Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta bausme, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, visiškai jas sudedant, paskirta A. V. galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 32 MGL (1 205,12 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, A. V. paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi; tęsti gydymą (gydytis) priklausomybės ligas; visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. V. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 70,88 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. P. metu, tyčia metaliniu strypu sudavė smūgį nukentėjusiajam A. P. į galvos sritį, tuo padarė nukentėjusiajam A. P. žaizdą dešinio smilkinio srityje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą. A. V. toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie (duomenys neskelbtini) val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. P. metu, tyčia metaliniu strypu sudavė nemažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam S. P. į galvos sritį ir į galvą dengiančią dešinę ranką, tuo padarė nukentėjusiajam S. P. muštines žaizdas nosies nugarėlėje ir dešinės plaštakos II piršto vidurinės falangos projekcijoje, odos nubrozdinimus plaštakose, poodinę kraujosruvą dešinėje rankoje. Tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, prokurorė nesutinka, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu A. V. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo, kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

5. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje tęstiniu nusikaltimu pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-319/2008, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos esminė aplinkybė yra ta, kad atskirais nusikalstamos veikos epizodais įgyvendinamas vienas kaltininko sumanymas, tęstinę veiką sudarantys nusikalstami veiksmai pažeidžia tą patį nusikalstamos veikos objektą ir kvalifikuojami pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-743/2007). Ar veika laikytina tęstine ar pakartotine, taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2011).

6. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. veiksmai neatitinka tęstinės veikos kriterijų. Nors nuteistojo A. V. veiksmai laiko atžvilgiu nebuvo nutolę, padaryti tokiu pačiu būdu, panašiomis aplinkybėmis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistasis fizinį smurtą naudojo dviejų skirtingų žmonių atžvilgiu, taip pat nenustatytas kitas esminis tęstinės nusikalstamos veikos elementas – vienas sumanymas, tai yra vieninga tyčia, turint iš anksto susiformavusį sumanymą smurtauti prieš nukentėjusiuosius.

7. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. V. su sugyventine D. P. atvykęs į savo sesers butą pamatė, jog iš paskos jų atsekė nukentėjusieji A. P. ir S. P.. Nuteistajam žodžiu sukonfliktavus su nukentėjusiuoju A. P., norėjo pastarąjį ir S. P. išvaryti iš sesers buto. Tačiau A. P. pradėjo priekaištauti, be to, netinkamai elgėsi ir su nuteistojo sugyventine, todėl A. V. išsiėmė iš spintos armatūros gabalą ir trenkė A. P. į galvą, po ko pastarasis išbėgo iš buto. Pasak nuteistojo, po kelių minučių S. P., norėdamas apginti A. P., ėjo link A. V. agresyviai nusiteikęs, todėl nuteistasis siekdamas apsiginti ir šiam su armatūros gabalu sudavė į galvą. Iš esmės tokią įvykių seką parodė nukentėjusieji A. P., S. P. ir liudytoja D. P.. Nukentėjusysis S. P. papildomai nurodė, jog lyg ir draugo A. P. negynė, o nuteistasis A. V. jį užpuolė be priežasties. Liudytoja D. P. negalėjo tiksliai nurodyti dėl ko A. V. užpuolė S. P.. Taigi akivaizdu, kad nuteistojo A. V. nusikalstamas sumanymas formavosi dviem etapais. Pirmiausiai tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju A. P., nuteistasis pastarąjį metaliniu strypu sužalojo, po ko nukentėjusysis pabėgo. Nuteistasis A. V., matydamas link jo agresyviai artėjantį S. P., suprato jo veiksmus kaip A. P. gynybą, ir tuomet jį sužalojo neva gindamasis. Taigi, kaip matyti tik tuomet A. V. kilo naujas sumanymas sužaloti kitą asmenį – S. P., kuris ketino apginti draugą A. P.. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis sužalojęs vieną nukentėjusįjį turėjo iš anksto sumanymą sužaloti ir kitą nukentėjusįjį, todėl akivaizdu, kad nuteistajam kiekvienu atveju formavosi savarankiška tyčia.

Motyvuojamoji dalis

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog A. V. neteisėti veiksmai padaryti dviem skirtingais veiksmais, abejais atvejais buvo nukreipti į skirtingus objektus, vertybes, jo sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kilo iš naujo, o tai reiškia, kad A. V. tyčia buvo susiformavusi ne visumai nusikalstamų veikų, o atskiriems konkretiems nusikaltimams. Toks A. V. veiksmų teisinis vertinimas visiškai atitinka vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog A. V. padarė dvi pavienes nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, A. V. nusikalstami veiksmai buvo nepagrįstai kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir šioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 11 d. nuosprendis keistinas, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

9. Perkvalifikavus A. V. veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip dvi atskiras veikas, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas.

10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. V. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, kadangi nors nuteistasis prisipažino kaltu, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. V. nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nesumokėjęs, praeityje aštuonis kartus teistas (paskutiniai du teistumai yra už smurtinių nusikaltimų įvykdymą). Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus A. V. padarė neišnykus teistumui, praėjus dviem savaitėms po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, taip pat neatlikęs paskirtos bausmės. Nors praeityje A. V. buvo skiriamos baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo bausmės, kurių vykdymas atidėtas, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad dabartiniai nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemti susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad A. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklūs kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padariniai. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 14-19). Pažymoje nurodyta, kad A. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 108 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus dviem savaitėms po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka. Nuteistasis nedirba, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. V. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės A. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti.

A. V. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kvalifikuoti kaip dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl A. P.) ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. P.) ir skirti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta bausme, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, visiškai jas sudedant, paskirti A. V. galutinę subendrintą 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1 205,12 eurų) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti iš A. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.