Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-15 · Byla Nr. Ik-60-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-60-365/2013Sprendimas · 2013-05-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Ik-60-365/2013Nutartis · 2013-05-29Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
Ik-60-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01476-2010-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Milda Vainienė, Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-60-365/2013(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Mefodijos Povilaitienės, dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų valstybinės pensijos dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2000 m. sausio 17 d. išvados pagrindu pareiškėjui M. K. skirta neterminuota pensija nuo 2000 m. sausio 1 d.. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui Nr. XI-537 (toliau - Laikinasis įstatymas), pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministeriją (toliau – LR VRM) dėl sumažintos pensijos mokėjimo. LR vidaus reikalų ministerija 2010 m. balandžio 29 d. raštu atsisakė išmokėti sumažintos pensijos dalį. Pareiškėjas atsakovės sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. K. patikslintame skunde (b. l. 87-92) prašė teismo: 1) panaikinti 2010 m. balandžio 29 d. atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-3355 (2) toje dalyje, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės neišmokėtą – 28813,08 Lt - valstybinės pensijos dalį. Nurodė, kad teisinis valstybės principas suponuoja, jog valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Sumažinus pensijos dydį dėl socialinės padėties yra diskriminuojamas dirbantis asmuo, kuriam mokama pareigūno pensija ir didelis pensijos dydžio mažinimas gali nulemti priverstinį pensininko apsisprendimą atsisakyti darbo. Pareiškėjo nuomone, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatos pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (išėjimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiėmė įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 97-99). Nurodė, kad pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, , kurios sprendimo priėmimo metu galiojo, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir buvo teisėti pagrindai perskaičiuoti ir išmokėti sumažintą pareiškėjo pensiją, todėl ministerija savo veiksmais (sprendimais) nepažeidė pareiškėjo teisių ir/ar jo teisėtų interesų, kadangi pensija buvo perskaičiuojama ir išmokama tuo metu galiojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovės teigimu pareiškėjos reikalavimai negali būti tenkinami, kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatyme, įsigaliojusiame 2012 m. rugsėjo 1 d, nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad ministerijos ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo patikslintą skundą nepateikė.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas M. K. palaikė patikslintame skunde išdėstytus motyvus, papildomų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b. l. 84-86), todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjimo atveju, sprendžiamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1D-3355 (2) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2000 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvados pagrindu pareiškėjui M. K. skirta neterminuotai valstybinė pensija nuo 2000 m. sausio 1 d. (b. l. 81). Nuo 2010 sausio mėnesio skirta ir mokama pensija pareiškėjui buvo sumažinta, Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. pagrindais. Dėl šio mažinimo 2010 m. kovo 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo (b. l. 110).

Išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. prašymą, LR Vidaus reikalų ministerija 2010 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1D-3355 (2), kuriame nurodė, kad M. K. paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 dalį ir prašymo dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo nėra pagrindo tenkinti (b. l. 111).

2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d..

Nagrinėjamam ginčui taikytini pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys norminiai aktai: Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas .

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012 m. rugsėjo 1 d..

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinio Teismo vertinimu, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą valstybinę pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią valstybinę pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, prieštarauja LR Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į LR Konstitucijos 107 str. ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucijai, o tai reiškia kad šie aktai negali būti taikomi nuo nutarimo paskelbimo dienos.

Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui M. K. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui priteistina ne iš Vidaus reikalų ministerijos, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjui M. K. priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos. (LVAT a.b. Nr. A552-2747/2012).

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų misterijos 2012 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 11D(P)-6524 patvirtina, kad M. K. paskirtos pensijos dydis 2010 m. sausio mėn. – 2012 m. rugpjūčio mėn. 1599,46 Lt per mėnesį. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui pareiškėjui valstybinė pensija pagal šio įstatymo 4 str. nuostatas buvo sumažinta iki 1295,56 Lt dydžio sumos, tačiau šis sumažinimas Konstitucinio Teismo buvo pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai. Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. buvo taikytos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., priteistinas skirtumas tarp pareiškėjo pensijai taikyto Laikinojo įstatymo 4 straipsnio sumažinimo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikyto valstybinės pensijos sumažinimo. Bylos duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. iki 2012 m. lapkričio mėn. faktiškai pareiškėjui M. K. pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas išmokėta 12644,84 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, o pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį apskaičiuota 41457,92 Lt (1295,56 Lt x 32 mėn. = 41457,92) valstybinė pensija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 28813,08 Lt (41457,92-12644,84=28813,08) suma. Ši suma grindžiama Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta pažyma (b. l. 77), kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad priteistina nemaža suma, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, įvertinus valstybės situaciją, esant po kriziniam laikotarpiui, teismas laiko galimu priimtą įpareigojimą įgyvendinti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovė įpareigotina išmokėti pareiškėjui S. P. 16142,67 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. (LVAT a.b. Nr. A552-519/2013).

Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tą Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1D-3355 (2) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 2 p.., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. balandžio 299 d. sprendimo Nr. 1D-3355 (2) dalį, kuria pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos.

Priteisti M. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 28813,08 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus trylika litų ir aštuonis centus) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Įpareigoti išmokėti pareiškėjui 28813,08 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisMefodija PovilaitienėMilda Vainienė