Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-12-12 · Administracinė byla Nr. I-4110-561/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-12-12
Bylos Nr.
I-4110-561/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
G. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4110-561/08Procesinio sprendimo kategorija 16.4. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008-12-12Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant D. Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui G. A., pareiškėjo atstovei A. Bilotaitei, atsakovės atstovei A. Karolienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai dėl įsakymo ir įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. A. su skundu ir patikslintu skundu (toliau – skundas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2008-07-08 įsakymo Nr. 400-ĮVK-231 (toliau – 2008-07-08 Įsakymas) dalį, kurioje pareiškėjui, Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio (toliau – Seimo kancleris) pavaduotojui G. A., paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba; 2) panaikinti Seimo kanclerio 2008-09-05 įsakymą Nr. 400-ĮVK-288 (toliau – 2008-09-05 Įsakymas), kuriuo pareiškėjui, Seimo kanclerio pavaduotojui G. A., paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Skunde pareiškėjas G. A. nurodė, kad Seimo kanclerio 2006-12-15 įsakymu Nr. 460-P-497 jis yra paskirtas eiti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigas nuo 2006-12-18. Reikalavimą panaikinti 2008-07-08 Įsakymo dalį, kurioje pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, G. A. pagrindė, paaiškindamas, kad Seimo kancleris Seimo valdybos 2008-05-14 sprendimu Nr. 2246 buvo išvykęs į komandiruotę nuo 2008-05-22 iki 2008-05-24, todėl jis šiomis dienomis laikinai ėjo Seimo kanclerio pareigas. Seimo kancleris 2008-07-08 Įsakymu G. A. paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą - už tarnybinį nusižengimą, kurį tariamai padarė G. A., eidamas Seimo kanclerio pareigas. 2008-07-08 tarnybinio nusižengimo ir darbo drausmės pažeidimo tyrimo išvadoje (toliau - Išvada) nurodyta, kad G. A. tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, jog jis pasirašė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170. Pareiškėjas G. A. mano, kad 2008-07-08 Įsakymo dalis, kurioje G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, turi būti panaikinta, nes tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, o ją skiriant buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Reikalavimą panaikinti 2008-09-05 Įsakymą, kuriuo pareiškėjui G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, skunde G. A. pagrindė, paaiškindamas, kad Seimo kanclerio 2008-05-20 rezoliucija jis kartu su kitomis institucijomis buvo įpareigotas pateikti išvadą ir siūlymus, parengti sprendimų projektus dėl problemų, susijusių su lankytojų patekimu į Seimo rūmus. Tik vėliau šalia rezoliucijos atsirado prierašas „Per savaitę“. Atsižvelgiant į pavedimo pobūdį, per savaitę jį įvykdyti buvo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių. Todėl pavedimas buvo įvykdytas 2008-08-08. Pavedimo vykdymo metu Seimo kancleris buvo nuolat informuojamas apie jo vykdymo eigą. Nepaisant nurodytų aplinkybių, Seimo kancleris 2008-09-05 Įsakymu paskyrė G. A. tarnybinę nuobaudą - papeikimą - už laiku neįvykdytą Seimo kanclerio pavedimą. Mano, kad ir ši tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai.

Dėl 2008-07-08 Įsakymo dalies neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Skunde išdėstytą reikalavimą panaikinti 2008-07-08 Įsakymo dalį, kurioje pareiškėjui G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, G. A. pagrindė, išsamiai pasisakydamas dėl tariamo profesinių sąjungų atstovų neįtraukimo, dėl kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo ir dėl procedūrinio tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimo.

Dėl tariamo profesinių sąjungų atstovų neįtraukimo.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija Išvadoje nurodė, kad pareiškėjo G. A. pasirašytais Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 sudarant konkurso komisijas, į jų sudėtį nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai ir tokiu būdu buvo pažeista LR Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 25 punkto norma (toliau – Konkursų tvarkos aprašas), pagal kurią, jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, komisijos nariu turi būti skiriamas ir tos įstaigos profesinės sąjungos atstovas. Pareiškėjas G. A. su šia Išvada nesutinka ir nurodo, kad į minėtų konkurso komisijų sudėtį profesinių sąjungų atstovai buvo įtraukti. Nesutinka, kad šį faktą paneigia Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų profesinės sąjungos 2008-06-06 raštas Nr. 4 (toliau – Raštas). Nurodė, kad Išvada šiuo klausimu yra visiškai nepagrįsta, nes: 1) į konkurso komisijų sudėtį buvo įtraukti Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos nariai; 2) prierašo, jog minėti komisijų nariai yra profesinės sąjungos atstovai, nebuvimas pareiškėjo G. A. pasirašytuose įsakymuose nėra teisės aktų pažeidimas, nes reikalavimas nurodyti, kuris konkurso komisijos narys yra profesinės sąjungos atstovas, teisės aktuose nėra įtvirtintas; 3) Išvados teiginys, kad profesinės sąjungos nario dalyvavimas komisijoje savaime nereiškia, kad jis šiuo atveju atstovauja profesinei sąjungai, nes atstovavimas profesinei sąjungai turi būti išreikštas atitinkama institucijoje patvirtinta arba priimta tvarka, yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jokiame teisės akte jokia tvarka, nustatanti profesinių sąjungų atstovo skyrimą į konkurso komisijas, Seimo kanceliarijoje nėra nustatyta, be to, jokiame dokumente nėra įtvirtinta tariamai egzistuojanti profesinių sąjungų atstovų skyrimo praktika profesinės sąjungos atstovo skyrimą į konkurso komisiją derinti žodžiu; 4) pareiškėjas G. A. operatyviai reagavo į Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2008-06-11 rašte Nr. 7/V-2008-2242 išdėstytą siūlymą ir į tai, kad nėra nustatyta jokia profesinių sąjungų atstovo skyrimo į konkurso komisijas tvarka, 2008-06-12 raštu Nr. V-2008-2265 pasiūlė Seimo kanceliarijos personalo skyriui, prieš rengiant atitinkamo įsakymo projektą, paprašyti abiejų profesinės sąjungos pirmininkų ar jų įgaliotų atstovų, kad jie skiriamą (-us) atstovą (-us) į kiekvieną komisiją patvirtintų bendru raštu arba parašais vizuodami Seimo kanclerio įsakymo projektą, taip pat, ėmėsi visų būtinų priemonių nustatyti rekomendacinę profesinių sąjungų atstovų skyrimo į konkurso komisijas tvarką tam, kad tokių atstovų skyrimas būtų aiškus ir skaidrus.

Dėl kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo.

Išvadoje nurodoma, kad Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir Nr. 170 neatitiko ir kitų teisės aktų reikalavimų: 1) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymu Nr. 169 sudaryta komisija buvo sudaryta ne prieš tris, bet prieš dvi darbo dienas iki konkurso; 2) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakyme Nr. 400 ĮVK-70 buvo padaryta klaida, šio įsakymo 4 punkte nurodant nesančią Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybę; 3) minėtuose įsakymuose vartojama netinkama sąvoka „pretendentų atrankos komisija“, nors turėtų būti vartojama „konkurso komisijos“ sąvoka; 4) minėti įsakymai nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju. Pareiškėjo G. A. įsitikinimu, skirti jam tarnybinę nuobaudą už minėtų teisės aktų reikalavimų neatitikimą, t.y. už tai, jog pasirašė įsakymus, kurie neatitiko ir kitų teisės aktų reikalavimų, nebuvo teisinio pagrindo. Paaiškino, kad Seimo kanceliarijos reglamento, patvirtinto Seimo valdybos 2007-12-12 sprendimu Nr. 1961 (toliau – Seimo kanceliarijos reglamentas), 119 punkte nustatyta, jog Seimo kanclerio įsakymų projektus rengia Seimo kanceliarijos padaliniai. Todėl pareigą užtikrinti, kad parengtų įsakymų projektų forma (naudojamos sąvokos, nurodomos datos ir pan.) atitiktų teisės aktų reikalavimus, turi įsakymo projektą rengiančio padalinio tarnautojai. Taigi, atsakomybė už tai, kad Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymas Nr. 169 buvo parengtas likus tik dviem darbo dienoms iki konkurso, tenka personalo skyriaus tarnautojams, turėjusiems pareigą veikti atitinkamu būdu. Vadovaujantis Seimo kanceliarijos reglamento 120 punkto nuostata, atsakomybė už administracinio akto neatitikimą teisės aktams, kurie nustato formalius tokio dokumento reikalavimus (sąvokos, terminai, datos ir pan.), turi būti taikoma šią pareigą turėjusiam Seimo kanclerio biuro atsakingam darbuotojui, tačiau toks atsakingas tarnautojas Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400 ĮVK-239 buvo paskirtas tik 2008-07-17. Taigi, pareiškėjui G. A. tarnybinė nuobauda už tai, kad Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir Nr. 170 nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju, taip pat, buvo paskirta nepagrįstai.

Išvadoje nurodyta, kad tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmės yra Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymų Nr. 169 ir Nr. 170 prieštaravimas Konkursų tvarkos aprašo 20 ir 25 punktui ir profesinių sąjungų nepasitenkinimas kanceliarijos darbu. Pareiškėjo G. A. manymu, tokia tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada šiuo klausimu yra nepagrįsta, nes: 1) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir Nr. 170 neprieštaravo Konkursų tvarkos aprašo 25 punktui, kadangi profesinių sąjungų atstovai į šiais įsakymais sudarytas konkurso komisijas buvo įtraukti; 2) dėl formalaus minėtų įsakymų prieštaravimo Konkursų tvarkos aprašo 20 punktui jokių pasekmių apskritai nekilo; 3) profesinių sąjungų nepasitenkinimas apskritai negali būti laikomas tarnybinio nusižengimo padariniu, nes tokiam nepasitenkinimui nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo G. A. manymu, pripažintina, kad jokių neigiamų pasekmių dėl jo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo nekilo. Be to, anksčiau išdėstytos aplinkybės paneigia ir jo kaltę, o nesant kaltės, t.y. vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinė atsakomybė jam negalėjo būti taikoma.

Dėl procedūrinio tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimo.

Šalies argumentai

G. A. skunde nurodė, kad 2008-07-08 Įsakymu tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta neteisėtai, kadangi Seimo kancleris neturėjo teisės skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, laikinai einančiam Seimo kanclerio pareigas už tarnybinį nusižengimą, tariamai padarytą einant šias pareigas, kad Seimo kancleriui, 2008-05-22 - 2008-05-24 išvykus į komandiruotę, G. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2003-10-13 sprendimu Nr. 1767 patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų (toliau – Kanceliarijos nuostatai) 14 punktu, ėjo Seimo kanclerio pareigas. Vadovaudamasis teisės aktų normomis, dėl tarnybinio nusižengimo, padaryto asmeniui einant Seimo kanclerio pareigas, tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti pradedamas Seimo kanclerį į pareigas skiriančios institucijos, t.y. Seimo iniciatyva. Todėl Seimo kancleris neturėjo ne tik teisinio pagrindo pradėti G. A. atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl veiksmų, kuriuos G. A. atliko, eidamas Seimo kanclerio pareigas, bet, taip pat, ir teisės skirti tarnybinę nuobaudą jo pareigas laikinai ėjusiam asmeniui už tarnybinį nusižengimą, tariamai padarytą einant šias pareigas. Taip pat, pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija neteisėtai konstatavo, jog pasirašydamas tariamai teisės aktų reikalavimų neatitinkančius Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, G. A. pažeidė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Seimo kanclerio 2006-10-3 įsakymu Nr. 460-PA-22 (toliau – Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės prašymas), 6 punktą. Mano, jog G. A. laikinai einant Seimo kanclerio pareigas, jo, kaip Seimo kanclerio, teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja ne Seimo kanclerio pavaduotojo, bet Seimo kanclerio pareigybės aprašymo nuostatos.

Pareiškėjas G. A. nurodė, kad tarnybinė nuobauda jam skirta neteisėtai dar ir todėl, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios tyrimo trukmę, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymu Nr. ĮVK-191 buvo pradėtas G. A., Personalo skyriaus Žmogiškųjų išteklių planavimo ir analizės poskyrio vedėjos, l. e. Personalo skyriaus vedėjos pareigas P. Š. ir Personalo skyriaus Personalo apskaitos poskyrio specialistės V. G. atžvilgiu. Šiuo įsakymu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta per 10 dienų ištirti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų 2008-06-06 rašte nurodytus teiginius ir pateikti Seimo kancleriui motyvuotą išvadą. Seimo kanclerio 2008-06-17 įsakymu Nr. 400 ĮVK-204 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas iki 2008-07-08, motyvuojant tuo, kad P. Š. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. G. A. manymu, šiuo pagrindu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas galėjo būti pratęstas tik dėl galimo P. Š. padaryto tarnybinio nusižengimo, tačiau tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas ir G. A. atžvilgiu. Mano, kad procedūrinių reikalavimų, skiriant pareiškėjui G. A. tarnybinę nuobaudą, pažeidimas yra savarankiškas pagrindas panaikinti 2008-07-08 Įsakymo dalį, kuria G. A. buvo paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl 2008-09-05 Įsakymo neteisėtumo ir nepagrįstumo.

Personalo skyriaus vedėja 2008-09-04 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (toliau – 2008-09-04 Išvada) nurodė, kad pareiškėjas G. A. 2008-08-08 pateikė Seimo kancleriui apibendrintus pasiūlymus, praleisdamas Seimo kanclerio nustatytą pavedimo įvykdymo terminą. Už šį tarnybinį nusižengimą pareiškėjui G. A. 2008-09-05 Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. A. skunde paaiškino, kad Seimo kancleris 2008-05-20 rezoliucija įpareigojo jį kartu su kitais Seimo kanceliarijos padaliniais per savaitę pateikti išvadą ir siūlymus, parengti sprendimų projektus patekimo į Seimo rūmus klausimais. Šį pavedimą G. A. įvykdė 2008-08-08. G. A., vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tvirtina, jog, nepaisant to, kad pavedimą jis įvykdė vėliau, nei nurodyta Seimo kanclerio rezoliucijoje, tarnybinė nuobauda už šiuos veiksmus jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

Skundo teiginius, kad G. A. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties G. A. pagrindė tuo, jog Seimo kanclerio pavedimas, kurio vykdymo organizatoriumi, vadovaujantis Seimo kanceliarijos reglamento 187 punktu, buvo G. A., buvo įvykdytas tinkamai. Kita aplinkybė, dėl kurios, anot pareiškėjo G. A., nebuvo pagrindo jam taikyti tarnybinę atsakomybę, yra ta, kad atsižvelgiant į Seimo kanclerio 2008-05-20 pavedimo pobūdį, per savaitę jį įvykdyti buvo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, t.y., vykdant šį pavedimą, reikėjo gauti Bendrųjų reikalų departamento, Ryšių su visuomene skyriaus, komitetų biurų pasiūlymus, juos išanalizuoti bei apibendrinti, taip pat, reikėjo aptarti pateiktus pasiūlymus su Seimo kanceliarijos padalinių vadovais, išanalizuoti, apibendrinti visą turimą medžiagą, parengti preliminarius pasiūlymus, įvertinti bei suplanuoti leidimų posto pirmuose Seimo rūmuose įrengimo galimybes ir, atlikus šiuos veiksmus, parengti galutinius pasiūlymus Seimo kancleriui. Per savaitę įvykdyti minėtą pavedimą G. A. teigia neturėjęs galimybės ir dėl ypač didelio darbo krūvio. Argumentuodamas šį teiginį, G. A. skunde pateikia išsamų sąrašą darbų, kuriuos jam buvo pavesta atlikti tame (ir vėlesniuose) laikotarpiuose. Taip pat, pažymėjo, kad net ir pats Seimo kancleris G. V. 2007-12-06 tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje yra nurodęs, jog pareiškėjo G. A. darbo krūvis yra didelis. Taigi, G. A., atsižvelgdamas į didelį darbo krūvį, buvo priverstas nustatyti gaunamų pavedimų vykdymo prioritetus pagal sprendžiamų klausimų svarbą. Akcentavo, kad pratęsti pavedimo vykdymo terminą Seimo kanclerio neprašė, tačiau pavedimo vykdymo metu Seimo kancleris buvo nuolat informuojamas apie jo vykdymo eigą. Be to, Seimo kanceliarijoje nesama praktikos raštu prašyti pratęsti pavedimų įvykdymo terminus. Kadangi Seimo kancleris žodžiu buvo informuojamas apie šio konkretaus pavedimo vykdymo eigą, mano, jog raštu prašyti pratęsti jo vykdymo terminą nebuvo tikslinga, nes pavedimo vykdymo termino pratęsimo būtinumas buvo akivaizdus, o jo priežastys Seimo kancleriui puikiai žinomos.

G. A. skunde pažymėjo, kad 2008-09-04 Išvadoje nurodoma, jog, skiriant jam tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į jo ankstesnę veiklą, tačiau ankstesnė pareiškėjo veikla šioje išvadoje nėra aptariama, todėl G. A. nėra aišku, kokiu pagrindu jam buvo paskirta antra pagal griežtumą tarnybinė nuobauda - papeikimas. Šios aplinkybės, anot pareiškėjo, taip pat patvirtina tarnybinės nuobaudos - papeikimo - paskyrimo jam nepagrįstumą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjas G. A. pabrėžė, kad visų jo atžvilgiu pradėtų tarnybinių nusižengimų tyrimų tikslas yra pakenkti jo reputacijai bei karjerai. Seimo kanclerio 2008-07-08 Įsakymu tarnybinė nuobauda G. A. buvo paskirta už veiksmus, kurių atlikimas nėra priskirtas jo kompetencijai ir kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių Seimo kanceliarijos ar Seimo darbui. Seimo kanclerio 2008-09-05 Įsakymu tarnybinė nuobauda G. A. faktiškai buvo paskirta už tai, kad jo pateikti pasiūlymai dėl lankytojų patekimo į Seimo rūmus problemos sprendimo nesutapo su Seimo kanclerio G. V. nuomone šiuo klausimu. Pabrėžė, kad į šių aplinkybių visumą turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl tarnybinių nuobaudų G. A. paskyrimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Šalies argumentai

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas G. A. ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad nėra jokių teisės aktų, kurie patvirtintų egzistuojančią praktiką, jog sudarant komisijas yra kreipiamasi į profesinių sąjungų vadovus dėl atstovų skyrimo. Be to, pažymėjo, kad už profesinių sąjungų atstovų skyrimo į komisijas kandidatūrų derinimą yra atsakingas įsakymo rengėjas, o ne įsakymą pasirašantis asmuo.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija (toliau – Seimo kanceliarija) atsiliepime į pareiškėjo G. A. skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais ir argumentais nesutinka, todėl prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl 2008-07-08 Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad 2008-06-06 Seimo kancleriui buvo pateiktas Raštas, kuriame nurodoma, kad, Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir 170 sudarant pretendentų atrankos komisijas, buvo pažeistas Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas, kadangi į minėtų komisijų sudėtį nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai. Paaiškino, jog, nepaisant to, kad savo paaiškinime ir skunde G. A. teigia, jog profesinių sąjungų atstovai (nariai) į šių komisijų sudėtį buvo įtraukti, į šių komisijų sudėtį įtrauktieji profesinių sąjungų nariai (A. L., R. B., G. M.) negali būti laikomi profesinių sąjungų atstovais, nes jie šiuo atveju nebuvo įgalioti profesinių sąjungų atstovauti profesines sąjungas šiose komisijose. Tai reiškia, kad, sudarant nurodytąsias komisijas, nebuvo kreiptasi į profesinių sąjungų vadovus, kad jie paskirtų savo atstovus į komisijas. Pažymėjo, jog pagal prieš tai Seimo kanceliarijoje susiklosčiusią praktiką, sudarant konkurso komisijas buvo kreipiamasi į profesinių sąjungų vadovus, kurie paskirdavo tam tikrus profesinių sąjungų narius savo atstovais komisijose. Tais atvejais atstovavimas profesinei sąjungai būdavo išreiškiamas atstovaujamosios profesinės sąjungos vadovo valia, o atstovai suvokdavo, kad dalyvaudami komisijų veikloje veikia kaip profesinių sąjungų atstovai. Dėl pareiškėjo G. A. skunde išdėstyto argumento, kad jam negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, kadangi Seimo kanceliarijoje nebuvo nustatyta profesinių sąjungų atstovavimo komisijų veikloje tvarka, Seimo kanceliarija paaiškino, jog Konkursų tvarkos apraše nereikalaujama, kad institucijoje būtų patvirtinta profesinių sąjungų atstovų įtraukimo į komisijas tvarka, todėl tokia tvarka Seimo kanceliarijoje ir nebuvo patvirtinta.

Seimo kanceliarija nurodė, kad G. A. tarnybinė nuobauda buvo paskirta ne tik už tai, kad į aukščiau nurodytais įsakymais sudarytas komisijas nebuvo įtraukti profesinių sąjungų atstovai, bet ir už tai, kad šie įsakymai sudaryti, pažeidžiant kitas teisės aktų nuostatas: 1) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymu Nr. 169 komisija buvo sudaryta, pažeidžiant Konkursų tvarkos aprašo 20 punktą, kuriame numatyta, kad komisija sudaroma ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki konkurso, tuo tarpu Seimo kanclerio įsakymu komisija sudaryta 2008-05-22, o konkursas numatytas 2008-05-26, t.y. komisija sudaryta prieš dvi darbo dienas iki konkurso; 2) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakyme Nr. 170 padaryta klaida - šio įsakymo 4 punkte minima neegzistuojanti Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybė; 3) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir 170 nederinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju; 4) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymuose Nr. 169 ir 170 vartojama netinkama sąvoka „pretendentų atrankos komisija”. Atsakovė nesutinka su G. A. skundo teiginiu, kad jis negali būti kaltinamas dėl įsakymų tekstų neatitikimo teises aktų nustatytiems reikalavimams, nes už tai, esą, atsakingi įsakymo projektą rengiančio padalinio (Personalo skyriaus) tarnautojai. Toks teiginys atsakovei yra nepriimtinas, nes įsakymą pasirašantis asmuo negali būti laikomas tik formaliai jį pasirašančiu pareigūnu, neturinčiu pareigos suvokti teisės akto turinį ir jo rengimo taisykles. Šį savo teiginį atsakovė pagrindė LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 15 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 2 d. 6 p. nuostatomis, Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p. nuostatomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika. Atsakovė nesutinka su G. A. skundo teiginiu, kad atsakomybė už administracinio teisės akto neatitikimą teisės aktams turi būti taikoma šią pareigą turėjusiam Seimo kanclerio biuro atsakingam tarnautojui, nes šiuo atveju parengti įsakymų projektai nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju, Personalo skyriaus tarnautojai pateikė šiuos projektus tiesiogiai G. A. pasirašyti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, G. A. skunde nurodyti motyvai, neva paneigiantys jo kaltę, anot atsakovės, nepriimtini. Asmeniškai atsakingu laikytinas projektą pasirašantis asmuo. Atsakovė nesutinka su G. A. skundo argumentu, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes dėl formalaus Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymų Nr. 169 ir 170 neatitikimo Konkursų tvarkos aprašo 20 punktui jokių pasekmių nekilo. Seimo kanceliarijos teigimu, neigiamos pasekmės visgi kilo ir tai patvirtina aukščiau nurodytas 2008-06-06 Raštas, kuriame teigiama, kad šiuo atveju buvo pažeistos profesinių sąjungų teisės skirti savo atstovus į komisijas. Kita neigiama pasekmė - įsakymų neatitikimas kitiems teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, Seimo kanceliarija akcentavo, kad Seimo kancleris, įvertinęs G. A. veiksmus ir jų sukeltas aukščiau nurodytas pasekmes bei atsižvelgęs į G. A. veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, paskyrė jam švelniausią nuobaudą - pastabą.

Atsakovės manymu, nepagrįsti yra ir G. A. skundo teiginiai, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, kadangi Seimo kancleris neturėjo teisės skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, laikinai einančiam Seimo kanclerio pareigas, už tarnybinį nusižengimą, tariamai padarytą einant šias pareigas ir kad tarnybinio nusižengimo tyrimą šiuo atveju galėjo pradėti tik Seimo kanclerį į pareigas priėmusi institucija - Seimas. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi 2008-05-22 - 2008-05-24 Seimo kanclerio pavaduotojas G. A. laikinai ėjo Seimo kanclerio pareigas, kol Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotėje. Tai reiškia, kad Seimo kancleris G. V. tuo laikotarpiu de jure išliko Seimo kancleriu, tačiau praktiškai negalėjo atlikti Seimo kanclerio pareigų. Todėl jo pareigas tuo laikotarpiu, vykdydamas būtent Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme nurodytą funkciją, de facto vykdė Seimo kanclerio pavaduotojas G. A.. Be to, kadangi funkcija pavaduoti Seimo kanclerį yra tiesiogiai nurodyta Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme, nėra pagrindo teigti, kad eiti Seimo kanclerio pareigas G. A. pavedė Seimas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą turėjo pradėti Seimas. Seimo kanclerio pavaduotojas yra pavaldus būtent Seimo kancleriui, todėl Seimo kancleris turėjo teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl G. A. veiksmų. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo valdybos 2008-05-14 sprendime Nr. 2246, kuriuo Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotas į Strasbūrą, nebuvo atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas, o tai dar kartą patvirtina, kad Seimo kanclerio pavaduotojui pareiga laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas kyla tiesiogiai iš Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 punkto nuostatų.

Dėl G. A. skundo argumentų apie pažeistą tarnybinio nusižengimo tyrimo trukmę Seimo kanceliarija paaiškino, kad nusižengimo tyrimas buvo pradėtas 2008-06-09 Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400ĮVK-191, kuriuo sudarytai komisijai buvo pavesta ištirti galimus Seimo kanclerio pavaduotojo G. A., Personalo skyriaus Žmogiškųjų išteklių planavimo ir analizės poskyrio vedėjos, l. e. Personalo skyriaus vedėjos pareigas P. Š. tarnybinius nusižengimus bei galimą Personalo skyriaus Personalo apskaitos poskyrio specialistės V. G. darbo drausmės pažeidimą, Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir 170 sudarant pretendentų atrankos komisijas. Atsižvelgiant į tai, kad P. Š. nuo 2008-06-09 iki 2008-06-12 (įskaitytinai) ir nuo 2008-06-16 iki 2008-06-20 (įskaitytinai) suteiktos kasmetinės atostogos, Seimo kanclerio 2008-06-17 įsakymu Nr.400ĮVK-204 pakeistas Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymas Nr. 400ĮVK-191, komisijai nustatytą tyrimo terminą pratęsiant iki 2008-07-08. Nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas visų trijų asmenų atžvilgiu, nes negalima buvo išskirti šių asmenų padarytų nusižengimų. Be to, tyrimo termino pratęsimas neturėjo jokios įtakos nuobaudos paskyrimo terminui. Nagrinėjamu atveju, Seimo kanclerio sudaryta tyrimo komisija savo išvadą pateikė Seimo kancleriui 2008-07-08, tą pačią dieną Seimo kancleris išleido įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo G. A. ir kitiems asmenims.

Dėl 2008-09-05 įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsiliepimas

Seimo kanceliarija atsiliepime į G. A. skundą akcentavo, jog, nepaisant to, kad G. A. teigia, jog tarnybinė nuobauda - papeikimas - jam buvo paskirta nepagrįstai, tiek skunde, tiek pasiaiškinime jis pripažįsta, kad praleido Seimo kanclerio duoto pavedimo įvykdymo terminą. Nurodė, kad 2008-05-20 rezoliucija Seimo kancleris įpareigojo G. A. kartu su kitais Seimo kanceliarijos padaliniais per savaitę pateikti išvadas ir siūlymus, parengti sprendimų projektus patekimo į Seimo rūmus klausimais. Šį pavedimą G. A. iš dalies įvykdė tik 2008-08-08, pateikęs apibendrintas išvadas ir pasiūlymus dėl patekimo į Seimo rūmus. Tuo tarpu sprendimų projektai šiuo klausimu iki šiol nėra pateikti Seimo kancleriui.

Pažymėjo, jog 2008-09-04 Išvadoje yra konstatuota, kad G. A., pavėluotai įvykdęs Seimo kanclerio pavedimą, pažeidė Seimo kanceliarijos reglamento 187 straipsnį. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, jog dėl to, kad G. A., kaip pagrindinis šio pavedimo vykdytojas, pavedimo laiku neįvykdė, jis pažeidė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 14 punktą, 27 punktą bei 29 punktą.

Atsakovės teigimu, nepateisinamas G. A. argumentas, kad laiku Seimo kanclerio 2008-05-20 pavedimo jis neįvykdė dėl to, jog tuo metu jam buvo paskirta ir kitų pavedimų, kuriuos jis suskirstė pagal asmeninius prioritetus, o skunde nagrinėjamo pavedimo įvykdymą atidėjo savo nuožiūra. Atsakovė pažymėjo, jog jei pavedimo laiku nebuvo įmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių (kitų padalinių nuomonių gavimo, susitikimų su kitų padalinių atstovais ir pan.) ar dėl per didelio darbo krūvio, G. A. turėjo kreiptis į Seimo kanclerį su prašymu pratęsti pavedimo įvykdymo terminą, tačiau to nepadarė. Atsakovė pastebėjo, jog netiesa, kad Seimo kanceliarijoje nesama praktikos raštu prašyti pratęsti pavedimų įvykdymo terminus, nes tokia praktika yra susiformavusi ir ja neretai naudojasi Seimo kanceliarijos tarnautojai. Be to, Seimo kancleris iki 2008-08-08 nebuvo nei žodžiu, nei raštu informuojamas apie nagrinėjamo pavedimo vykdymo eigą.

Seimo kanceliarija paaiškino, kad būtent dėl pareiškėjo G. A. laiku neįvykdyto pavedimo Seimo kanceliarijai buvo padaryta žalos, kadangi 2008-07-16 Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui, kas tiesiogiai įtakotų Seimo lankytojų srautus, pagreitintų jų patekimą į Seimą bei leistų kontroliuoti lankytojų judėjimą Seime. Nurodė, kad Seimo kanclerio 2008-09-05 Įsakymu skiriant G. A. tarnybinę nuobaudą - papeikimą, buvo atsižvelgta ir į ankstesnę G. A. veiklą, t.y. į tai, kad Seimo kanclerio 2008-07-08 Įsakymu jam jau yra paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba.

Teisminio nagrinėjimo metu Seimo kanceliarijos atstovė su pareiškėjo G. A. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaujantis atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Akcentavo, jog pagal egzistuojančią praktiką, profsąjungų atstovų skyrimo į komisijas kandidatūros būdavo derinamos žodžiu ir užtai atsakingas įsakymą rengiantis asmuo.

Byloje kilęs ginčas, ar Seimo kanclerio 2008-07-08 Įsakymo dalis, kuria G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, ir Seimo kanclerio 2008-09-05 Įsakymas, kuriuo G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, yra teisėti ir pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad G. A. 2006-12-15 Seimo kanclerio įsakymu Nr. 460-P-497 (t. 1, b. l. 10) nuo 2006-12-18 yra paskirtas eiti Seimo kanclerio pavaduotojo pareigas.

Dėl 2008-07-08 Įsakymo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2008-05-14 sprendimas „Dėl Č. J. komandiruotės į Prancūzijos Respubliką“ Nr. 2246 (t. 1, b. l. 11) patvirtina, kad Seimo kancleris G. V. 2008-05-22 - 2008-05-24 buvo išvykęs į komandiruotę. Nesant Seimo kanclerio, jo pareigas laikinai ėjo pareiškėjas G. A. - Seimo kanclerio pavaduotojas.

2008-06-06 Seimo kancleriui buvo pateiktas Raštas (t. 1, b. l. 28), kuriame nurodoma, kad Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 400ĮVK-169 (t. 1, b. l. 21) ir Nr. 400ĮVK-170 (t. 1, b. l. 22) sudarant pretendentų atrankos komisijas, buvo pažeistas Konkursų tvarkos aprašo 25 punktas, nes į minėtų komisijų sudėtį nebuvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovai. Seimo kancleris G. V. 2008-06-09 įsakymu „Dėl komisijos sudarymo“ Nr. 400ĮVK-191 (t. 1, b. l. 18) sudarė komisiją dėl galimų Seimo kanclerio pavaduotojo G. A., Personalo skyriaus Žmoniškųjų išteklių planavimo ir analizės poskyrio vedėjos, l. e. Personalo skyriaus vedėjos pareigas P. Š. tarnybinių nusižengimų ir galimo Personalo skyriaus Personalo apskaitos poskyrio specialistės V. G. darbo drausmės pažeidimo, Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 sudarant pretendentų atrankos komisijas, ir pavedė komisijai per 10 darbo dienų ištirti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų 2008-06-06 Rašte nurodytus teiginius bei pateikti Seimo kancleriui motyvuotą išvadą. 2008-06-17 įsakymu „Dėl Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymo Nr. 400ĮVK-191 „Dėl komisijos sudarymo“ pakeitimo“ Nr. 400ĮVK-204 (t. 1, b. l. 19) Seimo kancleris pratęsė minėtu 2008-06-09 įsakymu komisijai nustatytą pavedimo vykdymo terminą iki 2008-07-08. 2008-06-10 Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. buvo pranešta apie galimai jo padarytą tarnybinį nusižengimą ir pasiūlyta iki 2008-06-13 pateikti Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymu Nr. 400ĮVK-191 sudarytai komisijai paaiškinimą dėl nurodytojo tarnybinio nusižengimo (t. 1, b. l. 20). Paaiškinimus Seimo kanclerio pavaduotojas G. A. Seimo kancleriui G. V. ir komisijos pirmininkui R. V. pateikė 2008-06-12 raštu „Dėl 2008-06-09 Seimo kanclerio įsakymo Nr. 400ĮVK-191“ Nr. V-2008-2273 (t. 1, b. l. 23-25). Komisija 2008-07-08 priėmė Išvadą (t. 1, b. l. 13-17), kurioje nurodė, kad Seimo kanclerio pavaduotojas G. A., pasirašydamas teisės aktų reikalavimus neatitinkančius Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p., Konkursų tvarkos aprašo 20 ir 25 p., Seimo kanceliarijos reglamento 120 p., Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p., ir pasiūlė skirti G. A. už dėl aplaidumo padarytą tarnybinį nusižengimą VTĮ 29 str. 3 d. 1 p. nurodytą tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Seimo kancleris 2008-07-08 įsakymo „Dėl nuobaudų paskyrimo“ Nr. 400ĮVK-231 (t. 1, b. l. 12) 1. 1. p. paskyrė G. A. tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Skunde nesutikimą su 2008-07-08 G. A. paskirta tarnybine nuobauda - pastaba - G. A. grindžia nuobaudos nepagrįstumu ir tuo, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Dėl profesinių sąjungų atstovų neįtraukimo.

2008-07-08 Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas G. A. pažeidė Konkursų tvarkos aprašo 25 p., kadangi 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 sudarant pretendentų atrankos komisijas, į šių komisijų sudėtį neįtraukė Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų atstovų.

Konkursų tvarkos 25 p. nustatyta, kad jeigu įstaigoje veikia profesinė sąjunga, komisijos nariu turi būti skiriamas ir tos įstaigos profesinės sąjungos atstovas.

Pareiškėjas G. A. skunde nurodė, kad neteisėtai ir nepagrįstai jis kaltinamas pažeidęs minėtą Konkursų tvarkos aprašo 25 p., kadangi į pretendentų atrankos komisiją 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 buvo įtraukti profesinių sąjungų atstovai. Nurodė, kad 2008-05-22 įsakymu Nr. 169 sudarytos konkurso komisijos nariu buvo paskirtas A. L., kuris yra Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto pavaduotojas, ir R. B., kuri yra Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos narė, o 2008-05-22 įsakymu Nr. 170 sudarytos komisijos nariu buvo paskirtas G. M., kuris yra Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos narys. Šias aplinkybes, anot pareiškėjo G. A., patvirtina pridedamas Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2008-06-11 raštas Nr. 7/V-2008-2242 (t. 1, b. l. 29-33) su Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos narių sąrašu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, kad G. A. į bylą pateiktas Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos narių sąrašas patvirtina, kad 2008-05-22 G. A. priimtais įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 į pretendentų atrankos komisijų sudėtį buvo įtraukti Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų nariai, tačiau šis faktas nepaneigia G. A. dėl Konkursų tvarkos aprašo 25 p. pažeidimo kilusios atsakomybės, kadangi Seimo kanceliarijos profesinių sąjungų narių įtraukimas į pretendentų atrankos komisijos sudėtį nepatvirtina įtrauktų narių atstovavimo profesinei sąjungai, nes įtrauktieji profesinių sąjungų nariai (A. L., R. B. ir G. M.) nebuvo įgalioti profesinių sąjungų (vadovų) atstovauti jas šiose komisijose.

LR civilinio kodekso 2.132 str. 2 d. įtvirtinta, kad atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. Atstovavimo samprata apibrėžta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-03-07 nutartyje (civ. byla Nr. 3K-3-276/2001m), kurioje nurodyta, kad atstovavimas yra toks civilinis reiškinys, atsirandantis tarp atstovo ir atstovaujamojo, kai atstovas, remdamasis įstatymu, administraciniu aktu ar išreikšdamas atstovaujamojo valią, jam suteiktų įgaliojimų ribose sudaro sandorius ir atlieka atstovaujamojo vardu juridinę reikšmę turinčius veiksmus, kurie sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo G. A. 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtraukti profesinių sąjungų nariai negali būti laikomi profesinių sąjungų atstovais LR civilinio kodekso 2.132 str. prasme, todėl pareiškėjo G. A. skundo argumentai dėl profesinių sąjungų atstovų įtraukimo atmestini, o 2008-07-08 Išvados argumentai dėl Konkursų tvarkos aprašo 25 p. pažeidimo - teisėti ir pagrįsti.

Išvadoje nurodyta, jog pagal susiklosčiusią praktiką, sudarant pretendentų atrankos komisijas Seimo kanceliarijoje, profesinės sąjungos atstovo skyrimas būdavo derinamas žodžiu su profesinių sąjungų vadovais. G. A. šį teiginį skunde neigia ir nurodo, kad jokiame dokumente (net ir rekomendacinio pobūdžio) praktika dėl žodinio suderinimo nėra įtvirtinta, o tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija, konstatuodama, kad tokia praktika apskritai egzistuoja, nesirėmė jokiais faktiniais duomenimis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatuoja, jog apie egzistuojančią žodinę susitarimo skiriant profesinės sąjungos atstovą į pretendentų atrankos komisiją praktiką liudija Raštas, kuris Seimo kancleriui G. V. buvo pateiktas po 2008-05-22 įsakymų Nr. 169 ir Nr. 170 priėmimo. Šis raštas patvirtina kilusį Seimo kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos nepasitenkinimą, kuris dėl anksčiau Seimo kanclerio G. V. priimtų įsakymų, sudarant pretendentų atrankos komisijas, nebuvo kilęs (duomenų byloje nėra pateikta).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, nepaisant nesančios patvirtintos tvarkos, kuri nustatytų profesinių sąjungų atstovų skyrimą į konkurso komisijas, G. A., pagal Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymą laikotarpiu nuo 2008-05-22 iki 2008-05-24 laikinai eidamas Seimo kanclerio pareigas ir priimdamas 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 bei Nr. 170, privalėjo užtikrinti tinkamą Konkursų tvarkos aprašo 25 p. nustatyto reikalavimo vykdymą į pretendentų atrankos komisijų sudėtį įtraukiant profesinių sąjungų atstovus, kurių atstovavimas turėjo būti suderintas su profesinių sąjungų vadovais. Šio reikalavimo neįvykdžius, Išvadoje teisėtai ir pagrįstai konstatuojamas Konkursų tvarkos aprašo 25 p. reikalavimų pažeidimas, kurį dėl aplaidumo padarė tuo metu Seimo kanclerio pareigas laikinai ėjęs pareiškėjas G. A..

Dėl kitų teisės aktų reikalavimų Seimo kanclerio 2008-05-22 priimtuose įsakymuose Nr. 400ĮVK-169 ir Nr. 400ĮVK-170 neatitikimo.

Išvadoje nurodoma, kad Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir Nr. 170 neatitiko ir kitų teisės aktų reikalavimų:1) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymu Nr. 169 sudaryta komisija buvo sudaryta ne prieš tris, bet prieš dvi darbo dienas iki konkurso; 2) Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakyme Nr. 400ĮVK-170 buvo padaryta klaida šio įsakymo 4 punkte nurodant nesančią Parlamentinių tyrimų departamento Audito komiteto biuro patarėjo pareigybę; 3) minėtuose įsakymuose vartojama netinkama sąvoka - „pretendentų atrankos komisija“, nors turėtų būti vartojama „konkurso komisijos“ sąvoka; 4) minėti įsakymai nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju. Išvadoje konstatuota, kad tuo metu laikinai Seimo kanclerio pareigas ėjęs G. A., pasirašydamas 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, kurie neatitiko minėtų kitų teisės aktų reikalavimų, pažeidė Konkursų tvarkos aprašo 20 p., VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p., Seimo kanceliarijos reglamento 120 p. ir Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p..

G. A. mano, kad skirti jam tarnybinę nuobaudą už minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimus, t.y. už tai, jog pasirašė įsakymus, kurie neatitiko aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, nebuvo teisinio pagrindo, nes už tokius formalius teisės aktų reikalavimų pažeidimus (naudojamos sąvokos, nurodomos datos, terminai ir pan.) yra atsakingi 2008-05-22 įsakymų Nr. 169 ir Nr. 170 projektus rengusio padalinio (Personalo skyriaus) tarnautojai ir Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas. Taip pat pažymėjo, kad Seimo kanceliarijos reglamento 120 p. pažeisti jis negalėjo dar ir todėl, kad Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas buvo paskirtas tik 2008-07-17, t.y. tokio tarnautojo, priimant 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, dar nebuvo.

VTĮ 15 str. 1 d. įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos, tarp kurių yra ir pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų (1 d. 1 p.), pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.), taip pat pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1 d. 6 p.). Vienas iš pagrindinių valstybės tarnautojo veiklos etikos principų yra atsakomybė, kuris reiškia, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir atsiskaito už juos visuomenei (VTĮ 3 str. 2 d. 6 p.).

Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p. įtvirtinta, kad Seimo kanclerio pavaduotojas privalo išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Seimo statutą, Seimo kanceliarijos struktūrą, jos uždavinius ir funkcijas; įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, darbo santykių reglamentavimą, strateginį planavimą ir pan. Šios pareigybės aprašymo 10 p., be kita ko, nurodyta, kad Seimo kanclerio pavaduotojas privalo sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos taisykles, teisės aktų rengimo taisykles.

Sistemiškai vertindamas aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo G. A. argumentas, jog jis negali būti kaltinamas teisės aktų nustatytų reikalavimų rengiant 2008-05-22 įsakymų Nr. 169 ir Nr. 170 tekstus, pažeidimu, nes atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus kyla įsakymo projektą rengusio padalinio tarnautojams ir Seimo kanclerio biuro atsakingam tarnautojui, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas G. A. yra aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas (pareigybės lygis A, pareigybės kategorija - 19), kuris privalo žinoti valstybės tarnautojo veiklos etikos principus ir jų laikytis. Pareiškėjui G. A., kaip aukštas pareigas einančiam valstybės tarnautojui, turėtų būti žinoma, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo paties priimtus sprendimus ir net neturėtų kilti abejonių dėl to, ar jis atsako už formalius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, padarytus rengiant sprendimą, teisės aktą, raštą ar kitą dokumentą, kurį jis pasirašė. Pažymėtina, jog valstybės tarnautojas, pasirašantis individualius administracinius aktus (net ne paties parengtus), be išimties visais atvejais už juos atsako, nes, prieš pasirašydamas, turi teisę ir pareigą patikrinti kito valstybės tarnautojo parengtą administracinį aktą ir, radęs jame neatitikimų ar klaidų, pataisyti jas pats ar grąžinti administracinį aktą pataisyti jį rengusiam asmeniui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas G. A., pasirašydamas 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, kuriuos rengiant buvo pažeisti tam tikri formalūs teisės aktų reikalavimai, nevykdė pareigos, jam, kaip valstybės tarnautojui, kylančios tiesiogiai iš VTĮ 15 str. 4 ir 6 p. ir Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 6 p..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas pareiškėjo G. A. skundo argumentą, kad Seimo kanceliarijos reglamento 120 p. pažeisti jis negalėjo dar ir todėl, jog Seimo kanclerio biuro atsakingas tarnautojas buvo paskirtas tik 2008-07-17, t.y., kad tokio tarnautojo priimant 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170 dar nebuvo, konstatuoja, kad G. A. nepateikė teismui jokių šį faktą pagrindžiančių įrodymų. Akcentuotina, jog G. A. patikslintame skunde nurodytas faktas, kad Seimo kanclerio atsakingas valstybės tarnautojas buvo paskirtas tik Seimo kanclerio 2008-07-17 įsakymu Nr. 400ĮVK-239 (t. 1, b. l. 54) neįrodo, jog Seimo kanclerio biuro patarėjui R. V. ar kitam Seimo kanclerio biuro tarnautojui iki 2008-07-17 nebuvo pavesta vizuoti visus Seimo kanclerio įsakymų projektus, t.y. eiti Seimo kanclerio biuro atsakingo tarnautojo pareigas. Todėl G. A. skundo argumentas, kad tarnybinė nuobauda už tai, jog Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymai Nr. 169 ir Nr. 170 nebuvo derinti su Seimo kanclerio biuro atsakingu tarnautoju, kaip tai numato Seimo kanceliarijos reglamento 120 p., jam paskirta nepagrįstai, yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Aukščiau išdėstytos teismo išvados paneigia G. A. skundo argumentus, kad dėl jo tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo priimant 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170 nekilo jokių pasekmių, o nesant pasekmių, nėra ir pareiškėjo kaltės, t.y., kad jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, todėl tarnybinė nuobauda jam negalėjo būti paskirta. Teismas konstatuoja, jog Išvadoje nustatyti G. A. tarnybiniai nusižengimai pasirašant teisės aktų reikalavimus neatitinkančius Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymus Nr. 169 ir Nr. 170, sukėlė neigiamas pasekmes, kurios išreikštos nepasitenkinimu rašte Rašte, kad į G. A. 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 sudarytų komisijų sudėtį nebuvo įtraukti valstybės tarnautojų kaip profesinių sąjungų atstovai. Kita neigiama pasekmė - įsakymų neatitikimas teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Šios neigiamos pasekmės kilo dėl G. A. kaltės, kuri pasireiškė aplaidumu ir nerūpestingumu, priimant minėtus įsakymus.

Dėl procedūrinių tarnybinės nuobaudos skyrimo pažeidimų.

Teismas nesutinka su G. A. skundo argumentu, kad 2008-07-08 Įsakymu tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, kadangi Seimo kancleris neturėjo teisės skirti tarnybinę nuobaudą asmeniui, laikinai einančiam Seimo kanclerio pareigas už tarnybinį nusižengimą, tariamai padarytą einant šias pareigas. Pareiškėjo manymu, tarnybinio nusižengimo tyrimas šiuo atveju galėjo būti pradedamas tik Seimo kanclerį į pareigas skiriančios institucijos, t.y. Seimo iniciatyva.

Aukščiau išdėstyto pareiškėjo G. A. skundo argumento nepagrįstumą teismas motyvuoja Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 p. nuostata, kuri tvirtina, kad Seimo kancleriui išvykus, sergant ar dėl kitų priežasčių negalint eiti pareigų arba iki įstatymų nustatyta tvarka bus paskirtas kitas Seimo kancleris, Seimo kanclerio pavaduotojas laikinai eina Seimo kanclerio pareigas. Vadovaudamasis šia nuostata, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas G. A., 2008-05-22 - 2008-05-24 laikinai eidamas Seimo kanclerio pareigas, de jure išliko Seimo kanclerio pavaduotoju, t.y. tik vykdė Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 28 p. nustatytą pareigą. Šią teismo išvadą argumentuoja ir Seimo valdybos 2008-05-14 sprendimas Nr. 2246, kuriuo Seimo kancleris G. V. buvo komandiruotas į Strasbūrą, tačiau atskiro pavedimo Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. laikinai eiti Seimo kanclerio pareigas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Seimo kancleris G. V. turėjo teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirti tarnybinę nuobaudą Seimo kanclerio pavaduotojui G. A..

Paneigtinas ir pareiškėjo G. A. skundo argumentas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pažeistų teisės normų, reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo trukmę. G. A. skunde nurodė, kad Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymu Nr. 400ĮVK-191 buvo pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas jo ir keleto kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Paaiškino, kad šiuo įsakymu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta per 10 dienų ištirti Rašte nurodytus teiginius ir pateikti Seimo kancleriui motyvuotą išvadą. Seimo kanclerio 2007-06-17 įsakymu Nr. 400ĮVK-204 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas iki 2008-07-08, motyvuojant tuo, kad P. Š., t.y. vienai iš valstybės tarnautojų, kurios atžvilgiu Seimo kanclerio 2008-06-09 įsakymu Nr. 400ĮVK-191 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Pareiškėjo manymu, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas galėjo būti pratęstas tik dėl galimo P. Š., bet ne kitų valstybės tarnautojų, tame tarpe ir G. A., padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo, todėl jo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas buvo pratęstas neteisėtai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 9 p. nustatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais - komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 punkte nurodytais atvejais - nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos). Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui.

Įvertinęs pareiškėjo G. A. skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, teismas daro išvadą, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas G. A. atžvilgiu buvo atliktas, nepažeidžiant teisės normų, reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo trukmę. Teismas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos darbo laikas galėjo būti pratęstas tik P. Š. atžvilgiu. Teismas konstatuoja, kad 2008-06-09 įsakymu Nr. 400ĮVK-191 (t. 1, b. l. 18) sudarytai tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai buvo pavesta ištirti ne tik Seimo kanclerio pavaduotojo G. A., bet P. Š. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, taip pat, V. G. galimai padarytą darbo drausmės pažeidimą, Seimo kanclerio 2008-05-22 įsakymais Nr. 169 ir Nr. 170 sudarant pretendentų atrankos komisijas. Iš to kas išdėstyta, aišku, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas atskirų subjektų atžvilgiu, bet dėl to paties dalyko, todėl logiška ir protinga buvo Seimo kanclerio 2008-06-17 įsakymu Nr. 400ĮVK-204 (t. 1, b. l. 19) pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimą ne tik P. Š., kuriai nuo 2008-06-09 iki 2008-06-12 (įskaitytinai) ir nuo 2008-06-16 iki 2008-06-20 (įskaitytinai) buvo suteiktos kasmetinės atostogos, atžvilgiu, bet ir kitų asmenų, tame tarpe ir G. A., atžvilgiu. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad nepaisant 2008-06-17 Seimo kanclerio įsakymu Nr. 400ĮVK-204 pratęsto termino tarnybiniam tyrimui atlikti, tarnybinio nusižengimo tyrimas, atmetus P. Š. suteiktas kasmetinių atostogų ir nedarbo dienas, buvo atliktas per 10 darbo dienų ir baigtas kaip buvo nustatyta Seimo kanclerio 2008-06-17 įsakyme Nr. 400ĮVK-204, t.y. 2008-07-08. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimas neturėjo jokios įtakos tarnybinės nuobaudos G. A. paskyrimo terminui, nes tarnybinė nuobauda jam paskirta, nepažeidžiant VTĮ 30 str. 1 d. nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojant jį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, kuri šiuo atveju yra 2008-07-08 (Išvados surašymo diena).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 2008-07-08 Įsakymo dalis, kurioje pareiškėjui Seimo kanclerio pavaduotojui G. A., paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - yra teisėta ir pagrįsta, G. A. skundo reikalavimas dalyje dėl reikalavimo panaikinti šio įsakymo dalį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl 2008-09-05 Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad Seimo kancleris 2008-05-20 rezoliucija (t. 1, b. l. 152-153) įpareigojo pareiškėją Seimo kanclerio pavaduotoją G. A. kartu su kitais Seimo kanceliarijos padaliniais per savaitę pateikti išvadą ir siūlymus, parengti sprendimų projektus patekimo į Seimo rūmus klausimais. G. A. šį pavedimą įvykdė tik 2008-08-08 (t. 1, b. l. 154-155), t.y. praleidęs Seimo kanclerio nustatytą terminą pavedimui įvykdyti. Seimo kancleris G. V., susipažinęs su Seimo kanclerio pavaduotojo G. A. 2008-08-08 jam pateiktais apibendrintais Seimo kanceliarijos padalinių ir G. A. pasiūlymais, 2008-08-12 pavedė Personalo skyriaus vedėjai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo G. A. tarnybinio nusižengimo, laiku nevykdant pavestų užduočių. Personalo skyriaus vedėja 2008-08-25 įteikė pareiškėjui G. A. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. V-2008-2926 (t. 1, b. l. 174), kuriame paprašė G. A. iki 2008-08-27 pateikti rašytinį paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, išsamiai paaiškinant, dėl kokių aplinkybių nebuvo laiku atsakyta į Seimo kanclerio pavedimą. Seimo kanclerio pavaduotojas G. A. 2008-08-27 pateikė pasiaiškinimą Personalo skyriaus vedėjai (t. 1, b. l.175-177), o 2008-09-04 ši Išvadoje (t. 1, b. l. 170-173) nurodė, kad G. A., laiku neįvykdęs Seimo kanclerio pavedimo, pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p., Seimo kanceliarijos reglamento VI dalies, 17 skirsnio 186, 187 punktus ir Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 8, 13, 14, 27 bei 29 punktus, bei pasiūlė už dėl aplaidumo padarytą tarnybinį nusižengimą skirti Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. VTĮ 29 str. 3 d. 2 p. nurodytą tarnybinę nuobaudą - papeikimą.

Seimo kancleris G. V. 2008-09-05 Įsakymu (t. 1, b. l. 151) skyrė Seimo kanclerio pavaduotojui G. A. tarnybinę nuobaudą - papeikimą už VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p. pažeidimus.

G. A. nesutinka su 2008-09-05 Įsakymu jam skirta tarnybine nuobauda, o nesutikimą motyvuoja tuo, kad ši tarnybinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai, nes jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiškėjo G. A. veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, G. A. laiko tai, kad pavedimas buvo įvykdytas tinkamai, kad per savaitę jį įvykdyti buvo neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (vykdant pavedimą reikėjo gauti kitų Seimo kanceliarijos padalinių pasiūlymus, juos aptarti su Seimo kanceliarijos padalinių vadovais, išanalizuoti, apibendrinti visą turimą medžiagą ir pan.) ir dėl ypač didelio darbo krūvio, dėl kurio buvo priverstas nustatyti gaunamų pavedimų vykdymo prioritetus pagal sprendžiamų klausimų svarbą. Akcentavo, kad pratęsti pavedimo vykdymo terminą Seimo kanclerio neprašė, tačiau pavedimo vykdymo metu Seimo kancleris buvo nuolat informuojamas apie jo vykdymo eigą, todėl raštu prašyti pratęsti jo vykdymo terminą nebuvo tikslinga, nes pavedimo vykdymo termino pratęsimo būtinumas buvo akivaizdus, o jo priežastys Seimo kancleriui puikiai žinomos.

VTĮ 15 str. apibrėžtos valstybės tarnautojų pareigos, tarp kurių ir pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.) bei pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (1 d. 6 p.).

Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 8 p. nustatyta, kad Seimo kanclerio pavaduotojo pareigas einantis valstybės tarnautojas privalo turėti vadovavimo ir organizacinių gebėjimų, gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti savo ir kuruojamų Seimo kanceliarijos padalinių veiklą, rinktis ir tobulinti darbo metodus, atlikti pavedimus. Pareigybės aprašymas įpareigoja Seimo kanclerio pavaduotoją būti pareigingu, atsakingu, darbščiu, kūrybišku, diplomatišku ir komunikabiliu (13 p.). Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašyme nustatyta, kad Seimo kanclerio pavaduotojas privalo vykdyti Seimo kanceliarijos nuostatuose numatytas bei Seimo kanclerio paskirtas funkcijas (14 p.), savo kompetencijos ribose atlikti kitus Seimo kanclerio pavedimus (27 p.). Seimo kanclerio pavaduotojas atsako ir atsiskaito Seimo kancleriui už tinkamą jam pavestų funkcijų ir pareigų vykdymą (29 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A-678/2004) sprendime išaiškino, jog, vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose esama tarnybinio nusižengimo sudėties: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tarp jų ir valstybės tarnautojo kaltę.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais ir sistemine teisės aktų nuostatų analize, teismas daro išvadą, kad, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą, t.y. vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui G. A. buvo paskirta tarnybinė nuobauda, svarbu nustatyti, ar G. A. veiksmuose esama tarnybinio nusižengimo sudėties: ar nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė.

Teismas, vertindamas, ar prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui G. A., buvo nustatytas pažeidimo padarymo faktas, daro išvadą, kad Seimo kanclerio pavaduotojo G. A. padarytas tarnybinis nusižengimas aiškiai ir konkrečiai buvo įvardintas Personalo skyriaus vedėjos 2008-09-04 Išvadoje nurodant, kad G. A. įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nes laiku neįvykdė Seimo kanclerio 2008-05-20 pavedimo, t.y. jį įvykdė ne per savaitę, kaip buvo pavesta, bet tik 2008-08-08. Neginčytinai nustatytas ir pažeidimą padaręs tarnautojas - Seimo kanclerio pavaduotojas G. A., kuris minėto pažeidimo fakto neginčija, t.y. neginčija, kad laiku pavedimas įvykdytas nebuvo. Neginčytinos ir tarnybinio nusižengimo pasekmės, kurios pasireiškė padaryta žala, kadangi 2008-07-16 vykusiame Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui. Aiškus ir priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių - dėl Seimo kanclerio pavaduotojo laiku neįvykdytos Seimo kanclerio jam paskirtos užduoties, Seimo kancleris reikiamu laiku neturėjo parengtų išvadų ir pasiūlymų, parengto sprendimo projekto, dėl ko kilo pasekmės - 2008-07-16 vykusiame Seimo valdybos posėdyje nebuvo svarstomas klausimas dėl lėšų Seimo elektroninės leidimų sistemos įdiegimui.

Vertindamas, ar prieš 2008-09-05 Įsakymu skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui G. A. , buvo tinkamai nustatyta jo kaltė ir kaltės forma, teismas daro išvadą, kad tiek 2008-09-04 Išvadoje, tiek ir 2008-09-05 Įsakyme yra aiškiai ir konkrečiai apibrėžta, kokias konkrečiai teisės normas, įtvirtintas kokiuose konkrečiai teisės aktuose, G. A. pažeidė. Personalo skyriaus vedėjo 2008-09-04 Išvadoje nurodyta, kad Seimo kanclerio pavaduotojas G. A. pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p., Seimo kanceliarijos reglamento VI dalies 17 skirsnio 186 ir 187 p., bei Seimo kanclerio pavaduotojo pareigybės aprašymo 8,13, 14, 27 ir 29 p.. Seimo kanclerio 2008-09-05 Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas G. A. pažeidė VTĮ 15 str. 1 d. 4 ir 6 p. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. A. kaltė šiuo atveju pasireiškė nerūpestingu Seimo kanclerio pavaduotojo pareigų atlikimu bei nesilaikymu pareigos valstybės tarnautojui laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Teismas nesutinka su pareiškėjo G. A. skundo teiginiais, kad 2008-09-05 Įsakymu tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes jo veikoje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties ir konstatuoja, kad tarnybinio nusižengimo sudėties nebuvimo aplinkybėmis, šiuo atveju, negali būti laikoma paties pavedimo tinkamas įvykdymas ar negalėjimas įvykdyti pavedimo laiku dėl per didelio darbo krūvio. Nagrinėjamu atveju, esmine G. A. įvykdyto tarnybinio nusižengimo aplinkybe laikytinas termino įvykdyti pavedimą nesilaikymas, t.y. G. A. nerūpestingumas, neatsakingas ir netinkamas pareigų vykdymas. Teismas atmeta G. A. skundo argumentą, kad Seimo kanclerio pavedimo jis negalėjo įvykdyti laiku (per savaitę) dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad, vykdant šį pavedimą reikėjo gauti Bendrųjų reikalų departamento, Ryšių su visuomene skyriaus, Seimo kanceliarijos komitetų biurų pasiūlymus, juos išanalizuoti bei apibendrinti, taip pat reikėjo aptarti pateiktus pasiūlymus su Seimo kanceliarijos padalinių vadovais, išanalizuoti, apibendrinti visą turimą medžiagą, parengti preliminarius pasiūlymus, įvertinti bei suplanuoti leidimų posto pirmuose Seimo rūmuose įrengimo galimybes ir, atlikus šiuos veiksmus, parengti galutinius pasiūlymus Seimo kancleriui, nes, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iš Seimo kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento, iš Seimo kanceliarijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus ir kitų Seimo kanceliarijos komitetų biurų atsakymai buvo gauti kur kas anksčiau (vėliausias buvo gautas 2008-05-30; t. 1, b. l. 156-169), nei Seimo kanclerio pavaduotojas įvykdė jam pavestą užduotį (2008-08-08). Seimo kanclerio pavaduotojas yra aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas, kurio pareigos reikalauja turėti organizacinių gebėjimų, reikalauja gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą, būti atsakingam, pareigingam ir laiku atlikti pavedimus, todėl atmestinas ir pareiškėjo G. A. skundo argumentas, kad laiku pavedimo nebuvo įmanoma įvykdyti dėl ypač didelio darbo krūvio, nes Seimo kanclerio pavaduotojas, žinodamas jam skirtų pavedimų kiekį ir jų atlikimo terminus, privalėjo organizuoti savo veiklą taip, kad visi pavedimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai, o esant, kaip nurodoma skunde, per dideliam krūviui, turėjo teisę kreiptis į Seimo kanclerį dėl termino pavedimui atlikti pratęsimo, tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė, t.y. veikė nerūpestingai. Teismas pažymi, jog net jei ir nesama Seimo kanceliarijoje praktikos kreiptis dėl termino vienai ar kitai užduočiai atlikti pratęsimo, tai nepaneigia pareiškėjo G. A. teisės bandyti raštu kreiptis su prašymu pratęsti terminą, tačiau G. A. neneigia, kad to jis nedarė. Niekuo nepagrįstas, taigi neįrodytas, ir pareiškėjo G. A. skundo argumentas, kad Seimo kancleris G. V. buvo nuolat informuojamas apie esamą situaciją, todėl nebuvo pagrindo kreiptis į jį su prašymu pratęsti pavedimo vykdymo terminą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Seimo kanclerio 2008-07-08 Įsakymo dalis, kuria pareiškėjui G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba, ir Seimo kanclerio 2008-09-05 Įsakymas, kuriuo pareiškėjui G. A. paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, yra teisėti ir pagrįsti, o G. A. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d., 127 str., 129 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas