Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-94-876/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
1-94-876/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
N. K.
Nukentėjusysis
P. M.
Advokatai
Gintautas Balseraitis
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-94-876/2012Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00329-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.2.1. (N) (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d. Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam N. K., nukentėjusiajam P. M., jo atstovui advokatui Gintautui Balseraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1991-1215 Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą Vytauto (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, 2009-03-24 Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BK 38 str.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2012 m. birželio 25 d. apie 00.15 val. , (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pro gyvenamojo namo duris, kurias ketino uždaryti iš vidaus P. M., nustumdamas namo savininką P. M., kuris dėl senatvės buvo bejėgiškos būklės, įsibrovė į namą, priklausantį P. M., kur panaudojo fizinį smurtą – tyčia suduodamas kumštimis ir kojomis mažiausiai dešimt smūgių P. M. į įvairias kūno vietas, padarė jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimus pakaušio kairėje, nosyje, kairio smilkinio srityje, dešinėje alkūnėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei kambaryje ant stalo ir spintelės ieškojo namuose cigarečių, kurių nerado bei pagrobė kambaryje ant spintelės buvusią 5 Lt vertės juodos spalvos dėžutę su jame buvusiais dokumentais: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortele – 20 Lt bei Maxima nuolaidų kortele „Ačiū“ – 10 Lt vertės, invalido pažymėjimu ir pensininko pažymėjimu, tuo padarydamas P. M. 35 lt turtinę žalą.

N. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad buvo namie su O. T., vėliau atėjo V. Išgėrė alaus ir ėjo pas M. nusipirkti cigarečių. Jie nuėjo, V. su O. nuėjo toliau, o jis nuėjo pas M., kuris pasakė, kad cigarečių neturi. Jis nepatikėjo ir dar sakė, kad duotų rūkyti ir sudavė M. tris kartus. Įėjęs į vidų pasidairė ir pamatė juodą dėžutę. Paėmė ją ir apsidairęs pamatė, kad M. sėdi ant lovos ir laiko nusitaikęs į jį ginklą. Jis išsigando ir išmetęs dėžutę išbėgo. Manė, kad dėžutėje gali būti cigarečių.

Nukentėjusysis P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad N. K. atplėšė duris, įšoko, griebė už gerklės ir jis nugriuvo. Kai atsikėlė, tada pradėjo daužyti, jis vėl nugriuvo. Tada N. K. nubėgo į kambarį ir pradėjo versti spintą. Tuo metu jis pasiėmė savigynai turėtą ginklą. Pavogė dėžutę, kur buvo jo dokumentai. Greitosios nekvietė, nes pasimetė. Ryte rado savo kieme išmėtytus dokumentus. K. namuose buvo vienas, o kitas stovėjo kieme. Prieš tai buvo atėjusi moteris ir klausė, ar turiu cigarečių, kai pasakė, kad neturi, tada ji išėjo. Jis tuo metu kabino duris ir tuo metu veržėsi K.

Liudytojas T. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie išgėrinėjo, pritrūko cigarečių, jis nuėjo namo paėmė pinigų, susitarė, kad O. nupirks cigarečių pas kaimyną. Jie ją palydėjo, o patys liko sėdėti ant šaligatvio. Jis buvo išgėręs su A. porą butelių degtinės. Po kiek laiko iš namo išbėgo O., o vėliau išbėgo K., kuri nubėgo namo, o jie nuėjo toliu gerti kitur. Jis šūvio negirdėjo.

Liudytojas O. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą vakarą pas juos į svečius atėjo T. V. Vėliau jie sugalvojo nueiti pas M. nusipirkti cigarečių. Iki M. durų ėjo kartu su N. Negavus cigarečių, išėjo lauk ir taip pasakė N., kuris plėšė duris ir įsibrovė į M. namus. Po to, kai N. sugrįžo į namus, N. sakė, kad spyrė, mušė su kumščiu senukui.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamą veiką taip pat patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:

Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta. (b.l. 3-14).

Specialisto išvadoje Nr. G1660/12(02) nurodoma, kad P. M. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, kairėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairiame kelyje, nugaros dešinėje, odos nubrozdinimai pakaušio kairėje, nosyje, kairios smilkinio srityje, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, nugaros dešinėje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminio poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodomu laiku, tai yra 2012-06-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 180 str. 2 d. nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei būdinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali būti padarytas panaudojus ir psichinį smurtą, tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtą, pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimą svarbu yra tai, kaip kilusią grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galim sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi būti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Iš bylos duomenų matyti, kad N. K. veiksmai atitinka jam inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes siekdamas gauti cigarečių jis panaudojo fizinį smurtą, tai yra sudavė P. M., ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada. (b.l. 19-20). Nukentėjusysis P. M. būdama senyvo amžiaus N. K. veiksmus suvokė kaip realius, tai patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusysis panaudojo savigynai turėtą ginklą. N. K. suvokė, kad neteisėtomis priemonėmis reikalauja svetimo turto, tad jis veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka plėšimo sudėtį. Pats N. K. teismo posėdžio metu teigė, kad jis galbūt nesudavė 10 smūgių, taip pat neigė, kad spyrė nukentėjusiajam, tačiau šią kaltinamojo versiją paneigė liudytojos O. T. parodymai. Liudytoja nurodė, jog po įvykio parėjęs N. K. jai sakęs, kad nukentėjusiajam sudavė, spyrė.

N. K. veika kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d., tai yra įsibrovus į patalpas. Iš bylos duomenų matyti, jog N. K. į nukentėjusiojo namus pateko pastumdamas P. M., tai yra įsibrovė. Įsibrovimu laikomas neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją patalpą, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Šiuo atveju N. K. nugalėdami kliūtis, tai yra pastumdamas tarpduryje stovėjusį nukentėjusįjį, be jo sutikimo, įsibrovė į namus. Teismo posėdžio metu N. K. nurodė, jog pas nukentėjusįjį brovėsi tikslu pagrobti cigarečių, tačiau jų nerado. Tačiau teismas konstatuoja, jog jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str. 2 d., nes jis iš nukentėjusiojo namo pagrobė dėžutę, kurioje tikėjosi rasti cigarečių. Nors teisiamasis iš nukentėjusiojo namo išbėgo išsigandęs, tačiau vėliau dėžutė buvo rasta išmesta lauke, kas leidžia daryti išvadą, kad N. K. turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turto, kas patvirtina tai, kad nusikaltimas buvo baigtas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis P. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė didelį stresą, nerimą ir išgąstį, ilgai gydėsi, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad P. M. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jam reikėjo gydytis, jam buvo apribotos galimybės bendrauti. Aišku, jog P. M. dėl kaltinamojo veiksmų tikrai patyrė ir patiria baimę ir nerimą, t. y. dvasinį skausmą, jo asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala.

Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais kaltinamojo veiksmais, į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau ši aplinkybė yra tik laikino pobūdžio. Kaltinamasis darbingas, tad jo turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: P. M. buvo užpultas savo namuose, tai yra vietoje, kur paprastai žmogus jaučiasi saugiausiai; baimę patyrė būdamas viena savo namuose, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam P. M. priteistinas 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Nuosprendžiu taip pat turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai. BPK 94 str. reglamentuoja šių daiktų išsprendimo klausimą. Byloje yra paimti sportinis bliuzonas, mėlynos spalvos džinsai ir mėlynos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, priklausantys N. K., kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkui. Rankų pėdsakai, mikrosilo pastos išliejos yra supakuotos vokuose ir įsiūtos byloje, todėl šie pėdsakai paliktini byloje.

Dėl bausmės dydžio

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki septynerių metų. N. K. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis nusikaltimas pripažintinas baigtu, nusikaltimas įvykdytas prieš senyvo amžiaus vyrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog N. K. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Šioje byloje nustatyta, kad N. K. įvykdė BK 180 str. 2 d., numatytą nusikalstamą veiką. N. K. yra neteista, administracine tvarka baustas, nedirbantis, nesimokantis. N. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad teisiamasis yra baustas administracine tvarka, po nusikaltimo padarymo yra įtariamas kitų nusikaltimų padarymu, kas parodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusią tvarką.

Skiriant bausmę už plėšimą, būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Už nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nors N. K. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, tačiau, jo vėliau padaryti nusikaltimai parodo, jo nekritišką požiūrį į savo neteisėtą elgesį, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nors pats teisiamasis nurodė, kad kaltę pripažino visiškai, tačiau jo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis neigė sudavęs nustatytą kiekį smūgių, taip pat neigė spyręs nukentėjusiajam, nors šios aplinkybės buvo nustatytos byloje remiantis kitais įrodymais, todėl darytina išvada, kad teisiamasis nesigaili dėl savo padarytos veikos. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad N. K. nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, pagrobė nedidelės vertės turtą jam skirtina mažesnė negu sankcijoje numatyta bausmė, tai 2 metai laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 65 str. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2012 m. birželio 27 d. įskaityti į atliktos bausmės laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti

Civilinio ieškovo P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 (penkis tūkstančius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Sportinį bliuzoną, mėlynos spalvos džinsus, mėlynos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus prie bylos nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui N. K..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjo parašas.Nuorašas tikras.Teisėja Judita Sungailaitė