Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-8-360/2016

Teisėja Vaida Railienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27711-2015-9

2016 m. vasario 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Daliaus Jocio,

nukentėjusiojo T. J. ir jo atstovės pagal įstatymą atstovui advokatui Vaclovui Šerlinskui,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, dėl kurio nutraukta baudžiamoji byla, D. B. ir jo atstovės pagal įstatymą J. J. ir asmens, dėl kurio nutraukta baudžiamoji byla, R. E. ir jo atstovės pagal įstatymą A. E. apeliacinius skundus dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nuosprendžio, kuriuo

R. E. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, R. E. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą arba dirbti.

D. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, D. B. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto ir tęsti mokslą arba dirbti.

T. J. iš asmenų, kuriems byla nutraukta, – R. E. ir D. B. – priteista solidariai 197,22 euro turtinei ir 600 eurų neturtinei žaloms atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J. subsidiariai po 98,61 euro turtinei ir 300 eurų neturtinei žaloms atlyginti.

Priteista iš asmenų, kuriems byla nutraukta, – R. E. ir D. B. – solidariai 197,92 euro turtinei žalai atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J. subsidiariai po 98,96 euro Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turtinei žalai atlyginti.

Priteista valstybei proceso išlaidoms atlyginti iš asmenų, kuriems byla nutraukta, – R. E. ir D. B. – po 46,32 euro iš kiekvieno, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovių pagal įstatymą A. E. ir J. J. po 46,32 euro iš kiekvienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. E., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent 2015 m. gegužės 15 d., apie 22 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas lengvas – 0,80 promilės – neblaivumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant D. B., S. B., M. Č., D. R., M. Ž., E. Š., P. G., O. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia nukentėjusiajam T. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais R. E. demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. B., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, o būtent 2015 m. gegužės 15 d., apie 22 val., viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas lengvas – 1, 07 promilės – neblaivumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, matant R. E., S. B., M. Č., D. R., M. Ž., E. Š., P. G., O. M., įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia nukentėjusiajam T. J. kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais D. B. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis T. J. ir jo atstovė pagal įstatymą J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2197,22 Eur žalos atlyginimo, reikalaudami iš kaltinamųjų priteisti 192,22 Eur turtinę žalą ir 2000 Eur neturtinę žalą. Teismas sprendė, kad civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Apeliantai teigia, kad remiantis byloje esančiais dokumentais, nukentėjusiojo T. J. deklaruojamą patirtą turtinę žalą sudaro akinių remonto išlaidos – 5 Eur, laikrodžio apyrankės remontas – 1 Eur, vaistai akims, smegenų veiklai gerinti – 29,88 Eur, žandikaulio rentgeno nuotraukos padarymas – 4,34 Eur, keliones išlaidos – 40 Eur, ir sugadintų akinių, kurie, nukentėjusiojo teigimu, buvo nebetinkami naudoti, įsigijimo kaina – 117 Eur. Nors byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, kad patirtos kuro įsigijimo išlaidos, teismas nusprendė, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą prašomos turėtos išlaidos, susijusios su nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą sūnaus lankymu, jos grįžimu iš Klaipėdos nuvežus sūnų į ligoninę, nukentėjusiojo parvežimu iš ligoninės, yra protingos, logiškos ir nėra per didelės. Į bylą nepateikus kuro pirkimo kvitų, duomenų, kokiu automobiliu vykta, koks atstumas nuvažiuotas, kokie automobilio techniniai duomenys ir kuro sąnaudos, vien nukentėjusiojo teiginiai dėl turtinės žalos dydžio negali būti vertinami kaip savaime patvirtinantys, kad šios išlaidos priežastiniu ryšiu susijusios su padaryta nusikalstama veika. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad T. J. nustatytas galvos sumušimas ir veido minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos, nosies minkštųjų audinių patinimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtinės ląstos kaires pusės ir pilvo sumušimas. Taigi vaistai, kuriuos, nukentėjusiojo teigimu, jis vartojo gydymui, t. y. akims ir smegenų veiklai, nėra susiję su jam padarytų ir konstatuotų sužalojimų gydymo pobūdžiu. Byloje nustatyta, kad kai R. E. trenkė T. J., pastarojo akiniai nukrito, bet R. E. akinius paėmė ir padėjo ant automobilio, buvusio automobilių stovėjimo aikštelėje. T. J. nurodė, kad akinius teko remontuoti ir už tai sumokėjo 5 Eur. Teismas, prie neturtinės žalos priskirdamas sugadintų akinių įsigijimo kainą – 117 Eur, netyrė, kada akiniai buvo įsigyti, kiek laiko T. J. nešiojo suremontuotus akinius, ar jų keitimą naujais akiniais sąlygojo su nusikalstama veika susijusios aplinkybės, nenustatė jų likutinės vertės. Apeliantai mano, kad nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą patirtas išlaidas sudaro tik 10,34 Eur, iš kurių – 5 Eur akinių remontas, 1 Eur laikrodžio apyrankes remontas, 4,34 Eur žandikaulio rentgeno nuotraukos padarymas, o kitos išlaidos – kuro, vaistų įsigijimo, akinių kaina – kelia pagrįstų abejonių, todėl negali būti pripažintos įrodytomis. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo keistina nustatant ir priteisiant 10,34 Eur turtines žalos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad įstatymo nuostatos nenustato, kad iš nepilnamečio būtų priteista nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl ši nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo naikintina.

Apeliaciniame skunde asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, R. E. ir jo atstovės pagal įstatymą A. E. prašymas yra analogiškas anksčiau paminėtų apeliantų prašymui – pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendį – sumažinti priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam T. J. bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo.

Apeliantų skundų argumentai dėl nuosprendžio pakeitimo ir jo dalies panaikinimo analogiški apeliantų D. B. ir jo atstovės pagal įstatymą J. J. nurodytiems argumentams, kurie paminėti anksčiau, todėl dar kartą nekartojami. Apeliantai savo skunde dėl neturtinės žalos priteisimo, be kitų argumentų, nurodo dar ir tai, kad priteisdamas neturtinės žalos dydį teismas neįvertino tai, kad priteista suma sukels neigiamų pasekmių jam ir jo šeimai, nes jis yra išlaikomas mamos, kuri dirba ir gauna minimumą, jis gauna 22 Eur stipendiją, iš jų moka už bendrabutį, mama išsituokusi, dar šeimoje auga du vaikai.

Teismo posėdyje asmuo, dėl kurio nutraukta baudžiamoji byla, D. B. ir jo atstovė pagal įstatymą J. J. ir asmuo, dėl kurio nutraukta baudžiamoji byla, R. E. ir jo atstovė pagal įstatymą A. E. bei jų gynėja advokatė V. P. prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo T. J. ir jo atstovės pagal įstatymą atstovas advokatas Vaclovas Šerlinskas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Asmenys – D. B. ir R. E., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir kuriems baudžiamoji byla nutraukta, neginčija kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistųjų kaltės nepasisako.

Apeliaciniais skundais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti asmenys D. B. ir E. E. ir jų atstovai pagal įstatymą prašo sumažinti nukentėjusiajam T. J. priteistus turtinės ir neturtinės žalos dydžius, kadangi, kaip nurodo apeliantai, jie nepagrįsti bylos duomenimis ir teismų praktika.

Dėl neturtinės žalos

Apeliaciniais skundais D. B. ir R. E. ir jų atstovai pagal įstatymą prašo sumažinti priteistą nukentėjusiajam T. J. neturtinės žalos dydį. Civiliniu ieškiniu nepilnamečio T. J. atstovė pagal įstatymą prašė priteisti nukentėjusiajam T. J. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, į tai, kad iš dalies pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, į kaltinamųjų jauną amžių, į tai, kad jie išlaikomi tėvų, į tėvų finansinę padėtį, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose byloje nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir nukentėjusiajam priteisė 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantai ginčija priteistos neturtinės žalos dydį motyvuodami tuo, kad toks neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, mano, kad teismas nepakankamai įvertino tai, kad nukentėjusysis T. J. pats išprovokavo muštynes, ir teismas vadovavosi vien nukentėjusiojo subjektyviais pamąstymais apie padarytus sužalojimus ir jų pasekmes bei patirtus išgyvenimus. Be to, apylinkės teismas nors ir atsižvelgė į jų kiekvieno šeimos turtinę padėtį, tačiau neįvertino, kad jiems ir jų šeimoms tai sukels neigiamų pasekmių.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam T. J. klausimą, atsižvelgė į tai, kad dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą tiek įvykio metu dėl suduoto smūgio, tiek dėl vėliau taikyto gydymo. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kilusius nepatogumus, privalėdamas gydytis medicinos įstaigose, taigi buvo apribota judėjimo laisvė. Šios aplinkybės neišvengiamai sąlygojo ir emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą.

Kolegija pažymi, kad T. J. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltininkų D. B. ir R. E. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais.

Kolegija nepritaria apeliantų argumentams, jog priteista neturtinė žala yra per didelė, ir mano, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai įvertino aplinkybių visumą – padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, nukentėjusiojo elgesį – bei pakankamai atsižvelgė į nusikaltimą padariusių asmenų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą bei atsižvelgė ir į teismų praktiką. Todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (viešosios tvarkos pažeidimas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nežymus sveikatos sutrikdymas), inkriminuojamo veiksmo skaičiui nukentėjusiajam priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, apylinkės teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos dydį ir dar labiau jį mažinti aptarus anksčiau nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

Apeliantas R. E. ir jo atstovė pagal įstatymą apeliaciniame skunde teigia, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas, nors ir atsižvelgė į jų kiekvieno šeimos turtinę padėtį, tačiau neįvertino, kad jiems ir jų šeimoms tai sukels neigiamų pasekmių. Teisėjų kolegija visiškai sutinka, kad finansinė padėtis, kuri, natūralu, gali pasunkėti priteisus atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau asmuo tai turėtų įvertinti prieš darydamas nusikalstamą veiką ir elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitiems asmenims. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl nukentėjusiajam padarytos žalos pagrįstumo, priešingai nei tvirtina apeliantai, įvertino ir jų turtinę padėtį (kartu ir jo gaunamas pajamas) bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Be to, šiuo metu tiek R. E., tiek D. B. yra pilnamečiai, todėl turi daugiau galimybių susirasti darbą ir gauti pajamas.

Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 600 Eur piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumo, nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį, todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nekeistina ir nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydis nemažinamas. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltininkų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl turtinės žalos

Apeliantai prašydami sumažinti priteistą turtinę žalą nukentėjusiajam, nurodo, kad apylinkės teismas be pagrindo priteisė 40 Eur kelionės išlaidų, 29,88 Eur vaistams bei naujų akinių įsigijimą – 117 Eur. Apeliantai pripažįsta tik civilinio ieškinio dydį – 10,34 Eur, kurį sudaro 5 Eur akinių remontas, 1 Eur apyrankės remontas ir 4,34 Eur rentgeno nuotraukos.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tenkino visą civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydį. Baudžiamojoje byloje kaip įrodymas dėl patirtų išlaidų pateikti kasos kvitai – rentgeno nuotraukos, vaistų bei akinių. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų, akinių kaina sudarė 403 Lt (117 Eur), tačiau pagal pateiktą kasos kvitą matosi, kad sumokėta tik 100 Lt (29 Eur), be to, akiniai įsigyti 2013 m. spalio 12 d. Nors nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą civiliniame ieškinyje nurodė, kad nauji akiniai kainavo 117 Eur, tačiau jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą nurodė, kad pateikti naujų akinių įsigijimo dokumentų negali, todėl ir neprašo priteisti jų vertės – 218 Eur, o prašo priteisti anksčiau įsigytų akinių, kurie šiuo metu nenaudojami, įsigijimo vertę. Kolegija pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų, kad civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos naujų akinių įsigijimui yra realiai patirtos, juolab, kad ir pateiktas kasos kvitas dėl senų akinių įsigijimo yra tik 100 Lt (28,9 Eur) sumos, todėl 117 Eur išlaidos negali būti pripažintos realiai patirtomis išlaidos ir jos negali būti priteistos. Kolegija mano, kad nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą turėjo galimybę pateikti įrodymus dėl naujų akinių įsigijimo, gaudama tai patvirtinančią kopiją ar nuorašą, tačiau to nepadarė.

Kolegija mano, kad patirtos kelionės išlaidos yra realios ir protingos, todėl apylinkės teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais jas pagrįstai priteisė, nors ir nepateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad iškart po įvykio nukentėjusysis iš Skuodo buvo pervežtas ir paguldytas į Klaipėdos miesto vaikų ligoninę. Visiškai įtikinama, kad nepilnametį vaiką ligoninėje mama lankė ir juo rūpinosi, vadinasi, turėjo iš Skuodo vykti į Klaipėdą, o vėliau sūnų ir parsivežti. Nurodytos patirtos kelionės išlaidos yra realios, kadangi kelionė autobusu iš Skuodo į Klaipėdą vienam asmeniui kainuoja 6,20 Eur, o kaip nurodo nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, buvo vykta privačiu transportu, o tai tikrai yra brangiau.

Apeliantai ginčija nukentėjusiojo ir jo atstovo pagal įstatymą patirtas išlaidas dėl vaistų, argumentuodami, kad pagal patirtus sužalojimus nebuvo būtina jų įsigyti. Tačiau iš pateikto kasos kvito matyti, kad pirkti medikamentai buvo svarbūs padarytiems sužalojimams gydyti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie pirkti be reikalo, juolab, kaip nurodė nukentėjusioji mama, jie pirkti pagal gydytojo receptą ir rekomendacijas. Taigi apeliantų argumentas, jog medikamentai buvo įsigyti be pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantai prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo, argumentuodami, kad proceso išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi įstatymo nuostatos nenustato, kad iš nepilnamečio būtų priteistos nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos advokato išlaidos.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi iš to, kas paminėta anksčiau, matyti, kad įstatymo leidėjas sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą, neišskiria kaltinamojo amžiaus, todėl apeliantų argumentas, jog tokios proceso išlaidos negali būti išieškomos iš nepilnamečio kaltinamojo, visiškai nepagrįstas ir kolegija mano, kad proceso išlaidas apylinkės teismas priteisė pagrįstai ir teisingai, be to, jos nėra per didelės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuojantis BPK VIII skyrius numato proceso išlaidų išieškojimo galimybę iš nuteistojo ir nenumato jų išieškojimo iš atstovų pagal įstatymą. Nors pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau proceso išlaidos nėra laikytinos žala, todėl pastaroji teisės norma negali būti taikoma. Atsižvelgiant į tai, proceso išlaidos galėjo būti priteistos tik iš asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės – D. B. ir R. E..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius teismo posėdžio metu prašo priteisti apeliaciniame procese turėtas išlaidas, tačiau kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ir teismo posėdžio metu nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys tarnybos turėtas išlaidas atstovaujant nukentėjusįjį ir jo atstovą pagal įstatymą apeliaciniame procese, todėl byloje pareikštas gynėjo prašymas dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

D. B. ir jo atstovės pagal įstatymą J. J. ir R. E. ir jo atstovės pagal įstatymą A. E. apeliacinius skundus iš dalies tenkinti ir pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nuosprendį:

nukentėjusiajam T. J. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti ir priteisti iš asmenų, kuriems byla nutraukta R. E. ir D. B. solidariai 80,22 Eur turtinei žalai atlyginti, o šiems neturint turto ir pajamų, iki jie sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, iš jų atstovų pagal įstatymą A. E. ir J. J. subsidiariai po 40,11 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam T. J..

Priteisti iš asmenų, kuriems byla nutraukta, – R. E. ir D. B. – po 46,32 Eur iš kiekvieno valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymo netenkinti.