- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-195-492/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00458-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
teisėjų Dalios Kačinskienės, Andžej Maciejevski,
sekretoriaujant Monikai Stankevičienei,
dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei adv. Danutai Cytovič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-75/2010 pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir šio turto padalijimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. P., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė nustatyti, jog: 1) gyvenamasis namas, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 199,51 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo A. P. vardu, yra jos ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; 2) ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitenka 36/100 dalys (70,99 kv. m.) šio namo, o būtent patalpa 1-9 (veranda, 6,59 kv. m. ploto), patalpa 1-10 (koridorius, 9,80 kv. m. ploto), patalpa 1-11 (kambarys, 31,34 kv. m. ploto), patalpa 1-12 (kambarys 12,76 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-2 (4,41 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-4 (6,09 kv. m. ploto) ir įėjimas iš gatvės į namą per patalpą 1-9; 3) atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenka 48/100 dalys (95,93 kv. m.) šio namo, o būtent patalpa 1-1 (koridorius, 3,45 kv. m. ploto), patalpa 1-2 (sandėlis, 3,51 kv. m. ploto), patalpa 1-3 (virtuvė, 12,25 kv. m. ploto), patalpa 1-7 (kambarys, 28,30 kv. m. ploto), patalpa 1-8 (kambarys, 10,36 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-6 (38,06 kv. m. ploto) ir įėjimas iš gatvės į namą per patalpą 1-1; 4) ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise atitenka 16/100 dalys (32,59 kv. m.) šio namo, o būtent patalpa 1-4 (tualetas, 0,91 kv. m. ploto), patalpa 1-5 (vonia, 3,53 kv. m. ploto), patalpa 1-6 (koridorius, 8,49 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-1 (7,49 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-3 (3,34 kv. m. ploto) ir rūsio patalpa R-5 (8,83 kv. m. ploto).
Nurodė, kad santuokos su atsakovu metu iš bendrų lėšų įgijo 199,51 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Su atsakovu išsituokė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau santuokos metu įgyto gyvenamojo namo nepasidalino. Prašė padalinti namą natūra, nes ieškovė yra invalidė, prastos sveikatos būklės, gauna mažas pajamas, dirbti negali, jokio kito nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas motiną, kartu ginčo name gyventų šalių sūnus, kuris nuosavo būsto neturi bei kuris rūpinasi ieškove kaip neįgaliu asmeniu. Namas yra dviejų aukštų, į jį galima patekti pro du įėjimus. Ieškovė sutiko, jog jai atitektų antras namo aukštas, o atsakovui - pirmas aukštas. Kompensacijos už atsakovui tenkančią namo dalį sumokėti negali, kadangi bankas jai nesuteikė kredito. Ieškovės sūnus buvo pradėjęs daryti namo remontą, tačiau jo neleido baigti atsakovas, pasakęs, kad namas dar nepadalintas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. prašė ieškinio netenkinti, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti A. P., o ieškovei J. P. priteisti iš atsakovo A. P. 25 700 Lt kompensaciją. Nurodė, kad su ieškovės siūlomu namo padalinimo planu nesutinka. Mano, kad geriausia būtų namą parduoti ir ieškovei sumokėti kompensaciją. Ginčo namas nedalus, visiškai izoliuoti patalpų be didelių investicijų negalima. Ieškovės pasiūlytas namo padalinimo variantas, pagal kurį lieka ir bendro naudojimo patalpų, sukels ateityje didelių nesusipratimų. Kils ginčų dėl namo kūrenimo, elektros. Be to, prie namo esanti žemė yra valstybinė, nuomos sutartis dėl jos nesudaryta. Padalijus namą natūrą, atsakovas savo dalies parduoti negalės, nes niekas nepirks. Šiame gyvenamajame name jau ilgą laiką niekas negyvena, jis yra apleistas. Atsakovas šiuo metu nuomoja butą Šalčininkuose, yra bedarbis, gauna nedideles pajamas, prasta sveikatos būklė, kito nekilnojamojo turto neturi.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,51 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas A. P. vardu, yra A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Padalino šį gyvenamąjį namą, priteisdamas J. P. asmeninės nuosavybės teise 11/25 dalių (87,285 kv. m.) šio gyvenamojo namo, o būtent patalpą 1-9 (veranda, 6,59 kv. m. ploto), patalpą 1-10 (koridorius, 9,80 kv. m. ploto), patalpą 1-11 (kambarys, 31,34 kv. m. ploto), patalpą 1-12 (kambarys 12,76 kv. m. ploto), rūsio patalpą R-2 (4,41 kv. m. ploto), rūsio patalpą R-4 (6,09 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-4 (tualetas, 0,91 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-5 (vonia, 3,53 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-6 (koridorius, 8,49 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-1 (7,49 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-3 (3,34 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-5 (8,83 kv. m. ploto) ir įėjimą iš gatvės į namą per patalpą 1-9; priteisdamas A. P. asmeninės nuosavybės teise 14/25 dalių (112,225 kv. m.) šio namo, o būtent patalpą 1-1 (koridorius, 3,45 kv. m. ploto), patalpą 1-2 (sandėlis, 3,51 kv. m. ploto), patalpą 1-3 (virtuvė, 12,25 kv. m. ploto), patalpą 1-7 (kambarys, 28,30 kv. m. ploto), patalpą 1-8 (kambarys, 10,36 kv. m. ploto), rūsio patalpą R-6 (38,06 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-4 (tualetas, 0,91 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-5 (vonia, 3,53 kv. m. ploto), ½ dalį patalpos 1-6 (koridorius, 8,49 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-1 (7,49 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-3 (3,34 kv. m. ploto), ½ dalį rūsio patalpos R-5 (8,83 kv. m. ploto) ir įėjimą iš gatvės į namą per patalpą 1-1. Nustatė, jog gyvenamojo namo patalpos: 1-4 (tualetas, 0,91 kv. m. ploto), 1-5 (vonia, 3,53 kv. m. ploto), 1-6 (koridorius, 8,49 kv. m. ploto), R-1 (7,49 kv. m. ploto), R-3 (3,34 kv. m. ploto) ir R-5 (8,83 kv. m. ploto) yra bendro naudojimo patalpos. Priteisė iš atsakovo A. P. valstybės naudai 1 169 Lt žyminį mokestį.
Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (199,51 kv. m. ploto), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas padalino šį turtą natūra, nurodęs, kad toks turto padalijimo būdas geriausiai atitinka šalių interesus. Ieškovė pareiškė norą gyventi ginčo name, jai tenkančią bendro turto dalį ketina perleisti sūnui. Atsakovas savo turto dalį ketina parduoti, tačiau proceso metu buvo sutikęs su ieškovės siūlomu turto padalijimo būdu, todėl ieškovės iniciatyva buvo paruoštas ginčo namo padalijimo projektas. Ieškovė šiuo metu gyvena kartu su motina, yra neįgali (nustatytas 35 proc. darbingumo lygis), pajamas gauna iš invalidumo pensijos, kito pajamų šaltinio ar turto neturi. Atsakovas šiuo metu gyvena nuomojamame bute, yra bedarbis, jo gaunamos pajamos yra mažos (mokamos bedarbio ir ligos pašalpos), turto ar kitų pajamų šaltinio neturi, be to, turi sveikatos sutrikimų. Kadangi ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jie neturėtų realios galimybės kompensuoti kitai šaliai tenkančios turto dalies pinigine kompensacija, be to, ginčo namas nepatenka į nedalintino turto rūšį, netenkino ieškovo prašymo priteisti vienai šaliai turto dalį pinigais, nes būtų pažeisti kitos šalies. Teismas nustatė, jog gyvenamojo namo patalpos 1-4, 1-5, 1-6, R-1, R-3 ir R-5 skirtos šalims bendrai naudotis, nes pro jas šalys turės galimybę patekti į jiems priklausančias namo patalpas, atsakovas prieštaravimų dėl šių patalpų naudojimosi tvarkos nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašė panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) A. P., priteisiant iš A. P. J. P. naudai 25 700 Lt kompensaciją. Nurodė, kad dalinti ginčo namą netikslinga ir neekonomiška, nes: 1) jis nedalus, t.y. nepritaikytas gyventi bei naudotis dviems bendrasavininkiams, atidalinti be žalos daiktui ir be didelių investicijų, neįmanoma. Tarp bendraturčių kils ginčai dėl namo eksploatavimo. Ieškiniu nesprendžiamas naudojimosi žeme klausimas, dėl ko ateityje gali kilti ginčų bei nesutarimų; 2) namas apleistas, o abiejų šalių materialinė padėtis sunki, todėl nei viena negali namo renovuoti ir pritaikyti gyventi; 3) namas dešimt metų nebuvo reikalingas, abi šalys turi kur gyventi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad dėl sunkios turtinės padėties nei viena iš šalių neturės realios galimybės kompensuoti už kitai šaliai tenkančią turto dalį, todėl bus pažeisti kitos šalies interesai. Atsakovas pasiruošęs parduoti ginčo namą ir iš gautų pinigų kompensuoti už ieškovei tenkančią dalį. Toks sprendimas atitiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-361/2005), pagal kurią, jei natūra abiems sutuoktiniams turto padalyti negalima, jis natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui dalį pinigais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. P. prašė apeliacinio skundo netenkinti, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis sunki, jokio kito turto, išskyrus ginčo namą, jis neturi, todėl jo ketinimai parduoti paskutinį būstą neprotingi bei žalingi ne tik jam, bet ir ieškovei, kaip šio turto bendrasavininkei. Atsakovo reikalavimas priteisti iš jo kompensaciją nepagrįstas, nelogiškas ir nerealus. Atsakovo nurodyta 51 400 Lt ginčo namo vertė aiškiai neatitinka dabartinės faktinės šio nekilnojamojo daikto vertės, pagrįstos byloje esančiais duomenimis. Ieškovė prašė priteisti jai mažesnę namo dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad bendro turto dalių nustatymas nepažeis šalių interesų. Atsakovo teiginys, kad ieškovė turi kur gyventi, neatitinka realios situacijos, nes ieškovė jokių kitų nekilnojamųjų daiktų neturi, gyvena pas motiną, jai priklausančiame name. Ginčo namu ieškovė rūpinosi, sumokėjo įsiskolinimą už elektrą, su sūnumi ketino jį remontuoti, tačiau tam nuolat priešinosi atsakovas. Šiame name galėtų gyventi su atsakovu kiekvienas savo dalyje, nes yra du atskiri įėjimai į namą. Patalpos, pirmos instancijos teismo sprendimu priskirtos šalių asmeninei nuosavybei, yra visiškai izoliuotos, o kitos patalpos, kuriomis būtina naudotis abiems, paliktos kaip bendro naudojimo patalpos. Dėl žemės sklypo aplink namą nesusipratimų neturi kilti, nes jis iki šiol priklauso valstybei. VĮ Registrų centras įregistravus ginčo namo dalis, kiekviena šalis turės teisę proporcingai savo daliai išpirkti iš valstybės šio žemės sklypo dalį.
Atsakovo A. P. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant šio kodekso IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas (CPK 320 str.). Civilinio proceso kodekso XIX skyriaus, kuris reglamentuoja šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, 376 str. 3 d. nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo jų pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (l. 5-7). Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (199,51 kv. m. ploto), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo vardu, yra ieškovės ir atsakovo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šios teismo išvados šalys neginčija.
Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors nurodė, kad nemato pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo nukrypo, ieškovei priteisė mažesnę dalį vien atsižvelgdamas į jos reikalavimus. Teisėjų kolegija šioje bylos dalyje peržengia pareikštų ieškinio reikalavimų ir apeliacijos ribas ir keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatydama, kad abiems sutuoktiniams priteisiamo bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto dalys yra lygios – po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (199,51 kv. m. ploto), esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios galėtų būti pagrindas ieškovei priteisti mažesnę turto dalį. Be to, ji yra neįgali, nustatytas 35 proc. darbingumo lygis (l. 27, 28), dėl šios aplinkybės jai priteisti mažesnę turto dalį būtų neteisinga.
Apeliaciniu skundu atsakovas nesutiko su teismo parinktu bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdu natūra, teigė kad namas nedalus, prašė namą priteisti jam natūra, o ieškovei – kompensaciją.
Civilinio kodekso 3.127 str. 3 d. nustato, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti; jei ne – turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kitam priteisiama kompensacija. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, taip pat atsižvelgiama į CK 3.123 str. 1 d. numatytas aplinkybes. Teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės ketinimus gyventi ginčo name, į aplinkybę, kad ji neturi nuosavo gyvenamojo būsto, yra neįgali, gauna nedideles pajamas. Atsakovas namą ketina parduoti; teigdamas, kad galėtų išmokėti ieškovei kompensaciją, nepateikė įrodymų apie savo galimybes tam tikslui gauti lėšų. Šiuo metu jis yra bedarbis, gaunamas pajamas sudaro tik bedarbio ir ligos pašalpos. Be to, pagrįstas abejones kelia ir atsakovo nurodoma gyvenamojo namo vertė – 51 400 Lt, nes ji nustatyta remiantis VĮ Registro centro verčių žemėlapio išrašu, masinio vertinimo būdu. Toks vertinimas atspindi tik bendras kainų tendencijas tam tikroje vietoje, ja remtis priteisiant kompensaciją būtų neteisinga, nes ji gali labai skirtis nuo konkretaus turto vertės, kuri turi būti pagrindžiama individualiu jo vertinimu, vertintojo išvada. Apeliantas nepateikė į bylą objektyvių duomenų, patvirtinančių dalijamo namo rinkos vertę. Nors namas buvo statomas vienos šeimos poreikiams, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad jis yra pakankamai didelis ir, nustačius naudojimosi tvarką, gali būti pritaikytas gyventi dviems šeimoms, nes turi du atskirus įėjimus, gyvenamąsias patalpas galima įrengti pirmame aukšte ir pastogės patalpose, daliai patalpų gali būti nustatytas bendras naudojimas (l. 9-16).
Teisėjų kolegija, nepripažindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstais, atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nesant įstatymų nustatyta tvarka parengto atidalijimo projekto nepagrįstai šalims priteisė konkrečias patalpas asmeninės nuosavybės teise. Ieškovės pateiktas patalpų pasidalijimo projektas (l. 47) teismui sudarė pagrindą nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką, todėl teisėjų kolegija, peržengdama apeliacinio skundo ribas, keičia priimtą sprendimą, panaikina jo dalį, kuria šalims padalintas gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,51 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta bendro naudojimosi patalpomis tvarka, ir nutaria padalinti gyvenamąjį namą šalims – ieškovei J. P. ir atsakovui A. P. lygiomis dalimis – po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, bei nustatyti naudojimosi namu tvarką iš esmės pagal ieškovės pateiktą gyvenamojo namo pasidalijimo projektą (CPK 329 str. 1 d., 185 str.). Aplinkybė, kad ieškovei tenka pagal naudojimosi tvarką nežymiai mažesnė patalpų dalis, negu priteista namo dalis, neturi esminės reikšmės, nes disproporcija nėra didelė, o namo pardavimo atveju jos teisės būtų apgintos geriau.
Likusi Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria buvo gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,51 kv.m. ploto, esantis.(duomenys neskelbtini), pripažintas šalių bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe, ir priteistos iš atsakovo bylinėjimosi, paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šalims padalintas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,51 kv.m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta bendro naudojimosi patalpomis tvarka.
Padalinti gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199,51 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), šalims – ieškovei J. P. ir atsakovui A. P. lygiomis dalimis – po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, ir nustatyti naudojimosi namu tvarką:
ieškovė J. P. naudojasi gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpomis: patalpa 1-9 (veranda, 6,59 kv. m. ploto), patalpa 1-10 (koridorius, 9,80 kv. m. ploto), patalpa 1-11 (kambarys, 31,34 kv. m. ploto), patalpa 1-12 (kambarys 12,76 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-2 (4,41 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-4 (6,09 kv. m. ploto), ir įėjimu iš gatvės į namą per patalpą 1-9.
Atsakovas A. P. naudojasi šio namo patalpomis: patalpa 1-1 (koridorius, 3,45 kv. m. ploto), patalpa 1-2 (sandėlis, 3,51 kv. m. ploto), patalpa 1-3 (virtuvė, 12,25 kv. m. ploto), patalpa 1-7 (kambarys, 28,30 kv. m. ploto), patalpa 1-8 (kambarys, 10,36 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-6 (38,06 kv. m. ploto), ir įėjimu iš gatvės į namą per patalpą 1-1.
Nustatyti, kad šalys – ieškovė ir atsakovas bendrai naudojasi patalpomis: patalpa 1-4 (tualetas, 0,91 kv. m. ploto), patalpa 1-5 (vonia, 3,53 kv. m. ploto), patalpa 1-6 (koridorius, 8,49 kv. m. ploto), patalpa R-1 (7,49 kv. m. ploto), patalpa R-3 (3,34 kv. m. ploto), rūsio patalpa R-5 (8,83 kv. m. ploto).
Likusią Šalčininkų rajono apylinkės 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.