Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Robertas Rainys Baudžiamoji byla Nr. 1A-184-209/2012Teisminio proceso numeris: 1-17-1-02772-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.29.1.; (S).

2012 m. vasario 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 5 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2009-11-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2011-09-05, į bausmės laiką įskaitant atliktą bausmės laiką nuo 2011-06-26 iki 2011-09-05.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad jis 2009-10-15 apie 10.00 val. prie parduotuvės „Maxima“, esančios Nemenčinės pl., Vilniuje, įgijo netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. vardu, kurioje buvo jo fotonuotrauka, kurią laikė ir gabeno su savimi, ir 2009-10-15 apie 20.25 val. panaudojo pateikdamas Pensijos kaupimo sutarties sudarymui Swedbank „Akropolio“ Klientų aptarnavimo skyriaus, esančio Ozo g. 25, Vilniuje specialistei I. S., t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad jis nesuvokė savo atliekamų veiksmų, tačiau jis pats pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad jam (b.l. 83) 2009-10-15 pasakė, kad reikės atidaryti pensijų kaupimo fonde sąskaitą, bet ne savo, o kito asmens, kurio tapatybės kortelę jam duos. 2009-10-15 apie 10 val. susitiko prie parduotuvės „Maksima“, jam padavė asmens tapatybės kortelę, ten buvo jo nuotrauka. Iš išdėstyto, nors A. B. pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat parodė, kad kokia pavardė ant asmens tapatybės kortelės neskaitė, nežinojo, kad jam įteikta kortelė buvo suklastota, teismas daro išvadą, kad A. B. turėjo laiko suvokti kas jam pasakyta – kad reikės atidaryti pensijų kaupimo fonde sąskaitą, bet ne savo, o kito asmens, kurio tapatybės kortelę jam duos, o žinant išdėstytą, gavus kortelę ir pamačius savo nuotrauką, turėjo suvokti, kad kortelė yra suklastota. To nepaneigia ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vyriškis jam padavė kortelę, kurioje buvo jo nuotrauka, tačiau svetimi duomenys (b.l. 26, 86). Tai, kad A. B. turėjo suvokti, kad kortelė suklastota, patvirtina ir aplinkybė, kad jis jau buvo baustas pagal BK 300 str. 1 d. baudžiamuoju įsakymu už žinomai netikro dokumento panaudojimą, kadangi esant minėtoms aplinkybėms, minėtai patirčiai ir minėtu būdu gavus kortelę ir kilus minčių, kad ji tikra, jis būtų patikrinęs bent joje esančius duomenis. Be to, kaip matyti iš pačio skundo, psichiniais sutrikimais A. B. nesiskundžia (nors nurodo savo negalavimus – nuolatinius galvos skausmus, kas netrukdo suvokti aplinkybes), VšĮ Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 36), Vilniaus miesto psichikos sveikatos konsultacinio centro įskaitoje nėra (b.l. 37). Atsižvelgus į išdėstytą, teismas nemano, kad A. B. dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo padarytos veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų (BK 17 str.).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Šioje byloje apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. buvo sulaikytas suklastotos asmens tapatybės kortelės pateikimo Swedbank „Akropolio“ Klientų aptarnavimo skyriui metu, net pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad kokia pavardė ant asmens tapatybės kortelės neskaitė, nežinojo, kad jam įteikta kortelė buvo suklastota, kas neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 d. 2 p.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. B., Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į A. B. asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Nuteistasis A. B. padarė apysunkį (BK 300 str. 2 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimą, anksčiau buvo baustas teismo įsakymu už žinomai netikro dokumento panaudojimą ir melagingos informacijos pateikimą siekiant įgyti dokumentą (b.l. 40-41), teistas jau po nusikalstamos veikos padarymo, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, už nusikaltimą, kurį padarė iki minėtos nusikalstamos veikos (b.l. 66), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 35), nedirba (b.l. 82).

Pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. B. asmenybę, todėl darė pagrįstą išvadą, kad jis baustinas laisvės atėmimo bausme. Nors A. B. anksčiau neteistas, tačiau jis 2009-07-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamojo įsakymu buvo baustas už veiksmus, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Be to, nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo metu jam jau buvo pareikšti įtarimai (b.l. 30, 66) pagal BK 178 str. (už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-11-18 nuosprendžiu). Įvertinusi šias aplinkybes, tame tarpe nusikaltimo pobūdį – buvo suklastotas dokumentas, kurio duomenys, išskyrus nuotrauką, identiški realaus asmens tapatybės kortelei (b.l. 5, 12), suklastotas dokumentas buvo panaudotas pateikiant jį Swedbank, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė, atsižvelgus į aplinkybių visumą, nelaikytina savo rūšimi ar dydžiu aiškiai per griežta.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išsiaiškinti nusikaltimo motyvą ir tikslus, kaltininko asmenybę, įvertinti jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ypač svarbu tokiais atvejais įvertinti kaltininko asmenybę, nes būtent tai lemia ar bus pasiekti tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d.. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. netaikė BK 75 str. ir neatidėjo jam paskirtosios bausmės vykdymo, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taip pat, įvertinus aplinkybių visumą, nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d., kadangi, kolegijos manymu, A. B. paskirta bausmė aiškiai neprieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinio skundo argumentai – tai, kad apeliantas turi nepilnametį sūnų ir pareigą jį išlaikyti, su motina gyveno iki arešto, kuri yra invalidė, serganti išsėtine skleroze, nuo tyrimo pareigūnų jis nesislapstė, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, būdamas Lietuvos Respublikos kariuomenėje kėlė kvalifikaciją, atsižvelgus į visų aplinkybių visumą, tai kad minėtos aplinkybės buvo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra pakankamas pagrindas švelninti A. B. paskirtą bausmę. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis A. B., jo teigimu, netikrą asmens tapatybės kortelę įgijo įkalbėtas trijų vyriškių, į kurių automobilį buvo atsitrenkęs, jis šią kortelę pateikė bankui Swedbank, nelaisvėje jis suprato savo poelgio lengvabūdiškumą, nes neturėjo motyvo, o neapgalvotai pasidavė įkalbinėjimui, nėra teisinis pagrindas švelninti A. B. paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad sutinkamai su BVK 174 str. laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Šios pagalbos teikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.

Esant tokioms aplinkybėms, švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. A. B. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę jau visiškai atliko.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.