo turtu, todėl atsakovų pretenzijos, jog ieškovas neatlaisvino buto Nr. 13A yra nepagrįstos. Kitų duomenų, jog atsakovai negalėjo naudotis savo daiktų dėl ieškovo kaltės nėra. Taigi ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigas perduoti perleistus nekilnojamuosius daiktus, todėl ieškovas negali būti laikomas pažeidusiu savo prievoles. Kadangi ieškovas tinkamai įvykdė savo prievoles, todėl atsakovai negalėjo remtis savo prievolių nevykdymu dėl kitos šalies prievolės nevykdymo, todėl privalėjo Sutartyje nustatytu terminu atsiskaityti su pardavėju.

Ieškovas faktiniu ieškinio pagrindu nurodo aplinkybę, kad perleisdamas turtą iš esmės negavo to ko tikėjosi – pinigų ir prašo nutraukti sutartį dėl šio pažeidimo CK 6.217 straipsnio pagrindu.

Šalis gali nutraukti nutrakti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktiką nurodė, kad „Esminio sutarties pažeidimo kriterijus yra tarsi priemonė, kuria „išmatuojamos“ kiekvieno konkretaus sutarties pažeidimo aplinkybės suteikiant teisę patiems civilinės apyvartos dalyviams (ginčo atveju – teismui) spręsti, kaip turi būti vertinamas atitinkamas pažeidimas. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. (...) Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti (...) į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). (...)Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).“ (LAT CBS 2004 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-P-346/2004). Taigi, teismas turi nustatyti ar pažeidimas yra esminis atsižvelgiant į tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti lūkesčiai lieka neįgyvendinti dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių.

Ieškovas, 2006 m. liepos 18 d. pareiškimu (b.l. 19) nustatė papildomą atsakovui terminą iki 2006 m. liepos 25 d. įvykdyti prievolę. Taip pat nurodė, jog nesumokėjus per papildomą terminą, kreipsis į teismą dėl sutarties nutraukimo. Kaip minėta, atsakovai prievolės sumokėti už įgytą nekilnojamąjį turtą neįvykdė nei sutartu metu, nei per papildomą terminą.

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 str. 1 d.). Taigi pirkimo-pardavimo sutarties esmė yra turto ir nuosavybės teisių į jį perdavimas ir pinigų gavimas už tai. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, tikisi gauti pinigus, o kiekvienas pirkėjas tikisi gauti perkamą turtą. Todėl akivaizdu, jog turto perdavimas pirkėjui ir pinigų sumokėjimas pardavėjui yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Kaip minėta, atsakovai sumokėjo ieškovui 50 000 Lt. Ši suma, lyginant su bendra pardavimo kaina – 678 000 Lt, yra maža. Atsakovų nurodomi argumentai, kad turėjo būti parduotas kitas nekilnojamasis turtas ir tuomet turėjo būti atsiskaityta su ieškovu, atmestini, nes Sutartyje nėra nustatyta sąlyga atidėti mokėjimus iki bus įvykdytos kitos sutartys. Be to, atsižvelgtina į tai, jog atsakovai išnuomavo įsigytus butus, t.y. valdė ir naudojosi įgytu turtu netrukdomai, kaip savo, kad atsakovai sumokėjo dalį delspinigių ieškovui, t.y. suprato, jog privalo sumokėti, bet sąmoningai nemokėjo, kad neįvykdė prievolės ir per papildomai nustatytą pardavėjo terminą. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovai padarė esminį Sutarties pažeidimą, pažeidimai padaryti dėl atsakovų veiksmų, todėl ginčijama Sutartis nutrauktina (CK 6.217 str.) ir taikytina restitucija (CK 6.222 str. 1 d.). Taikant restituciją atsakovai privalo grąžinti Sutartimi gautą nekilnojamąjį turtą, o ieškovas privalo grąžinti sumokėtą sumą.

Taikant restituciją kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog atsakovas atsakovai 2006 m. liepos 12 d. sumokėjo ieškovui 50 000 Lt. Atsakovai pripažįsta, kad sumokėjo delspinigius 2 951 Lt (b.l. 21, 143; 175). Be to atsakovai sumokėjo ieškovui pagal Sutartį 4000 Lt, 2000 Lt, 2500 Lt (b.l. 144-146), o 2007 m. rugpjūčio 23 d. dar sumokėjo 83 200 Lt (b.l. 163-164). Ieškovas, turėdamas teisę atsisakyti priimti dalinį prievolės įvykdymą, 80 000 Lt grąžino atsakovams (CK 6.40 str. 1 d.). Tačiau ieškovas negalėjo atsisakyti priimti dalį prievolės įvykdymo, todėl iš ieškovo atsakovams grąžintina 61 700 Lt suma.

Be šių reikalavimų ieškovas 2007 m. sausio 23 d. buvo pateikęs ieškinio papildymą (b.l. 113), kuriame prašė: priteisti 6 procentų metinių palūkanų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos – 628 000 Lt ir atsakovo gautą pelną už išnuomotus butus parduotame pastate. Apeliaciniame skunde ieškovas patikslino reikalavimus ir prašė priteisti 19 177 Lt delspinigių Sutarties 7.1 punkto pagrindu. Iš teismo protokolinės nutarties, priimtos 2007 m. vasario 7 d. teismo posėdyje (b.l. 123-124) matyti, jog teismas išaiškino ieškovui, jog jo pateiktas 2007 m. sausio 23 d. ieškinio papildymas neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir buvo nustatytas 20 dienų terminas trūkumams ištaisyti. Teismo nustatytu terminu ieškovas trūkumų nepašalino. Iš 2007 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdyje (b.l. 174) ieškovo pateiktų reikalavimų matyti, jog ieškovas prašė: nutraukti Sutartį ir taikyti restituciją. Taigi, ieškovas nepateikė papildomų reikalavimų – priteisti delspinigius nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas priteisti 19 177 Lt delspinigių yra naujas reikalavimas, kuris nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl šį apelianto reikalavimą teismas palieka nenagrinėtu.

Patenkinus ieškinį iš atsakovų ieškovui priteistina 10 780 Lt (b.l. 8-9) žyminio mokesčio sumokėto pirmosios instancijos teisme ir 11 551 Lt žyminio mokesčio sumokėto apeliacinės instancijos teisme (b.l. 184; CPK 93 str. 1 d.), o taip pat 3 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 162, 200-202; CPK 98 str. 1 d.).

Iš atsakovų priteistinos išlaidos susiję su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 6 Lt (b.l. 193; CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Nutraukti 2006 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo A.R.. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V.R. (duomenys neskelbtini), kuria pastarasis bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine atsakove S.R. (duomenys neskelbtini), pirko nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y.: 1) 482/3657 dalis 0,3657 ha ploto kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį 964/3657 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje; 2) ½ dalį gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. gruodžio 10 d., bei taikyti restituciją:

grąžinti nuosavybės teises ieškovui A.R. į nekilnojamąjį turtą: 1) 482/3657 dalių 0,3657 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio 964/3657 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje; 2) ½ dalies gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalies pagalbinio ūkio paskirties pastato - ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ieškovui A.R.;

įpareigoti ieškovą A.R. grąžinti atsakovams V.R. ir S.R. 61 700 Lt (šešiasdešimt vienas tūkstantis septyni šimtai litų).

Priteisti iš atsakovų V.R. ir S.R. ieškovui A.R. 22 331 Lt (dvidešimt du tūkstančiai trys šimtai trisdešimt vienas litas) žyminio mokesčio, o taip pat 3 400 Lt (trys tūkstančiai keturi šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovų V.R. ir S.R. išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei 6 Lt (šeši litai).