- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-1009-319/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daivos Jankauskienės, Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2016 m. gegužės 26 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-126 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. B. nuteistas Švedijos Karalystės Malmės apylinkės teismo 2003 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės įstatymo 6 straipsnio 3 pastraipą. Paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013 m. gegužės 16 d., pabaiga – 2021 m. liepos 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 metai 1 mėnesis 22 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal ,,OASys“ metodiką, nutarė taikyti R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti 2016 m. birželio 30 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi iš naujo nagrinėti Komisijos jau išspręstą lygtinio paleidimo klausimą, jam nesuprantama, kodėl nesant ginčo dėl jo lygtinio paleidimo, teismas netvirtino Komisijos nutarimo. R. B. nuomone, jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Komisijos nutarimo negaliojimą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nutarties subjektyvumas, kardinalus priešingumas teismų praktikai, asmeninės teisėjo nuomonės supriešinimas su kolegialia Komisijos nuomone, nuteistojo teigimu, yra nesuderinama su konstitucine piliečio teise į teisingą ir bešališką teismą, pažeidžia konstitucinį teisinio tikrumo principą. Taip pat skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, jog apelianto lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis neatitinka oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų. Skunde taip pat teigiama, kad teismas privalėjo vadovautis ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(2003)22. Nuteistasis pažymi, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika artima žemai, per 3 mėnesius jis padarė pažangą ir pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos balą sumažino. Nuteistojo teigimu, skundžiama nutartis nėra aiški, pasigendama argumentų, jog nuteistasis neatitinka aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. B. skundą, kuriame prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad R. B. priklauso vidutinės rizikos grupei (58 balai), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis R. B. bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis yra pabėgęs iš Švedijos griežtojo rėžimo kalėjimo, apie septynerius metus slapstėsi Italijoje, todėl galima manyti, jog į priežiūrą ir apribojimus nuteistasis žiūri su netinkamomis nuostatomis. R. B. supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau pastarosios stengiasi išvengti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikaltimo, tačiau jį sumenkina, laikosi kriminalinės subkultūros pažiūrų. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar egzistuoja nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (ankstesni teistumai), gyvenimo būdas, kuris siejamas su nuteistojo nuostatomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad Komisija nevienbalsiai sprendė taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (2 nariai siūlė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos).Skunde akcentuojama, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą R. B. vykdo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai (nuo 58 iki 45 balų), kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad R. B. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Tai, kad apylinkės teismas priėmė nuteistojo netenkinantį sprendimą, nėra pagrindu išvadai, kad teismas buvo šališkas. Skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo tėra rekomendacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine sąmone.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. B. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.