Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-09 · Civilinė byla Nr. 2A-433-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-09
Bylos Nr.
2A-433-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-25110-2009-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Evaldas Burzdikas (pran.), Albinas Čeplinskas
Ieškovas
N. P.
Atsakovas
V. B.
Trečiasis asmuo
U.
Kategorijos
  • 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-433-601/2011(Proceso Nr. 2-05-3-25110-2009-0)Procesinio sprendimo kategorija: 77.3; 77.4.3; 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Milda RemeikienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, sekretoriaujant Aistei Raginytei, dalyvaujant ieškovės N. P. atstovei adv. Sonatai Žukauskienei, atsakovo V. B. atstovui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2727-192/2010 pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovui V. B., tretiesiems asmenims U. B. ir Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo V. B. nepilnametės dukters U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 600 Lt per mėnesį ir mokėti nuo 2009-12-30 dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-12-01 iki 2009-12-31 po 600 Lt už mėnesį, viso 7800 Lt ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė ieškovės ieškinį atmesti, nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamete dukra: du kartus per metus pagal dukters užimtumo mokykloje programą. Pavasarį ir rudenį dukrai su atsakovu praleidžiant po 2 savaites dukters atostogų nuo mokslų metu, įpareigojant dukters motiną N. P. išleisti dukrą į Lietuvą. Apie atsakovo atostogas Lietuvoje iš anksto informuojant N. P..

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, dukrai U. priteisto išlaikymo 400 Lt atsakovas nemoka ir savo nuožiūra perveda po 130 Lt periodinių išmokų (b. l. 62-65). Šalių duktė yra septyniolikos metų amžiaus, sveika. Ieškovės paskaičiavimu, dukters mėnesio išlaikymui reikia 1200 Lt. Ieškovė augina dvi dukras septyniolikos ir dvejų metų amžiaus, o atsakovas turi 3 dukras: septyniolikos, devynerių metų ir aštuonerių mėnesių amžiaus. Teismas sprendė, kad šalių dukros poreikiai maistui, aprangai atitinka suaugusiojo, be to dideli ir mokymo reikmėms bei papildomam ugdymui poreikiai, kadangi ji yra baigiamųjų klasių moksleivė, todėl jos išlaikymo vieno mėnesio vertė nustatytina 800 Lt, iš kurių pusę, t. y. 400 Lt turėtų teikti atsakovas, jos tėvas. Nors ieškovė nurodo, kad dukters mėnesio išlaikymo išlaidos yra 1200 Lt ir iš atsakovo ji prašo 600 Lt, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovas turi 3 vaikus, kuriuos jis privalo išlaikyti, dėl ko iš jo priteistina išlaikymo suma negali būti vienodai lygi kaip ieškovės. Nors atsakovas nurodė, kad niekur nedirba, tačiau SODROS duomenimis atsakovas visus 2009 m. bei 2010 m. balandžio-gegužės mėnesiais Lietuvoje dirbo ir gavo pajamas. Atsakovas neteikė teismui įrodymų ar deklaruoja turtą ir pajamas, atsakovas nepateikė teismui duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį, jo atstovė teigė, kad atsakovas gyvendamas Amerikoje, niekur nedirba, pajamų neturi. Atsakovas, teigdamas, kad septyniolikos metų dukters išlaikymui užtenka 130 Lt per mėnesį ir negali daugiau teikti, neįrodė teismui, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių, išsilavinimą bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Jeigu atsakovas išties visiškai neturi pajamų ir galimybės uždirbti, akivaizdu, kad elgiasi neatsakingai, planuodamas ir susilaukdamas trečiojo vaiko, kurį taip pat privalo išlaikyti ir auginti. Teismas sprendė, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių uždirbti ir dirbti neįrodė, kad stengiasi dirbti ir papildomus ir atsitiktinius darbus, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkintino iš dalies tik dėl atsakovo turimų trijų išlaikytinių ir iš atsakovo dukters išlaikymui priteisė po 350 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2009-12-29 iki jos pilnametystės. Atsakovas neginčijo, kad tuo laikotarpiu nuo 2008-12-01 iki 2009-12-31 jis išlaikymo dukrai neteikė. Jis pripažįsta, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį mergaitė nuvažiavo pas motiną į Norvegiją ir ten pasiliko ir išlaikymo iš tėvo negavo. Atsakovas tik kelis kartus pervedė dukrai po 130 Lt priteisto laikino išlaikymo per mėnesį (po 400 Lt). Todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkino iš dalies, įvertinus, kad atsakovas be dukters Ugnės turi dar du išlaikytinius, ir iš jo dukters išlaikymui priteisė išlaikymo įsiskolinimą – 4 550 Lt (už mėnesį po 350 Lt). Vaiko teisių apsaugos skyrius apklausė šalių dukrą, siekiant išsiaiškinti jos nuomonę dėl bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo ir pateikė teismui išvadą, jog mergaitė nebuvo patenkinta gyvenimu JAV pas tėvą, dėl ko 2008 m. rugpjūtį ji išvyko ir apsigyveno pas motiną. Mergaitė išreiškė nepasitenkinimą tėvo ir jo žmonos bendravimu su ja, jautė įtampą, bijojo ir dabar bendrauti su juo nenori, nes bijo. Be to, jai atostogos būna vasarą apie 2 mėnesius, žiemą apie 2 savaites ir rudenį ir pavasarį po 1 savaitę. Kadangi rudens ir pavasario atostogos yra po 1 savaitę, o atsakovas prašo, kad su juo duktė Lietuvoje praleistų po 2 savaites, teismas sprendė, kad toks reikalavimais pilnai negalėtų būti įvykdomas. Apklausta liudytoja V. B., atsakovo motina, kuri parodė, kad sūnus atvyksta į Lietuvą vieną kartą metuose, kai mergaitė bendraus Lietuvoje su tėvu, kas ją išlaikys, kas mokės už kelionę, negalėjo atsakyti. Mano, kad išlaikymo įsiskolinimo ieškovė prašo nepagrįstai, nes nuo 2000 iki 2007 metų ji gyveno pas ją, o 2007 metais atsakovas ją išsivežė į Ameriką. Iš mergaitės duotų paaiškinimų VTAS (b. l. 55-57) nustačius, kad mergaitė jaučia didelę nuoskaudą ir bendrauti su tėvu nenorėtų, ji yra beveik pilnametė ir pati sugeba realiai įvertinti situaciją ir priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu, be to, atsakovas, žinodamas, kad duktė mokslo metais turi neilgas tik po 1 savaitę rudens ir pavasario atostogas, prašo bendravimo tvarką nustatyti po 2 savaites ir, nereiškia noro bendrauti ilgesniu - vasaros atostogų metu ar žiemos atostogų metu, teismas sprendė, kad nustačius prašomą bendravimo tvarką, būtų pažeisti nepilnametės interesai, kadangi ji turėtų praleisti pamokas mokykloje, be to atsakovas neįsipareigoja apmokėti vaiko kelionės išlaidas ir šią prievolę nori perkelti ieškovei, todėl atsakovo reikalavimą atmetė. Dalinai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei (136,50 Lt+126 Lt) viso 262,50 Lt ir išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu 17,50 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo: 1) panaikinti 2010-09-29 sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo patenkintas bei priešieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš atsakovo U. B. išlaikymui periodines išmokas po 130 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, kitoje dalyje ieškinį atmesti ir tenkinti priešieškinį; 2) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) teismas nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį įvertino kaip gerą, kadangi atsakovas per 2010 m. gavo tik 413,68 Lt pajamų, be to, teismas nepagrįstai atsakovo gautomis pajamomis per 2009 m. sausio – gruodžio mėn. laikė priskaičiuotą (720 Lt/mėn.) darbo užmokestį, o ne išmokėtą (apie 465,78 Lt/mėn.), šios aplinkybės patvirtina jo sunkią finansinę padėtį, dėl ko atsakovas dukters išlaikymui gali skirti tik po 130 Lt;

2) kadangi atsakovas Lietuvoje gavo labai mažą atlyginimą, išvyko gyventi į JAV, kur šiuo metu dar neturi darbo, neturi kitų pajamų ir negauna pašalpų, visa jo šeima gyvena iš sutuoktinės gaunamos motinystės pašalpos, taigi atsakovo turtinė padėtis buvo ir yra sunki;

3) atsakovas neturi nei kilnojamojo nei nekilnojamojo turto Lietuvoje ir JAV;

4) atsakovas UAB „Viltur“ ir Ko dirbo tik 2009 m. ir 2010 m. du mėnesius, kai buvo atvykęs į Lietuva, taigi sprendimo priėmimo dieną jis niekur nedirbo;

5) teismas neišsiaiškino ieškovės turtinės padėties, kad ieškovė šiuo metu gyvena geriau nei atsakovas (turi įsigijusi namą Norvegijoje, dukters poreikiams tenkinti išleidžia apie 1 600 Lt per mėnesį), dukra gauna 400 Lt pašalpą kas mėnesį, nors pati ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį;

6) teismas nenustatė dukters tikrųjų poreikių bei būtinų išlaidų jiems patenkinti, ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog dukters išlaikymui reikalinga 600 Lt per mėnesį iš atsakovo, be to, teismas neįvertino tai, jog ieškovė pati pasirinko gyventi Norvegijoje, kur pragyvenimas yra brangus, dėl ko jai gali būti sunku išlaikyti dukrą;

7) teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas vienas, be ieškovės pagalbos, 15 m. išlaikė šalių dukrą, šiuo metu jis augina dar dvi dukras (todėl trims vaikams negali skirti po daugiau nei 130 Lt), be to, šiuo metu jis neturi darbo ir įsidarbinti nepavyksta, atsakovo išsilavinimas yra vidurinis, specialybės ji neturi;

8) atsakovas visą gyvenimą dirbo, nevengė pareigos išlaikyti vaikus, siekdamas pagerinti savo turtinę padėtį išvyko į JAV, ir šiuo metu stengiasi gauti darbą, taupo pinigus, kad gauti vilkiko vairuotojo teises, tačiau dėl pasaulinės ekonomikos krizės šiuo metu sudėtinga įsidarbinti, atsakovo vykdyta veikla JAV, taip pat pasibaigė dėl ekonominės situacijos;

9) dukters gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, dėl ko negalėjo būti priteistas išlaikymas iš atsakovo, nes tik nustačius šalių dukters gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, būtų galima spręsti dėl išlaikymo priteisimo;

10) dukrai išvykus gyventi pas motiną į Norvegiją, atsakovas neturėjo galimybės teikti jai išlaikymą, kadangi ieškovė su atsakovu visiškai nebendrauja, ir neleidžia to daryti dukrai, nors atsakovas ne kartą paskambinęs telefonu prašė ieškovės nurodyti sąskaitą į kurią pervesti pinigus, ir adresą, tačiau tokios informacijos ieškovė atsakovui nesuteikė, ir tik kai atsakovas gavo pranešimą iš antstolio, jis reguliariai, pagal galimybes, pradėjo mokėti išlaikymą dukrai, ieškovė niekuomet nereiškė jokių pretenzijų dėl išlaikymo, be to, kai dukra metus laiko gyveno su tėvu JAV, ieškovė visiškai neprisidėjo prie dukters išlaikymo;

11) ieškovė nuolat pažeidinėjo dukters teisę bendrauti su abiem tėvais, be to ieškovei su dukra gyvenant Norvegijoje, atsakovo galimybės susitikti su dukra dalyvauti ją auklėjant, su ja bendrauti dar pasunkėjo, atsakovas taip pat šiuo metu gyvena JAV, be to dukra prarado teisę atvykti į JAV, dėl šių priežasčių atsakovas su dukra gali susitikti ir bendrauti tik Lietuvoje, jai atvykstant iš Norvegijos, atsakovui – iš JAV, jai gyvenant pas atsakovo motiną, kuri ją išlaikys, kol mergaitė bus Lietuvoje ir nupirks bilietą atgal į Norvegiją;

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo 2010-09-29 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:

1) SODROS duomenimis visus 2009 m. atsakovas dirbo ir gavo pajamas, taip pat dirbo ir 2010 m. balandžio-gegužės mėn., be to atsakovas nepateikė teismui įrodymų, ar deklaruoja turtą ir pajamas, nepateikė oficialių duomenų apie savo tikrąją turtinę padėtį (kad Amerikoje niekur nedirba), jog ėmėsi visų priemonių, jog įsidarbintų;

2) siekiant, kad užaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien minimalių fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialias sąlygas socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus ir įgytų naujus;

3) atsakovas nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, niekada neprieštaravo, kad vaikas gyventų su mama, todėl vaikui gyvenant su ieškove išlaikymas turi būti priteisiamas iš atsakovo;

4) dukra gyvendama su atsakovu nebuvo patenkinta ir grįžo pas ieškovę, mergaitė yra beveik pilnametė ir pati sugeba įvertinti ir priimti sprendimą dėl bendravimo su tėvu, o dukra jaučia didelę nuoskaudą ir bendrauti su tėvu nenori, be to, atsakovas neįsipareigoja apmokėti vaiko kelionės išlaidų ir šią prievolę nori perkelti ieškovei.

Teismo posėdžio metu apelianto atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovės atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad U. B., gimusi (duomenys neskelbtini) yra šalių dukra (b. l. 7). Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). (duomenys neskelbtini) N. B. sudarė antrą santuoką su A. P. (b. l. 5), kurioje jiems (duomenys neskelbtini) gimė duktė K. P. (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) atsakovas V. B. sudarė antrą santuoką su N. A. (b. l. 29), kurioje jie augina bendras dukras I. B., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 27) ir M. B., gimusią (duomenys neskalbtini) dieną (b. l. 74-76). Šalys kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas su šeima gyvena JAV , o ieškovė su šeima gyvena Norvegijoje. Su atsakove, nuo 2008 m. vasaros, gyvena ir šalių nepilnametė dukra U. B.. Duomenų apie šalių darbą užsienyje nėra (teigia jog nedirba). Lietuvoje atsakovas su pertraukom dirbo motinos įmonėje UAB „Vultur“ ir KO“ 0,5 etato, gaudamas minimalų atlyginimą (b. l. 88). N. P. nuo 2008-08-09 iki 2011-08-09 yra vaiko priežiūros atostogose (b. l. 94), išmokų iš SODROS negauna (b. l. 95). Nepilnametė U. B. nuo 2009-01-28 iki 2012-10-21 turi leidimą gyventi Norvegijoje (b. l. 98-99).

Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius mažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingas vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. numatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų <...> ieškinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą Ugnę, neteikia išlaikymo nuo 2008 m. gruodžio 1 d. arba teikia nepakankamą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas tiek įsiskolinimas (4 550 Lt), tiek išlaikymas dukrai U., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį laikytina viena minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl priteistas iš apelianto išlaikymas (350 Lt) yra mažesnis nei minimalus, galintis užtikrinantis tik minimalius vaiko poreikius, todėl, tam, kad jį nustatyti dar mažesnį turi būti nustatyta itin bloga apelianto turtinė padėtis, ko nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Apeliantas yra jaunas, sveikas, darbingas vyras, gyvenantis JAV, kas leidžia daryti išvadą, jog priteistas išlaikymas, nėra kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius, dėl ko galėtų būti pažeistas proporcingumo principas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dukros išlaikymui yra reikalingas tik minimalus išlaikymas - 800 Lt (nors atsakovė nurodė, jog išlaidos dukros išlaikymui yra apie 1 200- 1 696 Lt (b. l. 12-13, 116)), tačiau iš atsakovo, atsižvelgiant į jo turimus dar du nepilnamečius vaikus (išlaikytinius) priteisė mažesnę išlaikymo dalį (350 Lt), negu teko ieškovei, turinčiai dar vieną vaiką (išlaikytinį). Taigi nepagrįstais laikytinas atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, į kitus išlaikytinius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo su dukra Ugne. Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 3 d. numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o šio straipsnio 4 d. numatyta, kad, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Taigi įstatymas numato, kad bendravimo tvarką nustato teismas tik tuo atveju, kai yra kliudoma vienam iš tėvų bendrauti su vaiku, t. y. kai vienas iš tėvų pažeidžia kito teises. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos, ieškovė teigia, kad nekliudo atsakovui bendrauti su vaiku, o pats vaikas nenori su tėvu bendrauti (tą patvirtina dukros paaiškinimas b. l. 112-113), kuriame ji nurodo, kad tėtis yra ją mušęs, ji bijo jo, bendrauti nenori). Ieškovas pateikęs ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė šias jo teises pažeistų (CPK 178 str.). Tokiu būdu, nesant nustatyto atsakovo teisių pažeidimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Be to pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimas yra neaiškus ir nekonkretus (tinkamai nesuformuluotas), nenurodytos jo įgyvendinimo aplinkybės, kas taip pat būtų kliūtis tenkinti priešieškinį. Nors teismas yra aktyvus tokio pobūdžio bylose, t. y. turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju kyla neaiškumas dėl pareikšto reikalavimo ir galimybės jį patenkinti, o ne dėl galimybės jo viršijimo ar galimybės priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (CPK 376 str.). Teismas neturėtų nustatinėti savo nuožiūra bendravimo tvarkos (visiškai kitokios, negu prašoma), nežinant šalių nuomonių, vaiko nuomonės, nes tokia nustatyta tvarka gali pažeisti tiek šalių, tiek vaiko teises ir interesus ir gali būti neįgyvendinama. Nagrinėjamu atveju, šalys bylą vedė per atstovus, todėl dėl kitokios, negu priešieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, bendravimo tvarkos nustatymo, šalių nuomonės sužinoti nebuvo (apeliacinėje instancijoje nėra galimybės) galimybės, todėl nustačius, kad nėra galimybės patenkinti priešieškinyje pareikšto reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti priešieškinį, kas neužkerta kelia atsakovui pateikti teismui kitą ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo valstybei priteistina 16,95 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 88 str., 93 str., 96 str.) ir ieškovei 200 Lt, jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) ieškovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,95 Lt (šešiolika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Rūta PalubinskaitėAlbinas Čeplinskas