- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 2-777/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas, Vincas Verseckas
- Kreditorius
- AB Turto banko
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl taikos sutarties sudarymo, civilinėje byloje Nr. 2-2249-28/2007 pagal pareiškėjo bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditoriaus AB Turto banko skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditorius AB Turto bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu ir prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2007 m. birželio 12 d. bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti minėtą taikos sutartį, uždrausti administratoriui sudaryti šią sutartį iki bus išnagrinėta byla.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2007 m. birželio 12 d. įvyko bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimas, kuriame antruoju klausimu buvo svarstoma dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007. Šis nutarimas priimtas už jį balsuojant tik vieninteliam kreditoriui UAB „Ervėja“, turinčiam 360 125,83 balsų arba 52,52 procentus visų kreditorių balsų skaičiaus. Šiuo nutarimu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių teisėti interesai, priimtas nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, kadangi ginčijamu nutarimu pritarta taikos sutarties projektui, pagal kurį bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimams tenkinti atitenka tik ½ žemės sklypo, esančio Abromiškių k., Elektrėnų sav., dalis Be to, balsuodama už ginčijamą nutarimą UAB „Ervėja“ turėjo suprasti, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia teisės aktų nuostatas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės ir atsakomybės už individualios įmonės prievoles bei padeda išvengti dalies įsipareigojimų įvykdymo, nenukreipiant išieškojimo į dalį nurodyto žemės sklypo, ir tokiu būdu kreditoriai praras galimybę gauti pinigines lėšas. Neprotingus, nesąžiningus ir neteisingus kreditorių susirinkimo nutarimus teismas turėtų naikinti ir tokiu būdu užtikrinti šalių tarpusavio santykių teisingumą, protingumą, sąžiningumą ir jų interesų pusiausvyrą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjo AB Turto banko skundą patenkinti ir panaikinti bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ 2007 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą, kuriuo nutarta pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 ir įpareigoti bankroto administratorių pasirašyti minėtą taikos sutartį.
Teismas nutartyje nurodė, kad bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ bankroto administratoriui nebuvo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl J. ir E. V. priklausančio žemės sklypo priteisimo J. Valionienės firmai „Egstama“. Administratoriaus reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-1795-51/2007 priteisti įmonei žemės sklypą, kuris priklauso įmonės savininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas vertino kaip teisiškai ydingą. Individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, sutuoktiniai gali spręsti likusio bendro turto padalinimo klausimus. Kol nėra žinoma parduotino turto eiliškumo tvarka, turtas nėra parduotas ir nežinoma už turtą gautina suma, sutuoktinių turto padalinimo klausimas negali būti sprendžiamas (ĮBĮ 31 str. 1 d. 6 p.). Taikaus susitarimo byloje siekia kreditorius ir sutuoktiniai dėl kiekvienam iš sutuoktinių priklausančios turto dalies. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditoriui nebuvo pareigos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl turto bankrutuojančiai įmonei priteisimo iš įmonės savininkų, kad klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo anksčiau, negu yra atsiskaityta su įmonės kreditoriais pagal ĮBĮ nustatytą tvarką, nėra galimas, įpareigojimas įmonės bankroto administratoriui pasirašyti taikos sutartį dėl jungtinės nuosavybės tarp sutuoktinių padalinimo negali būti laikomas teisėtu. Kreditoriai, priimdami 2007 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, nepažeidė Įmonių bankroto įstatymo nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, ginčijamą nutarimą priėmė balsų dauguma (ĮBĮ 24 str.). Tačiau didžiausią kreditorinį reikalavimą turinčio kreditoriaus pritarimas pasirašyti minėtą taikos sutartį pažeidžia kitų, turinčių mažesnį kreditorinį reikalavimą, kreditorių, nebalsavusių už tokį nutarimą, interesus ta prasme, kad apriboja jų galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš turto, kuris turėtų būti parduodamas įstatymu nustatyta tvarka iki jo padalinimo tarp bendrasavininkų. Daugiau balsų turintis kreditorius savo balsavimu be jokio teisinio pagrindo galimai apribojo ne tik savo reikalavimo patenkinimo galimybę, bet ir kitų kreditorių galimybes patenkinti savus kreditorinius reikalavimus, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ administratorius atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, kreditoriaus skundą atmetant.
1. Teismas konstatavęs, jog taikos sutartimi ginčo sklypas būtų padalintas Jurgitai Valionienei ir E. V., neatsižvelgė į tą faktą, kad J. Valionienės sklypo dalis iš karto pereitų bankrutavusios įmonės nuosavybėn. Nenustačius šio fakto, galėjo būti priimta nepagrįsta nutartis. Taikos sutartis būtų dalies žemės sklypo perdavimo bankrutuojančiai įmonei teisinis pagrindas.
2. Teismas neteisingai konstatavo, kad administratorius, norėdamas tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, pats gali imtis išieškojimo iš įmonės dalyvio turto. Administratoriui leidžiama disponuoti tik bankrutuojančios įmonės turtu, tačiau ne jos savininko turtu (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 p.), jis gali iš varžytynių vykdyti tik bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, bet ne jos savininko (ar jo sutuoktinio) turto pardavimą.
3. Teismas nepagrįstai įsiterpė į kitos civilinės bylos Nr. 2-1795-51/2007 (dėl žemės sklypo priteisimo) nagrinėjimo ribas ir iš esmės išsprendė ginčą pagal administratoriaus ieškinį.
4. Kreditoriai susirinkime nutarė, kad jų interesai bus geriau apsaugoti, jeigu teisminis ginčas bus užbaigtas kuo greičiau ir mažiausiomis sąnaudomis, sudarant taikos sutartį.
5. Teismas ne tik kad neatstovauja bendriems kreditorių interesams, bet ir pažeidžia tiek teisės normose, tiek ir teismų praktikoje nustatytus bankroto proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditorius AB Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ) numato teisę sudaryti taikos sutartį bankroto byloje. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.
Remiantis ĮBĮ 28 straipsnio antrąja dalimi, taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo organo, kuris turi teisę priimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, raštišką sutikimą. ĮBĮ 29 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu joje numatyti veiksmai prieštarauja įstatymams arba pažeidžia kieno nors teises ir įstatymų saugomus interesus.
Remiantis bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ kreditorių susirinkimo 2007 m. birželio 12 d. protokolu Nr. 3 (b.l. 4), susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimo suma sudarė 94,81 proc. visų kreditorių reikalavimų, t.y. 650 123,33 balsų. Susirinkimo metu taikos sutarties sudarymui pritarė kreditoriai, turinys tik 360 125,83 balsų. Skunde dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu (b.l. 1-3) AB Turto bankas nurodė, kad už šį taikos sutarties sudarymą balsavo tik vienintelis kreditorius UAB „Ervėja“, turintis 360 125,83 balsų arba 52,52 proc. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad ne visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai dalyvavo priimant sprendimą sudaryti taikos sutartį, ir kad ne visi susirinkime dalyvavę kreditoriai pritarė tokiam sprendimui.
Be to, kaip matyti iš 2007 m. birželio 22 d. taikos sutarties (b.l. 27-28), jos visi kreditoriai nepasirašė, ją pasirašė tik bankrutavusios J. Valionienės firmos „Egstama“ administratoriaus atstovas, J. Valionienė ir E. V.. Atsižvelgiant į visų kreditorių valios sudaryti taikos sutartį nebuvimą, administratoriaus atstovo parašas negali būti prilyginamas kreditorių įgalioto asmens parašui, be to, administratorius sutartį turi pasirašyti kaip viena sutarties šalis, o kreditoriai ar jų įgaliotas asmuo - kaip kita sutarties šalis.
Taigi įstatymo sąlyga, jog taikos sutartį turi pasirašyti visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas atstovas ir administratorius nebuvo įvykdyta. Teismas gali patvirtinti taikos sutartį, kuri, be kita ko, yra pasirašyta visų kreditorių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, pirmosios instancijos teismas klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo išsprendė teisingai ir pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo pritarta taikos sutarties sudarymui ir bankroto administratorius įpareigotas tokią sutartį pasirašyti. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.