Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas A. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

G. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir A. P., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į L. D. priklausantį fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), apgaulės būdu melagingai prisistačius policijos pareigūnu bei paaiškinus, kad L. D. anūkė, krisdama nuo laiptų, sužalojo mažametę mergaitę, todėl žalai atlyginti reikia 20 000 litų, ir taip apgaulės būdu suklaidinus L. D., kuri sutiko sumokėti 2 000 litų, A. P. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus į jo telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir davus nurodymą nuvykti į L. D. namus, nurodytu adresu bei paimti apgaulės būdu išviliotus pinigus, 2014 m. gegužės 7 d. apie 14 val. 35 min. nuvyko automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pas L. D. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiosios L. D. apgaulės būdu išviliotus 2 000 litų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, nukentėjusiajai L. D. padarydamas 2000 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam G. D. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors G. D. prašo taikyti BK 59 straipsnio 2 dalį, tačiau tokio savo prašymo nesukonkretino, nenurodė, kokias aplinkybes jis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis. Kadangi kolegija nenustatė kitų aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančiomis, apelianto prašymas taikyti BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas netenkinamas. Taip pat nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis vedęs, nedirba, nuo 2013-10-04 neberegistruotas darbo biržoje, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau teistas 4 kartus (paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu pagal BK 290 straipsnį), iš jų 2 kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Anksčiau nuteistajam paskirtomis bausmėmis, amnestijos įstatymo nuostatų taikymu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Dėl to, įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytą nesunkų nusikaltimą paskirta bausmė yra artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui, daroma išvada, kad G. D. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas G. D. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 61 straipsnių nuostatų nepažeidė. Apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė tik 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.

Nuteistojo prašymas taikyti BK 63 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas bausmes subendrinti apėmimu netenkintinas, nes nuteistasis savo skunde nenurodė, kokiais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes prašo subendrinti. Iš LITEKO duomenų matyti, kad G. D. Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 290 straipsnį ir šis nuosprendis įsiteisėjo 2014-10-15 Šiaulių apygardos teismui išnagrinėjus G. D. apeliacinį skundą. Tačiau duomenų apie šį apelianto atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį byloje nei bylą perduodant apylinkės teismui, nei teisminio nagrinėjimo metu byloje nebuvo (2 t. 53 b. l.). Be to, pats nuteistasis teisme nurodė, jog jis yra teistas 3 kartus, t. y. tiek pat kartų, kiek nurodyta kaltinamajame akte, bei baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje neprašė taikyti bausmių subendrinimo, nenurodė, jog yra nuteistas 2014-06-06 nuosprendžiu. Taigi, apeliantas nuo baudžiamąją bylą nagrinėjusio teismo nuslėpė duomenis apie jo dar vieną teistumą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendį. Nesant byloje duomenų apie paskutinį G. D. teistumą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo bendrinti keliais nuosprendžiais G. D. paskirtų bausmių. Taip pat pažymėtina, kad paaiškėjus tokioms aplinkybėms (apie nuteistojo atžvilgiu priimtą dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį) vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, turės galimybę apeliantui pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes subendrinti. Dėl to nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrinamos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo G. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. D. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio.