- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- I-5036-473/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04515-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Pareiškėjas
- A. K.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Ivetos Pelienės, dalyvaujant atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei Agnei Kaminskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, termon atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–5), kurį vėliau patikslino (b. l. 44–48) prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2014-09-18 sprendimą Nr. 3R-347(AG-293/01-2014) kaip nepagrįstą ir įpareigoti atsakovę atlikti patikrinimą arba atnaujinti terminą paduoti skundą Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba). Į teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Skunde nurodė, kad 2014-07-24 kreipėsi į Tarnybą su skundu dėl gydytojos G. T. veiksmų. Tarnyba 2014-08-01 raštu Nr. D2-9739-(1.20) atsisakė nagrinėti skundą, motyvuodama tuo, kad praėjo daugiau nei trys metai nuo dienos, kai pacientės teisės galėjo būti pažeistos. Tarnybos raštą apskundė Komisijai, kuri 2014-09-18 sprendimu Nr. 3R-347(AG-293/01-2014) skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti skundą, kadangi yra suėjęs senaties terminas. Apie tai, kad jo mirusiai motinai O. K. buvo nekokybiškai, pažeidžiant teisės aktus, suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos nei 2008-05-16, nei 2010-05-28 nebuvo žinoma. Priimant ginčijamą sprendimą nebuvo tinkamai įvertintos aplinkybės, kad 2008-05-16 psichiatrė apžiūrėjusi O. K. nustatė diagnozę – nepatikslinta dimensija. Jokių tyrimų atlikta nebuvo, jokie testai, nustatantys pažinimo, suvokimo funkcijas pildyti nebuvo. Gydytoja G. T. neištyrė ir nenustatė bazinio demensijos klinikinio požymio – kokybinių ir kiekybinių atminties sutrikimų, taip pat nebuvo skirtas joks specifinis medikamentinis gydymas dėl demensijos. Demensijos rūšiai ir priežastims išsiaiškinti nebuvo atlikti jokie tyrimai. Šeimos gydytoja Z. T. 2008-06-24 nustatė O. K. diagnozę – kraujagyslinė demensija, neatlikusi jokių tyrimų. Komisija taip pat neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes, kad nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28 O. K. nebuvo vizuota gydytojo psichiatro, jokių įrašų apie jos protinę būklę sveikatos istorijoje nėra. Protinės būklės mini tyrimas (toliau – MMSE) tyrimas 2010-05-28 atliktas neapžiūrėjus ir nebendravus su O. K.. Gydytoja G. T. nevizavo O. K. namuose. Komisija, atmesdama skundą neatsižvelgė į tai, kad jis į Tarnybą kreipėsi ne kaip pacientas, ginantis pažeistas teises dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, bet kaip asmuo, turintis informaciją apie grubiai pažeistus teisės aktus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu trejų metų senaties terminas A. K. skundui taikytas nepagrįstai, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas. Tai, kad MMSE tyrimas buvo atliktas neapžiūrėjus pacientės, o nepatikslinta kraujagyslinė demensija diagnozuota neatlikus jokių tyrimų, suteikia pagrindą atlikti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Mirusiosios O. K. teisės galimai buvo pažeistos 2010-05-28. Atsižvelgiant į tai, kad jam trejų metų laikotarpyje nuo MMSE tyrimo atlikimo nebuvo žinoma aplinkybė apie MMSE testo netinkamą atlikimą, jis negalėjo laiku kreiptis į kompetentingą instituciją. Ši priežastis turi būti laikoma svarbia, suteikiančia pagrindą atnaujinti skundo padavimo Tarnybai senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 22–24), patikslintą skundą (b. l. 54, 55) ir teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad Tarnybos 2014-08-01 raštu Nr. D2-9739-(1.20) priimtas sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2014-07-18 skundą dėl jo motinai O. K. nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28 teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų yra teisėtas ir pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, paaiškėjusiomis iš skunde Tarnybai pateiktų duomenų, kadangi pareiškėjas nurodė, kad nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28 O. K. nebuvo vizuota gydytojo psichiatro, tačiau jos sveikatos istorijoje atsirado gydytojos psichiatrės G. T. užpildytas MMSE, kurio pagrindu O. K. nuo 2010-05-28 iki 2013-05-28 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Pareiškėjo teiginys, kad nėra nustatytas terminas iki kurio Tarnyba, vykdydama įgaliotas funkcija privalo pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, reikalavimų bei vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę yra nepagrįstas, kadangi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje ir Tarnybos direktoriaus 2013-02-06 įsakymu Nr. T1-137 patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 20.2 punkte yra įtvirtinti bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Administracinių ginčų komisijos praktikoje aiškiai atskirti du senaties terminai – vienerių metų nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, bei trejų metų senaties terminą, kuris turi būti suprantamas kaip naikinamasis terminas, kuriam suėjus, teisė skųsti atitinkamus veiksmus ar sprendimus negalima. Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, atmesdama A. K. skundą, neatsižvelgė į tai, kad A. K. į Tarnybą kreipėsi ne kaip pacientas, bet kaip asmuo, turintis informaciją apie grubiai pažeistus teisės aktus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Pareiškėjas į Tarnybą su 2014-07-18 raštu kreipėsi pateikdamas skundą dėl pažeistų konkretaus paciento (jo motinos) teisių, todėl jo skundas Tarnybai buvo vertintas pagal Įstatymo 23 straipsnio ir Aprašo nustatytą tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas byloje kilo dėl Komisijos 2014-09-18 sprendimo Nr. 3R-347(AG-293/01-2014), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. K. 2014-09-04 skundas dėl Tarnybos 2014-08-04 sprendimo Nr. D2-9739-(1.20), teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-07-18 skundu (Tarnyboje gautas 2014-07-24 reg. Nr. T3-250) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti gydytojos G. T. veiklos patikrinimą ir nustatyti, ar O. K. MMSE atliktas tinkamai, laikantis norminių aktų (b. l. 27, 28, Komisijos byla Nr. AG-293/01-2014, b. l. 19, 20).
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-07-24 skundą, 2014-08-01 rašte Nr. D2-9739-(1.20) nurodė, kad pareiškėjo skundas, kuriame nurodyta, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos 2008-05-16 ir 2010-05-28 nebus nagrinėjamas, nes praėjo daugiau kaip treji metai nuo dienos, kada pacientės teisės galėjo būti pažeistos (b. l. 25, Komisijos byla Nr. AG-293/01-2014, b. l. 8).
Pareiškėjas su 2014-08-26 skundu (Komisijoje gautas 2014-09-04 reg. Nr. 4R-582) kreipėsi į Komisiją. Skunde nurodė, kad kreipėsi į Tarnybą dėl gydytojos G. T. veiklos patikrinimo, t. y. sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo, tačiau Tarnyba 2014-08-04 sprendimu Nr. D2-9739-(1.20) atsisakė nagrinėti pateiktą skundą, kadangi praėjo daugiau nei treji metai nuo dienos, kada pacientės teisės galėjo būti pažeistos. Nurodė, kad Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjo skundą nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 23 straipsnyje nustatytu 3 metų senaties terminu ir prašė Tarnybos 2014-08-01 raštą Nr. D2-9739-(1.20) panaikinti ir įpareigoti Tarnybą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo (Komisijos byla Nr. AG-293/01-2014, b. l. 1–3).
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-09-04 skundą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533 patvirtintų Administracinių ginčių komisijų darbo nuostatų 44.1 punktu, 2014-09-18 sprendimu Nr. 3R-347(AG-293/01-2014) pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pareiškėjas 2014-09-04 skunde nurodė esantis nepatenkintas UAB „Medgintras“ gydytojų veiksmais (neveikimu) nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28, suteikiant medicinines paslaugas O. K., ir konstatavo, jog jis kreipėsi į Tarnybą praleidęs nustatytą trejų metų skundo pateikimo terminą. Komisija padarė išvadą, kad Tarnyba 2014-08-04 raštu Nr. D2-9739-(1.20) pagrįstai ir motyvuotai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-09-04 skundą (b. l. 9–12, Komisijos byla Nr. AG-293/01-2014, b. l. 50, 51).
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką ir įtvirtina reikalavimą prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, pasinaudoti privaloma ikiteismine tvarka – kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (23 straipsnio 1, 6 dalis). Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti terminai, per kuriuos pacientas turi teisę pareikšti skundą – ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos.
Įstatyme nustačius privalomą ikiteisminę skundų nagrinėjimo tvarką prieš kreipiantis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas, kreipimosi į tokias institucijas skaičiavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas pagal Įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, nes be privalomos ikiteisminės tvarkos negali būti inicijuojama ir neteisminė procedūra pacientų skundus nagrinėjančioje valstybės institucijoje. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta taisyklė, kad pacientas netenka teisės kreiptis su skundu pasibaigus trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos terminui, t. y. įtvirtintas naikinamasis terminas, panaikinantis asmens teisę atlikti veiksmus ir nėra numatyta galimybė atnaujinti šį terminą. Minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta taisyklė, kad pacientas turėtų kreiptis su skundu ne vėliau kaip per vienerius metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, taigi tai yra termino skaičiavimo pagrindinė taisyklė, kurios taikymas konkrečiu atveju negali viršyti minėto naikinamojo termino – trejų metų nuo pažeidimo padarymo dienos. Analogiškos pozicijos laikosi ir LVAT (2012-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2293/12)
Skundų nagrinėjimo Inspekcijoje tvarką skundžiamo sprendimo priėmimo metu reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja Aprašas, kurio 20.2 punkte nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ar skundo nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu jis Tarnyboje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos. Aprašo 20.2 punkte yra įgyvendintos Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies taisyklės dėl kreipimosi su skundu į pacientų skundus nagrinėjančią valstybės instituciją terminų.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde Komisijai, o taip pat ir teismui, nurodo, kad O. K. nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28 buvo teikiamos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, o į Tarnybą dėl nuo 2008-05-16 iki 2010-05-28 suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, kreipėsi 2014-07-24 t. y. praleidęs terminą, kurio teisės aktai nenumato galimybės atnaujinti. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija tinkamai vertino ir ištyrė pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai pritaikė trejų metų senaties terminą, priimtas 2014-09-18 sprendimas Nr. 3R-347(AG-293/01-2014) laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Pripažinus Komisijos 2014-09-18 sprendimą Nr. 3R-347(AG-293/01-2014), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo A. K. 2014-09-04 skundas dėl Tarnybos 2014-08-04 sprendimo Nr. D2-9739-(1.20), teisėtu ir pagrįstu, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo prašymą įpareigoti atlikti patikrinimą.
Aplinkybę, kurią nurodo pareiškėjas, kad jam per trejus metus nuo MMSE tyrimo atlikimo nebuvo žinoma apie MMSE netinkamai atliktą testą, todėl jis negalėjo laiku kreiptis į kompetentingą instituciją ir mano, kad ši priežastis turi būti laikoma svarbia, suteikiančia pagrindą atnaujinti skundo padavimo Tarnybai senaties terminą, vertintina kritiškai. Atsižvelgiantį į tai, kad šiuo atveju turi būti taikomas skundo Tarnybai padavimo ne vienerių metų terminas nuo sužinojimo apie netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, o trejų metų senaties terminas nuo netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, ir tai, kad teisės aktai nesuteikia galimybės teismui atnaujinti senaties terminą, atmestinas ir pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą kreipti į Tarnybą.
Pareiškėjo skundo teiginys, kad Komisija, atmesdama skundą neatsižvelgė į tai, kad jis į Tarnybą kreipėsi ne kaip pacientas, ginantis pažeistas teises dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, bet kaip asmuo, turintis informaciją apie grubiai pažeistus teisės aktus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sudaro pagrindą tik svarstyti dėl pareiškėjo reikalavimo teisės buvimo, o ne dėl senaties termino netaikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad į Tarnybą jis kreipėsi kaip asmuo, turintis informaciją apie grubiai pažeistus teisės aktus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo A. K. skundą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.