Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-26 · Administracinė byla Nr. I1-7120-505/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-26
Bylos Nr.
I1-7120-505/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01832-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Daina Kukalienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-7120-505/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01832-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. K. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad jis laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d. netinkamomis bausmės atlikimo sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam atliekant bausmę kalinimo įstaigos 1-ajame sektoriuje nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma, dėl to jis patyrė daug nepatogumų, negalėjo normaliai išsimiegoti. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 6–10) nurodė, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ajame sektoriuje minimaliai tenkančio vienam kalinamajam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Pataisos namuose nuteistieji yra laikomi atskiruose lokaliniuose sektoriuose, gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulamo laiko. Akcentavo, jog pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1-ajame sektoriuje, į pataisos namų psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, nesikreipė. Mano, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, neįrodė, kad atsakovės atstovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pastebėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė tik bendrą prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau neįvardijo, kuo grindžiamas prašomos atlyginti žalos dydis, savo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ar įrodymais. Pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kildinamos iš to, kad pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 1-ajame sektoriuje nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam atliekant bausmę 1-ajame sektoriuje gyvenamojoje patalpoje trūko gyvenamojo ploto normos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 ir 71 straipsniai).

Ginčo laikotarpiu iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2 punktas nustato, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Pareiškėjas, kaip minėta, skunde reiškė pretenzijas dėl to, kad jam atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus gyvenamojoje patalpoje trūko ploto (b. l. 1).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje bausmę atliko nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. (2 būryje), taip pat nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. (karantine) bei nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 21 d. (5 būryje) (b. l. 2, 13).

Atsakovės atstovas paaiškino, kad kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. Būrio patalpos jungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktūros ir būriui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visą gyvenamojo pastato aukštą. Kiekvieno būrio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisą gyvenamąją erdvę, kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamą infrastruktūrą ir laisvą plotą, yra įrengti poilsio kambariai arba bibliotekos (b. l. 7).

Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo 1-ajame sektoriuje metu gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas gyvenamųjų patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 2 būrio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 31,88 kv. m, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl atlikus skaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui teko 3,54 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 11, 13).

Nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas buvo kalinamas karantino patalpoje. Atsakovės atstovas nurodė, kad šios kameros plotas yra 36,43 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 7) bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 11, 13). Padalijus kameros plotą iš joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, konstatuotina, kad vienam asmeniui teko 3,64 kv. m ploto. Taigi, gyvenamojo ploto norma kameros tipo patalpoje pareiškėjui nebuvo pažeista.

Nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2020 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 5 būrio 4 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 60,29 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl atlikus skaičiavimą, padalijus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui teko 3,76 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 11, 13).

Pareiškėjas skunde nenurodė, kiek asmenų gyveno anksčiau nurodytose gyvenamosiose patalpose. Byloje nenustatyta, kad minėtose gyvenamosiose patalpose gyveno daugiau asmenų, negu buvo įrengta lovų. Pažymėtina, jog pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo patalpų plotą, joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei laikotarpį, kuriuo pareiškėjas gyveno minėtose patalpose, neginčijo. Atsižvelgiant į tai, byloje vadovaujamasi Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis ir konstatuojama, kad pareiškėjui gyvenant Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovės atstovo pareiškėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas ginčo dėl netinkamų kalinimo sąlygų kituose Pravieniškių PN-AK sektoriuose nekėlė, t. y. skundo pagrindą apibrėžė konkrečiai kreipdamasis į teismą tik dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje, teismas dėl kalinimo sąlygų kituose sektoriuose atitikties teisės aktų reikalavimams nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Daina Kukalienė