- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-281-493-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00794-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis (pirm.), Valdas Vitunskas, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Angelė Fominienė
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-281-493-2014
Teisėja Danutė Giačaitė Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00794-2012-4
2014 m. kovo 28 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam V. P., gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-06-23 sukčiavimo) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-08-25 sukčiavimo) – laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos didžiausios bausmės pridėta dalis švelnesnių bausmių ir skirta subendrinta galutinė bausmė 1 (vieneri) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. V. P. pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nuteistas už tai, kad 2010 metų gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė A. P. Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją panaudojo siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, tai yra 2011-06-23 ir 2011-08-25 sudarydamas sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. vardu su UAB „Bitė Lietuva“.
Be to, V. P. nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2011-06-23, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, distanciniu būdu, tai yra telefonu, A. P. vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Bite Lietuva“ ir 2011-06-28 apie 20.45 val., kurjerių bendrovei „LEX SYSTEM GmbH“ pristačius sudarytą sutartį, mobilaus ryšio telefoną „Vodafone 858“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 530 Lt vertės, adresu (duomenys neskelbtini), prisistatė A. P. ir, suklastodamas jo asmens parašą, pasirašė ant sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – UAB „Bitė Lietuva“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Vodafone 858“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 530 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Bitė Lietuva“ 530 Lt turtinę žalą.
Be to, V. P. nuteistas už tai, kad, jis, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2011-08-25, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, salone adresu (duomenys neskelbtini), prisistatydamas A. P. ir pateikdamas jo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. vardu sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Bitė Lietuva“ ir, suklastodamas jo asmens parašą, pasirašė ant sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą – UAB „Bite Lietuva“ priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Vodafone858“ su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 530 Lt vertės, tuo padarydamas UAB „Bitė Lietuva“ 530 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes nusikaltimų, už kurių padarymą yra nuteistas, nepadarė. Jis teigia, kad 2011 m. vasarą, tai yra, nuo birželio mėnesio antros pusės, išvyko į Vokietiją kur dirbo iki 2012 m. gegužės mėnesio pabaigos, taigi tuo metu, kai A. P. vardu iš UAB „Bitė Lietuva“ buvo paimti du mobilaus ryšio telefonai, jis Lietuvoje nebuvo ir pasinaudodamas pagrobta A. P. asmens tapatybės kortele telefonų neužvaldė. Apelianto teigimu, dėl asmens tapatybės kortelės vagystės nėra jokių jo kaltės įrodymų, o ir pats nukentėjusysis A. P. teigia negalintis paliudyti, kad jo asmens dokumentą pavogė apeliantas. Nuteistasis nurodo, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog specialiose paslaugų teikimo sąlygose padaryti įrašai ir prierašai yra parašyti jo ranka. Tai kad sutartyje nurodytas telefono pristatymo adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas nuteistojo mobilaus ryšio telefono numeris bei elektroninio pašto adresas, jo manymu, kaltės neįrodo. Nuteistasis teigia bendravęs socialiniuose tinklalapiuose, kur buvo visi jo asmeniniai kontaktai, todėl kontaktus žinojo daugelis, taip pat ir A. P. bei A. K..
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dėl 2011 m. rugpjūčio 25 d. padaryto sukčiavimo ištirti įrodymai yra prieštaringi ir prieštaravimai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo pašalinti. Nuteistojo manymu, teismas neturėjo teisės remtis tik specialisto išvada, kad paslaugų teikimo sutarties viename iš lapų rankraštinį tekstą „A. P.“ parašė jis, kai iš teisme pagarsintų liudytojos A. B. parodymų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 25 d. mobilaus ryšio telefono pirkimo sutartį sudarė asmuo, kuris pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Asmens tapatybės kortelėje buvo asmens nuotrauka, kuris buvo atvykęs pirkti telefono, taigi jai jokių abejonių nesukėlė tai, kad pirkėjas pateikia kito asmens dokumentus. Tačiau teismas šios liudytojos parodymų nevertino, o rėmėsi tik specialisto išvada.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas teismas grindė abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais įrodymais, nenurodė, kuo remdamasis vienus įrodymus priėmė, o kitus atmetė, neįsigilino į bylos aplinkybes.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja nuteistojo apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija sutinka ne su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad V. P. kaltė dėl nusikaltimų, numatytų BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo yra įrodyta. Nors nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, ši išvada pagrįsta nukentėjusiojo A. P. parodymais, liudytojo J. S. parodymais, specialisto išvadomis Nr. 20-4-IS1-113 ir Nr. 20-4-IS1-1500, daiktų pateikimo protokolu ir kita rašytine bylos medžiaga.
Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra jokių V. P. kaltės įrodymų dėl A. P. asmens tapatybės kortelės pagrobimo, kadangi, nors nukentėjusysis ir tiesiogiai neįvardijo V. P. kaip asmens, galėjusio pagrobti jo asmens tapatybės kortelę, tačiau iš jo parodymų pirmosios instancijos teisme matyti, kad asmens dokumento A. P. pasigedo V. P. svečiuojantis jo namuose. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. P. asmens tapatybės kortelė buvo du kartus panaudota sudarant sutartis su UAB „Bitė Lietuva“ ir tai padarė būtent V. P.. Todėl nekyla jokių pagrįstų abejonių, dėl to, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia – pagrobdamas A. P. asmens dokumentą ir jį panaudodamas suprato ne tik neturintis tam teisėto pagrindo, bet ir tai, kad panaudojus asmens dokumentą sukels neigiamus padarinius nukentėjusiajam.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, pagrįstai konstatavo, kad būtent V. P., pasinaudodamas A. P. asmens duomenimis, 2011-06-23 ir 2011-08-25 sudarė su UAB „Bitė Lietuva“ sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, jog šias dvi sutartis sudarė ir pasirašė ne pats A. P., patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados, o specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1500 nustatyta, kad tirti pateiktose UAB „Bitė Lietuva“ 2011-08-25 specialiosiose paslaugų teikimo sąlygose Nr. (duomenys neskelbtini), pirmame lape, skiltyje „Parašas“ esantį rankraštinį tekstą „A. P.“ parašė V. P.. Aplinkybę, kad būtent kaltinamasis sudarė sutartis A. P. vardu taip pat patvirtina tai, kad sutartyse ne tik nurodytas A. P. asmens kodas ir asmens tapatybės kortelės numeris, bet ir gyvenamosios vietos adresas, kurį V. P. žinojo, nes ten lankėsi, taip pat kontaktinis telefono numeris bei elektroninis paštas, kuriais naudojęsis patvirtino V. P.. Tai, kad sutartyse nurodytas kontaktinis telefono numeris priklausė V. P., patvirtina ir 2013-04-11 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad V. P. pateikė SIM kortelę, kuriai suteiktas toks pats abonentinis numeris, koks ir buvo nurodytas neteisėtai sudarytose sutartyse. Apylinkės teismas taip pat teisingai pastebėjo, kad, kaip matyti iš byloje esančio siuntos – tai yra sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefono – pristatymo dokumento, siunta buvo pristatyta adresu, kuriuo nurodytu laikotarpiu V. P. iš liudytojo J. S. nuomojosi butą, ką liudytojas patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Apeliantas skunde teigia, kad tuo laikotarpiu, kai A. P. vardu buvo sudarytos sutartys su UAB „Bitė Lietuva“, jis dirbo Vokietijoje, todėl negalėjo šių nusikalstamų veikų padaryti. Šio argumento patvirtinimui apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateiktas dokumentas – išdirbtų valandų patvirtinimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Tačiau, kaip matyti iš šio dokumento turinio, jis patvirtina tik tai, kad V. P. Vokietijoje dirbo nuo 2011-07-18 iki 2011-07-23. Kadangi sutartys su UAB „Bitė Lietuva“ A. P. vardu neteisėtai sudarytos 2011-06-23 ir 2011-08-25, apelianto pateiktas dokumentas nesudaro pagrindo abejoti jo kalte dėl padarytų nusikalstamų veikų.
Skundo argumentas, jog teismas rėmėsi specialisto išvada, nevertindamas liudytojos A. B. parodymų, taip pat nepagrįstas, nes šie liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ikiteisminio tyrimo metu, apskritai negali būti pripažinti savarankišku įrodymu byloje, nors ir buvo perskaityti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, tačiau tokie liudytojo parodymai neįgyja įrodymų statuso.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.