Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2019-02-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-71-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
A6.-71-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00025-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Pažeidėjas
G. L.
Kategorijos
Byla Nr. A6.-71-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00025-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.4.4; 7.11; 21.9.9.; 21.9.10.; 21.9.11. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 15 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, teisto,

kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnams siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, 2018 m. spalio 15 d. buvo pradėtas operatyvus uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) operatyvus patikrinimas pagal 2018 m. spalio 3 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo tikrinta: Bendrovės piniginių lėšų judėjimas kasoje ir banko sąskaitose nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.; pirkėjų ir tiekėjų apyvartos; avansinės apyskaitos; finansinės atskaitomybės dokumentai 2017 m. gruodžio 31 d. – 2018 m. birželio 30 d.; kasos bei sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. spalio 3 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 58155,31 Eur, iš jų: 55984,56 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 1423 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2018 m. vasario 27 d.); 729,92 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 17,83 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d.). 2018 m. lapkričio 7 d. surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad:

1.1. pagal kasos dokumentus 2018 m. vasario 1 d. Bendrovės kasos likutis buvo 31814,27 Eur, nagrinėjamu laikotarpiu kasos pajamas sudarė 352963 Eur, išlaidas – 384776,46 Eur (atlyginimai darbuotojams; išmokos vadybininkei G. U. ir vadovui G. L., kurie vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o nepanaudoto kasos likučio į Bendrovės kasą negrąžino);

1.2. pagal pelno (nuostolių) ataskaitą 2018 m. birželio 30 d. Bendrovės pardavimo pajamos per 2018 m. 6 mėnesius buvo 194585 Eur, kitos pajamos – 4100 Eur, įsigytos atsargos ir sunaudoti ištekliai – 128798 Eur, minėtu laikotarpiu Bendrovės pelnas buvo 43952 Eur.;

1.3. Bendrovės sąskaitose 2018 m. vasario 1 d. buvo 2,08 Eur, pajamos – 42100,10 Eur, išlaidos – 42100,18 Eur (iš jų 2708,80 Eur – VMI, 498,24 – Sodrai, 30962,02 Eur – didžiausiems tiekėjams ir kt.).

Tuo Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI teises. Bendrovės direktorius G. L., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, neužtikrino, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl tokių Bendrovės vadovo G. L. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai.

2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta laiku ir tinkamai (iš pradžių telefonu, o po to jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu išsiuntus šaukimą, kuris pasirašytinai buvo įteiktas jo mamai G. L.). Prieš teismo posėdį iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

3.1. Byloje surinkti rašytiniai duomenys: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo (3–7 b. l.), duomenys apie Bendrovę (8–21 b. l.), 2018 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (22–26 b. l.), kasos knygos kopija (27–36 b. l.), avanso apyskaitų kopijos (37–46 b. l.), tarpusavio skolų užskaitymo ir skolų suderinimo aktų kopijos (47–51 b. l.), debitorinių/kreditorinių operacijų išrašų kopijos (52–53 b. l.), UAB (duomenys neskelbtini) išmokų operacijų išrašų kopijos (54–55 b. l.), VMI įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (56–57 b. l.), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas (58–72 b. l.), Administracinių nusižengimų registro išrašas (73–83 b. l.).

3.2. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.

3.3. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

3.4. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. spalio 31 d. vykdė priverstinį išieškojimą, priimdama nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir išieškoti iš turto, kuris yra perduotas antstoliui. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2018 m. spalio 3 d. Bendrovės skola valstybės biudžetui buvo 58155,31 Eur, iš jų: 57407,56 Eur PVM (su delspinigiais) ir 747,75 Eur GPM (su delspinigiais). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d., ši nepriemoka nėra likviduota.

3.5. Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Atsakomybėn traukiamas asmuo G. L., būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių, kuomet būtų galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Bendrovėje susidariusi situacija, jos mokumo (nemokumo) būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

3.6. Apibendrinant visus pirmiau išdėstytus ir byloje esančius duomenis matyti, kad byloje surinktų duomenų visuma visiškai įrodo atsakomybėn traukiamo asmens G. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, t. y. kad tokie jo, kaip Bendrovės vadovo veiksmai, kuomet Bendrovė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi. Tuo atsakomybėn traukiamas asmuo G. L. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl jis baustinas.

4. Nuobaudos skyrimas

4.1. Atsakomybėn traukiamo asmens G. L. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

4.2. Skirdamas administracinę nuobaudą atsakomybėn traukiamam asmeniui G. L. teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams; įvertinus už šį nusižengimą sankcijoje numatytą nuobaudą akivaizdu, kad įstatymų leidėjo manymu, toks nusižengimas yra pavojingas visuomenei), į nusižengimo padarymo aplinkybes, į atsakomybėn traukiamo asmens G. L. asmenybę – teistas (už sukčiavimą, dokumentų klastojimą, apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir kt.), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (bendra nesumokėtų baudų suma viršija 5000 eurų), jis dirba, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs visus asmens atsakomybės individualizavimui svarbius duomenis teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje numatytus administracinių nuobaudų tikslus bus galima pasiekti atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus baudą, kuri yra švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios administracinės nuobaudos vidurkį, tačiau artima jam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635–637 straipsniais teismas

nutaria:

G. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 2000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Išaiškinti G. L., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas 1001). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį.

Nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas