Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2011-11-25 · Civilinė byla Nr. 2-869-287/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
2-869-287/2011
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00797-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Razumienė
Pareiškėjas
P. T.
Suinteresuotas asmuo
Pakruojo rajono Klovainių
Civilinė byla Nr. 2-869-287/2011 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00797-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 106; 106.8; 106.8.1; 113; 113.2; 128; 128.2. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 25 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,

gavusi pareiškėjo P. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono Klovainių seniūnijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas P. T. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. T., mirusi (duomenys neskelbtini), yra jo motina. Nurodė, kad po motinos mirties jis liko gyventi jos gyvenamajame name, tačiau kaip savininkas palikimo nepriėmė, dokumentų teisiškai neįsiformino. Kadangi nori šį gyvenamąjį namą parduoti, tačiau jo gimimo liudijime nurodyta, kad jo motina yra Agata, bet ne A. T., todėl negali priimti palikimo. Tuo tikslu prašo nustatyti, kad A. T., mirusi (duomenys neskelbtini), yra jo motina.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti, kaip paduotą nesilaikius įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių giminystės santykių fakto nustatymą, aiškinimo ir taikymo praktiką giminystės santykių faktas, įtvirtintas CPK 444 str. 2 d. 1 p. teismine tvarka gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo neturi dokumentų, patvirtinančių jo giminystę su kitu asmeniu, ir negali šių dokumentų gauti kitokia tvarka, o siekiamas nustatyti faktas gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių (CPK 442 str. 1 p., 444-445 str.). Kai pareiškėjas turi civilinės metrikacijos įstaigų išduotus dokumentus, iš kurių matyti giminystės santykiai, tačiau šiuose dokumentuose, jo nuomone, nurodyti neteisingi duomenys, teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto – šiuo atveju asmuo turi kreiptis dėl civilinės būklės aktų netikslumų ištaisymo į civilinės metrikacijos įstaigą dėl įrašų juose pakeitimo, papildymo ar ištaisymo (CPK 442 str. 7 p., XXXII skyrius (514–516 str.)). Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 str. 2 d. 1 p.) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56 “Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje” 6 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-116/2007). Šiais abiem atvejais bendra yra tai, kad tokio pobūdžio prašymai teisme yra nagrinėjami tik tuomet, kai pareiškėjas jau pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Taigi, asmuo turi pirmiausiai kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą - privaloma šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, ir tik po to, kai ši įstaiga atsisako įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, asmuo gali kreiptis į teismą, pateikdamas įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir prie pareiškimo pateikdamas įrodymus, kad buvo kreiptasi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Kaip matyti iš pareiškėjo P. T. pareiškimo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų, pareiškėjas turi giminystę patvirtinančius dokumentus, tačiau jo gimimo liudijime yra netikslus, jo manymu, mamos vardas. Tokiu atveju teismas negali nustatinėti giminystės santykių fakto (CPK 444 str. 2 d. 1 p.), be to, teismas negali šiuo atveju nustatinėti ir pareiškėjo prašomo fakto CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu (tėvystės (motinystės) fakto nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui (motinai)), nes, kaip minėta aukščiau, pareiškėjas turi dokumentą, kuriame yra nurodyta jo motina. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktuose netikslių įrašų pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, ir tik esant neigiamai šios įstaigos išvadai (sprendimui) dėl įrašo pakeitimo, papildymo ar ištaisymo, klausimas galės būti sprendžiamas būtent CPK 514-516 straipsniuose nustatyta tvarka, bet ne nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 442 str. 1 p, 444 str. 2 d. 1 p.).

Kartu atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui (fiziniam ir juridiniam), kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam asmeniui. Šios teisės realizavimo tvarką numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Taigi, ir šiuo atveju pareiškėjui P. T., pasirenkant savo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą, privaloma laikytis įstatymų reikalavimų, todėl pareiškėjui siūlytina, kad jis tinkamai galėtų ginti savo subjektines teises ir užtikrinti įstatymų saugomus interesus, bei užsitikrintų kvalifikuotą civiliniam procesui keliamų tikslų byloje įgyvendinimą, pasinaudoti atstovavimo teisme institutu, t.y. pasinaudoti advokato pagalba. Pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą asmenys turi teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą ir šiuo atveju P. T. siūlytina kreiptis į Pakruojo rajono savivaldybę dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo, o esant reikalui (prieš kreipiantis į teismą) - į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl minėtame įstatyme numatytos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo šioje byloje. Be to, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą byloje, P. T. gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 79 str., 80 str., 83 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 3 p., 3 d., 4 d., 5 d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo P. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono Klovainių seniūnijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip paduotą nesilaikius įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Išaiškinti pareiškėjui jo teisę, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti pareiškimą, iš naujo kreiptis į teismą, pateikiant įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir prie pareiškimo pridėjus įrodymus, kad jis kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui, kuriam kartu su nutarties kopija grąžinti pateiktus dokumentų originalus. Nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžinti procesinius bylos dokumentus.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Razumienė