Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

nukentėjusiojo M. L. įstatyminei atstovei G. L. ir įgaliotai atstovei advokatei Vandai Laukevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), vieną kartą delnu trenkė lovoje gulinčiam sugyventinės G. L. mažamečiui sūnui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Taip pat 2019 m. gegužės 25 d. apie 00 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,94 promilių girtumas), du kartus delnu trenkė lovoje gulinčiam sugyventinės G. L. mažamečiui sūnui M. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, po ko M. L. galva atsitrenkė į sieną, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Baudžiamoji atsakomybė už minėtas veikas yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. M. kaltu prisipažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailėjosi. Nurodė, kad tą dieną tvarkėsi ir prašė M. padėti, jis atsisakė ir dėl to susipyko. Nurodė, kad buvo išgėręs, dėl to sudavė. Pripažino, kad ir anksčiau buvo smurtavęs prieš M. ir vyresniąją dukrą, norėjo gyventi su šeima, tačiau su M. buvo sunku sutarti, jis jo negerbė. Nurodė, kad dirbo vokiečių įmonėje vairuotoju, uždirbdavo apie 2500 Eur per mėnesį, šiuo metu nebedirba. Sutinka su pateikto civilinio ieškinio dydžiu. Prašo leisti išmokėti per ilgesnį laiką, kad galėtų užsidirbti. Prašo skirti baudą ir leisti dirbti, kad galėtų sumokėti žalą ir mokėti dukrai išlaikymą.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

N. M. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardytais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

– nukentėjusysis mažametis M. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad N. M. buvo prigėręs, prikišinėjo visokias nesąmones, grasino, kad dauš į veidą. Tada jam trenkė su kairės rankos delnu į dešinio smilkinio pusę. Po to jis pradėjo verkti, nes buvo baisu. Priėjusi mama jį paguodė, sakė jam miegoti, bet jam neleido, tada žiūrėjo televizorių. Tada jis prikibo prie sesers G. ir ji pradėjo verkti. Tada jis prie jo prikibo ir trenkė kumščiu į dešinę kaktos pusę, nuo ko jis atsitrenkė pakaušiu į sieną. Pirmas smūgis buvo ne toks skaudus kaip antras. Kai nusiramino ir nusivalė ašaras, tada jis vėl priėjo ir prikalbėjo nesąmonių bei vėl jam trenkė. Jam trenkė kumščiu į dešinės pusės smakrą. Smūgis buvo stiprus ir jam labai skaudėjo. Daugiau prie jo nelindo, bet pradėjo kalbėti nesąmones. Jis išbėgo iš namų ir iškvietė policiją. Viskas vyko naktį. Jis grįžo 23.00 val. N. M. dar nebuvo ir prasidėjo viskas nuo 23.30 val. ir viskas vyko iki 03.00 val. nakties. Mama pradėjo šaukti, kai jam buvo suduoti smūgiai. Mama jį nustūmė, nes norėjo apginti. Pirmas smūgis buvo 24.00 val., antras smūgis buvo po 00.05 val., o trečias smūgis 00.15 val. Visa tai įvyko pas juos namuose. Jam neliko žymių nuo smūgių. Tik kai buvo pirmas smūgis delnu jam ilgą laiką buvo raudona. Raudonumas buvo kelias minutes. Nebuvo labai skaudžiai, dėl to į medikus kreiptis nereikėjo. Prisiminė, kad N. M. nepabėgo, o jie su mama apsirengė ir išėjo pasivaikščioti. Jie buvo prie krepšinio, degalinės, nusipirko valgyti. Kai grįžo, jis snaudė. Juos pamatęs pradėjo keiktis, tada nusiramino. Kitą dieną jis vis tiek visokias nesąmones kalbėjo. Policija buvo iškviesta po smūgių, jį fotografavo. Jis nubėgo į tualetą ir užsirakino, paleido vandenį, kad negirdėtų ir iškvietė policiją. Kai sudavė pirmą smūgį, skausmą vertina 7 balais, o antras ir trečias buvo vienodi, stiprūs, skaudūs, vertina 9 balais. Jautėsi baisiai, buvo išsigandęs (I t., b. l. 52-54);

– liudytoja G. L. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. apie 24.00 val., nakties metu, būnant namuose, vaikų miegamojo kambaryje sugyventinis N. M. vieną kartą delnu trenkė jos sūnui M. L. į kairę veido pusę, tačiau skausmas buvo nežymus. Kadangi sugyventinis N. M. buvo neblaivus ir namuose kėlė triukšmą, ji kartu su sūnumi M. L. ir dukromis G. L. bei V. M. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) miestą. Į namus grįžo 2019 m. gegužės 25 d. apie 1.00 val. Dukros nusirengė ir iš karto sumigo, o sūnus atsigulė į lovą ir dar žiūrėjo televizorių. Būdamas neblaivus sugyventinis N. M. pradėjo jos sūnui aiškinti apie jo netinkamą elgesį. Sugyventinio balso tonas jos sūnaus M. L. atžvilgiu buvo visada pakeltas, vartojo necenzūrinius žodžius ir priėjęs prie jos sūnaus, t. y. M. L. lovos du kartus delnu jam trenkė į kairią galvos pusę. Nuo suduotų smūgių sūnus trenkėsi į sieną. Po tokių N. M. suduotų smūgių jos sūnus pradėjo verkti, ji suprato, kad sūnui skauda ir kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis to neneigė, kai pasiteiravo. Ji pati paskambinti į policiją negalėjo, nes buvo išsikrovęs telefonas, todėl sūnus M. L. pasislėpęs paskambino į policiją. Sugyventinis N. M. ne pirmą kartą prieš jos sūnų smurtauja ir ne vieną kartą pagal gyvenamąją vietą yra kreipusis į policiją (I t., b. l. 19-21); liudytoja G. L. papildomai apklausta, parodė, kad pasilieka prie ankščiau duotų parodymų. Papildomai nori pasakyti, kad 2019 m. gegužės 24 d. vėlyvų vakarą apie 23.00 val. jai su sūnumi M. L. ir abiem dukromis, kurios tuo metu jau miegojo, iš virtuvės į kambarį atėjo girtas jos sugyventinis N. ir nei iš šio nei iš to pradėjo šaukti ant jos sūnaus M. Ir rankomis pradėjo prie jo gulinčio lovoj lysti, jį pirštu baksnoti ir vieną smūgį delnu sudavė į dešinę veido pusę, po ko vaikas pasislėpė po antklode. N. toliau bandė auklėti jos sūnų. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos ir liepė N. baigti, tačiau jis ir toliau žodžiais kabinėjosi prie jos sūnaus. Po kažkiek laiko N. išėjo į virtuvę, ten kiek būdama kambaryje sudaužė kažką, nuėjo pasižiūrėti, buvo sudaužyta lėkštė. Jai atėjus į virtuvę N. prie jos nesikabinėjo, jai nieko nedarė, prieš ją jokio smurto nenaudojo. Pagalvojo, kad reikia išeiti iš namų, kol jis užmigs. Po to grįžo pas vaikus į kambarį ir juos aprengus išėjo su jais į lauką. Nuėjo į degalinę, išėję prabuvo apie valandą laiko. Grįžus į namus, N. dar nemiegojo, jis sėdėjo virtuvėje. Tik grįžus į namus vaikai nuėjo į kambarį, o ji nuėjo į virtuvę, ten virtuvėje N. pradėjo šaukti ant jos, jis prieš ją smurto nenaudojo, tik šaukė. Po to jai nuėjus pas vaikus į kambarį mergaitės jau miegojo, M. žiūrėjo televizorių. Netrukus į kambarį atėjo N. ir vėl pradėjo žodžiais kabinėtis ir prie jos ir prie sūnaus. Pradėjo į lovoje gulintį M. svaidyti drabužius, liepė eiti juos išplauti, ir toliau kalbėjo visokias nesąmones. Po to prisėdo ant M. lovos ir pradėjo jam žodžiais vėl aiškinti, pamokslauti ir rankos delnu N. M. sudavė du smūgius vieną po kito, į veidą po ko vaikas galva atsitrenkė į sieną, prie kurios stovi pastatyta jo lova. Tada M. pradėjo verkti, matė, kad ant dešiniojo žando vaikui buvo raudonumas, žandas buvo paraudęs. N. buvo priėjęs ir prie jos dukros G., kuri miegojo, tačiau jam priėjus ir kažką jai pasakius, ji pabudo ir išsigandusi pradėjo verkti, matė, kad jai tikrai jokie smūgiai suduoti nebuvo. Po to N. išėjo į virtuvę, o ji taip pat išėjo į virtuvę, ten virtuvėje tarp jų su N. vyko žodinis konfliktas, tačiau joks smurtas naudotas nebuvo. Po kokių 10 min. atvyko policijos pareigūnai, kuriuos, kaip vėliau sužinojo, iškvietė M. (I t., b. l. 56-57);

– alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad po įvykio įtariamajam N. M. nustatytas 2,94 promilių girtumas (I t., b. l. 65);

– 2019 m. rugsėjo 9 d. objektų apžiūros metu apžiūrėtas vaizdo įrašas, darytas įvykio vietoje, kuriame užfiksuota, kaip M. L. pasakoja apie prieš jį panaudotą smurtą (I t., b. l. 16);

– 2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2019 m. gegužės 25 d. (duomenys neskelbtini), 00.35 val. užregistruotas pranešimas ir atvykus G. L. nurodė, kad N. M. gulinačiam lovoje M. L. du kartus dešiniu delnu trenkė į galvos skiltį (I t., b. l. 1).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Pažymėtina, kad fizinio skausmo konstatavimui specialios žinios nėra būtinos. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, kančia, priešingybė malonumui. Nustatant fizinį skausmą nėra būtinos pasekmės – sužalojimas ar susargdinimas, pakanka nustatyti, kad dėl neteisėto kaltininko poveikio nukentėjusiojo kūnui, šis pajuto neigiamą organizmo reakciją.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad N. M. 2019 m. gegužės 24 d. vieną kartą delnu trenkė lovoje gulinčiam M. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 14 metų. Kaltinamasis N. M. 2019 m. gegužės 25 d. du kartus trenkė lovoje gulinčiam mažamečiui M. L. ir taip sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui M. L. fizinį skausmą.

Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, smurtaudamas prieš vaiką, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, tuo pačiu, nors šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Bylos aplinkybės yra aiškios, N. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. N. M. teistas keturis kartus, paskutinį kartą teistas 2016 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje (3 epizodai) (I t., b. l. 67-72). Administracine tvarka baustas (I t., b. l. 74-77). N. M. šiuo metu nedirba. Duomenų apie įrašymą į psichikos sveikatos centro įskaitas nėra.

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų nuobaudų – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarytą 2019 m. gegužės 24 d., skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarytą 2019 m. gegužės 25 d., skirtina 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir N. M. skirtina subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, tokio dydžio subendrinta bausmė yra proporcinga ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atliktus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam N. M. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, jie padaryti gyvenant šeimoje, įvertinus jo nuoširdų prisipažinimą ir gailėjimąsi bei tai, kad kaltinamasis šiuo metu kartu su nukentėjusiuoju ir jo motina nebegyvena, yra pasiryžęs dirbti ir atlyginti padarytą žalą, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. N. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusiojo M. L. įgaliota atstovė advokatė Vanda Laukevičienė, gindama mažamečio nukentėjusiojo M. L. interesus, pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo N. M. nukentėjusiajam M. L. priteisti 3 000,00 Eur, kurį taip pat palaikė nukentėjusiojo įstatyminė atstovė. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažamečio nukentėjusiojo įgaliotas atstovas civiliniame ieškinyje nurodo, kad mažametis dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, jam sukelta baimė ir nepasitikėjimas, pažeminimas ir nepatogumui (I t. b. l. 60-61).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas pažymi, kad kaltinamasis N. M. su pateiktu civiliniu ieškiniu teismo posėdyje sutiko. Kaltinamasis prašė, o civilinio ieškovo atstovai teismo posėdžio metu sutiko, kad žalos atlyginimo suma būtų išdėstyta mokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis tokio dydžio civilinį ieškinį pripažino, civilinio ieškinio dydis yra protingas, sąžiningas ir teisingas, nukentėjusiajam M. L. iš kaltinamojo priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, įpareigojant priteistą sumą sumokėti per 12 mėnesių ir jos mokėjimą išdėstant periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

N. M. 2019 m. gegužės 26 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. L. ir jo įstatyminės atstovės G. L., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (I t., b. l. 106-107).

N. M. 2020 m. vasario 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas, panaikintini nuosprendžio priėmimo dieną (II t., b. l. 61-62). Kadangi kardomųjų priemonių taikymas skirtas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei atsižvelgiant į tai, kad nuolatinio darbo turėjimas yra vienas iš veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamumo riziką, nurodytų kardomųjų priemonių palikimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra tikslingas ir propocingas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, praleistas sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 26 d. 15 val. 45 min. (2 dienos) ir laikytina, kad N. M. atliko dalį bausmės – 2 laisvės atėmimo dienas (I t., b. l. 91, 99).

Prašymų atlyginti proceso išlaidas nepateikta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, N. M. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant N. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 25 d. 00 val. 30 min. iki 2019 m. gegužės 26 d. 15 val. 45 min. (2 dienos), ir laikyti N. M. atlikus dalį bausmės – atlikus 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

Nukentėjusiojo M. L. įgalioto asmens advokatės V. L., ginančios mažamečio nukentėjusiojo interesus, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo N. M. 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti M. L. naudai, įpareigojant priteistą sumą sumokėti lygiomis dalimis kas mėnesį per 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šių nukentėjusiojo M. L. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti G. L.

Kaltinamajam 2019 m. gegužės 26 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo M. L. ir jo įstatyminės atstovės G. L., panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamajam 2020 vasario 17 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, panaikinti nuosprendžio priėmimo dieną.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Suimtam asmeniui apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.