Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. J. 2024 m. vasario 6 d., apie 16.08 val., Kaune, magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, kryptimi link Vilniaus, ties Islandijos pl. 217, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) jį sustabdžius 2024 m. vasario 6 d. apie 16.19 val. Kaune, ties pastatu, esančiu adresu Savanorių pr. 447A, ir patikrinus blaivumą, jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis R. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbe (duomenys neskelbtini). Per pietus parduotuvėje nusipirko butelį degtinės, kurio pusę suvartojo iki 14 val. Apie 16 val. nutarė važiuoti namo. Važiavo autostrada automobiliu ir pastebėjo automobilį „Volvo“, kuris važiavo jam iš paskos ir mirkčiojo šviesos signalais. Suprato, kad jį kliudė, nors iš pradžių smūgio nejuto. Sustojo ties „Toyota“ salonu, įjungė avarinį signalą ir laukė, kol atvažiuos policija. Sutinka, kad prie vairo sėdo būdamas neblaivus, jautėsi lengvai apsvaigęs, po eismo įvykio alkoholio nevartojo. Atvykę pareigūnai patikrino jo neblaivumą, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Automobilis, kurį vairavo, jam reikalingas darbo veikloje, taip pat reikalinga teisė vairuoti, nes darbus vykdo už Kauno miesto teritorijos ribų. Dabar teisė vairuoti jam yra sustabdyta, todėl į objektus jį nuveža kolega – galimas laiduotojas. Darbo veikla nėra nutrūkusi. Su galimu laiduotoju yra pažįstami apie 9 metus, jis jam yra autoritetas, bendrauja dažnai, jam skambino ir po to, kai įvyko šis įvykis. Jo nuomonė jam yra svarbi, kartu šiuo metu vykdo darbus. Galimas laiduotojas alkoholio nevartoja. Iš šio įvykio pasimokė, savo veiksmus vertina blogai ir gailisi, nusprendė daugiau alkoholio nevartoti. Jo darbo užmokestis priklauso nuo darbų kiekio, sutuoktinės pajamos apie 900 Eur per mėnesį, taip pat gauna pašalpą už vaikus.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 6 d. apie 16:00 val. važiavo automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A1 kelyje, antrojoje eismo juostoje, nuo Klaipėdos pusės, Islandijos plentu link Vilniaus pusės, maždaug prie verslo centro, kurio adresas yra Islandijos pl. 217, Kaunas, atvažiavo ta pačia kryptimi, tik pirmoje eismo juostoje, automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir metėsi į jo važiuojamą juostą, taip užkabindamas jo dešinį priekinį sparną ir nesustojęs nuvažiavo. Tada jis pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, mirksėjo šviesomis, bandydamas atkreipti jo dėmesį, kad jis sustotų, tačiau jis toliau važiavo ir sukėlė jam įtarimą, kad galimai jis gali būti neblaivus. Tada minėtas automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, sulėtino greitį ir įsijungė avarinius signalus, tačiau nesustodamas važiavo iki Savanorių pr. 447A, Kaune esančio „Toyota“ automobilių salono ir lėtėjimo juostoje sustojo. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, jis buvo apgadintas, įsėdo atgal. Tada išlipo vairuotojas, priėjo prie jo automobilio lango ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau jis sėdėjo ir laukė, kol atvyks pareigūnai. Iš išvaizdos vairuotojas jam pasirodė neblaivus. Visą laiką jį stebėjo, iš jo akiračio dingęs nebuvo, šalintis taip pat nebandė. Matė, kad gėrė iš „termosinio“ puodelio, tačiau nežino, ką. Tada atvyko pareigūnai (b. l. 88–92).

2024 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. vasario 6 d. apie 16:00 val., adresu A1 kelyje, kryptis link Vilniaus, ties Islandijos pl. 217, Kaunas, G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., pastebėjo, kaip galimai neblaivus asmuo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į G. S. vairuojamą automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo kryptimi link Savanorių pr. G. S. savo automobiliu važiavo iš paskos, minėtas automobilis sustojo ties Savanorių pr. 447A, Kaunas pastatu, lėtėjimo juostoje. G. S. visą laiką buvo kartu su automobilio „Audi“ vairuotoju, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Atvykę policijos pareigūnai – specialistas T. V. ir specialistas M. L. nustatė, kad automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo R. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 16:22 val. nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, o 16:37 val. antru tikrinimu nustatytas 1,74 prom. neblaivumas. Automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privestinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 4–9).

2024 m. vasario 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta Savanorių pr., ties UAB „Autotoja“ automobilių centru, esančiu Savanorių pr. 447A, Kaunas, kryptimi link „Muravos“ sankryžos. Šalia pirmos eismo juostos matoma prasidedanti lėtėjimo juostą, kurioje matomas sustojęs žalios spalvos automobilis „Audi A6“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kuris stovi kryptimi link „Muravos“ sankryžos. Už minėto automobilio, paskui jį matomas stovintis dar vienas automobilis „Volvo XC90“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris stovi kryptimi link „Muravos“ sankryžos. Sudaryta eismo įvykio vietos schema, įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (b. l. 13-21).

2024 m. vasario 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudaryta fotolentelė (b. l. 22–40).

2024 m. vasario 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas skambučio Bendrojo pagalbos centro telefonu įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2024 m. vasario 6 d. 16:08:36 val). Įraše girdima, kaip vyriškis sako operatorei „Laba diena, noriu apie autoįvykį pranešt“. Operatorė klausia vyro „yra prispaustų, sužeistų?“, vyras atsako, kad nėra. 00:13 min. įrašo laiku operatorė klausia „kelio ženklai, atitvarai nėra kliudyti?“, 00:16 min. įrašo laiku vyras atsako „ne, autostradoj važiuojant mane kliudė automobilis, dabar įvažiavom nuo autostrados į Kauną, sustojom prie „Toyota“ serviso, pačiam Savanorių priekyje“. 00:28 min. įrašo laiku operatorė klausia „taip, ir kodėl nepildot deklaracijų?“, vyras 00:32 min. įrašo laiku atsako „aš įtariu, kad jisai girtas yra žinokit, aš taip manau“. 00:35 min. įrašo laiku operatorė klausia vyro „tai dabar kokioj gatvėj esate?“, 00:38 min. įrašo laiku vyras atsako „tai manau, kad Savanoriai čia yra, ten kur „Toyota“. Operatorė 00:42 min. įrašo laiku klausia vyro „bet pats įvykis Islandijos plente, taip?“, 00:46 min. įrašo laiku vyras atsako „autostradoj, aš jį vijaus, stabdžiau tą žmogų, jisai bėgo nuo manęs“. Operatorė 00:50 min. įrašo laiku klausia vyro „Jūsų automobilio markė kokia?“, vyras 00:52 min. įrašo laiku atsako „Volvo XC90“. 00:55 min. įrašo laiku operatorė klausia vyro „Volvo valstybiniai numeriai?“, 00:57 min. įrašo laiku vyras atsako „(duomenys neskelbtini)“. 01:05 min. įrašo laiku operatorė klausia vyro „o kito automobilio markė?“, vyras 01:14 min. įrašo laiku atsako „Audi. Audi kažkokia“. Operatorė klausia vyro „o valstybiniai numeriai?“, 01:19 min. įrašo laiku atsako „(duomenys neskelbtini) mėlyna tokia“. 01:35 min. operatorė klausia vyro „Jūsų vardas pavardė, kas praneša?“, vyras atsako „G. S.“. 01:41 min. įrašo laiku vyras sako „jisai lėkė labai greitai, važiavo iš dešinės juostos, manevravo“. 01:46 min. įrašo laiku operatorė klausia „jūs čia dabar laukiate prie „Toyota“ serviso, ar kaip?“, 01:49 min. įrašo laiku vyras atsako „jo, iškart įvažiavom į Kauną, iškart sustojom, šiaip aš jį vijaus autostradoj, jis būtų nesustojęs“. Operatorė 01:56 min. sako „supratau, informuojame pareigūnus, laukite“, vyras atsako „dėkui“ (b. l. 50–52).

2024 m. vasario 12 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti ir aprašyti pareigūnų portatyvine kamera daryti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, jame matoma policijos pareigūnė ir šalia jos stovintis vyriškis, dėvintis juodą kepurę ant galvos, juodą striukę. 00:02 min. įrašo laiku vyriškis sako „aš gyvenu (duomenys neskelbtini), tai taip tiksliai nepapasakosiu, kokie čia tie metrai buvo, bet maždaug nuo tos sankryžos porą kilometrų, aš jį vijaus, jam rodžiau visaip – stok“. Policijos pareigūnas, kurio kūno kamera apžiūrima, klausia vyriškio „o kaip įvyko eismo įvykis?“, vyriškis atsako „aš važiavau kaire juosta, o jis važiavo dideliu greičiu ir va taip į mane, šonu, man pataikė va į kairį sparną, užkliudė mane jisai ir nuvažiavo, tai aš jį vijaus, rodau stok, bet žiūriu kad jisai ne“. Toliau apžiūrint įrašą matyti, kaip policijos pareigūnas fotografuoja aplinką ir kelyje, lėtėjimo eismo juostoje su avarinėmis šviesomis stovinčius automobilius „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir žalios spalvos „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 03:06 min. įrašo laiku policijos pareigūnas, kurio kūno kamera apžiūrima, klausia vyriškio „jis čia galine dalim, galiniu sparnu kliudė?“, vyriškis atsako „ten viskas įvyko per 0,2 sekundės, bet aš spėju, kad taip, taip manau, nes negalėjo jisai“. Policijos pareigūnui fotografuojant automobilio „Audi“ saloną, vyriškis, stovėdamas prie automobilio, sako „viskas vietoj, butelis, užkanda“. 06:44 min. įrašo laiku policijos pareigūnas prieina prie tarnybinio automobilio galinės dalies ir joje esančios laikino sulaikymo kameros. Matyti, kad laikino sulaikymo kameroje sėdi vyras, dėvintis pilkos ir mėlynos spalvos striukę, žalios spalvos kelnes, juodą kepurę ant galvos (toliau – vyras Nr. 2). Policijos pareigūnas klausia vyro Nr. 2 „automobilio raktai pas jus?“, vyras Nr. 2 atsako „neturiu, ne“, policijos pareigūnas liepia vyrui Nr. 2 patikrinti striukės kišenes. Vyras Nr. 2, kišenėje, radęs automobilio raktą, paduoda jį policijos pareigūnui, taip pat sako „aš nesipriešinu“, policijos pareigūnas atsako vyrui Nr. 2 „ką čia priešintis, pats suprantat, kad blogai darot“, vyras Nr. 2 sako „prisišikau kaip turi būt“. Policijos pareigūnas sako vyrui Nr. 2 „o ką žmogui daryt, kai jūs apgadinot jo automobilį ir nuvažiavot“. Vyras Nr. 2 atsako „ne aš apgadinau, jisai šoko žmogui į šoną, galvoja, kad su gera mašina važiuoja, pats pučia į šoną ir paskui gauna“, policijos pareigūnas klausia vyro Nr. „o kaip įvyko eismo įvykis?“, vyras Nr. 2 atsako „aš tai važiavau antra juosta, aš tai važiavau savo juosta, jis manevravo ir nešėsi į mano pusę, ir paskui jis man visą kelią pypino, aš niekur nebėgau“ (b. l. 54–59).

2024 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareigūnui patruliuojant su Kauno apskr. VPK VTV SPS specialistu M. L., nustatytame maršrute, r. š. „K1901“ apie 16 val. 15 min. iš Kauno apskr. VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad kelyje A1 pranešėjo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė dideliu greičiu važiavęs automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šalinosi iš įvykio vietos. Pranešėjas pasivijo, sustabdė „Audi“ vairuotoją, pranešėjas mano, kad automobilio „Audi“ vairuotojas yra neblaivus, nusuko ir laukia Savanorių pr. prie „Toyota“ serviso. Atvykę nurodytu adresu, pastebėjo minėtas transporto priemones: „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilių stovėjo du vyrai. Priėjus prie „Audi“ vairuotojo, paaiškėjo, kad tai R. J., o prie „Volvo“ stovėjo G. S.. Bendraujant su „Audi“ vairuotoju R. J., jo kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas. Pasiteiravus apie įvykio aplinkybes, R. J. sugebėjo paaiškinti, kad važiavo autostradoje tiesiai ir į jį atsitrenkė „Volvo“ automobilis. Paklausus, ar R. J. vartojo alkoholinius gėrimus, jis atsakė, kad vartojo alkoholį prieš maždaug 2–3 valandas. Taip pat jis pridūrė, kad dėl avarijos jis nėra kaltas, bet kad vairavo būdamas neblaivus, kaltas. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 16 val. 22 min. „Audi“ vairuotojui R. J. buvo nustatytas 1,65 prom. girtumas. Antrojo alkoholio kiekio patikrinimo metu 16 val. 37 min. „Audi“ vairuotojui R. J. buvo nustatytas 1,74 prom. girtumas. Asmuo buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Spec. priemonės nenaudotos. „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas G. S. paaiškino, kad važiavo A1 kelyje, kryptimi link Vilniaus, pravažiavus tiltą per Nemuną ir pastebėjo, kad dideliu greičiu gretimoje eismo juostoje važiuoja automobilis „Audi“, kuris staigiai persirikiavo į kitą eismo juostą ir kliudė G. S. automobilio „Volvo“ priekinę dešinės pusės dalį ir nestabdęs važiavo toliau. G. S. sekė iš paskos „Audi“ automobilio, mirksėjo ilgomis šviesomis, naudojo garsinį signalą, kad tik „Audi“ vairuotojas sustotų, tačiau tik po maždaug dviejų kilometrų, Kaune, Savanorių pr., ties „Toyota“ centru „Audi“ galiausiai sustojo. G. S. blaivus. Asmenys šio įvykio metu nenukentėjo, GMP pagalba nebuvo reikalinga. Apžiūrėjus „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidų, po galine sėdyne buvo rastas medžiaginis maišelis, kurio viduje buvo stiklinis permatomas 0,5 l talpos butelis su užrašu ant etiketės „Kvietinė degtinė“, 40 proc. tūrio. Butelyje buvo likę maždaug penktadalis skaidraus skysčio (b. l. 61–62).

2024 m. vasario 6 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad R. J. pirmu tikrinimu nustatytas 1,65 promilių, antru – 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 63–64).

VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra R. J. (b. l. 77).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 1 210 Eur (b. l. 78).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis R. J. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju R. J. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, antru – 1,74 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra jis iki 14 val. išgėrė apie pusę butelio degtinės.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. yra kaltinamas tuo, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir šioje byloje jam nepareikštas kaltinimas dėl eismo įvykio sukėlimo, tai nėra objektyvusis jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis, aplinkybė, kad jis vairuodamas atsitrenkė į G. S. vairuojamą automobilį „Volvo XC90“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, iš kaltinimo šalintina.

Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis R. J. 2024 m. vasario 6 d., apie 16.08 val., Kaune, magistraliniame kelyje A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“, kryptimi link Vilniaus, ties Islandijos pl. 217, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdžius 2024 m. vasario 6 d. apie 16.19 val. Kaune, ties pastatu, esančiu adresu Savanorių pr. 447A, ir patikrinus blaivumą, jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo būtinųjų objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo draugo V. P. žinion. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, R. J. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo draugo, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su draugu, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galimu laiduotoju, kuris jam yra autoritetas. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas labiau teigiamai, vykdo darbo veiklą, užsiima kita pozityvia veikla. Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, jo draugas V. P. nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai būtų linkęs vartoti nesaikingai. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo draugo, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek V. P., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad ir po šio įvykio jis pagalbos kreipėsi iš karto į šį draugą, jie apie įvykį kalbėjosi. Galimas laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja itin dažnai, jie kartu vykdo darbo veiklą, jis padeda jam, kai reikia nuvykti į darbą, kaltinamasis atsižvelgia į jo nuomonę, klausia jo patarimų, išklauso. Galimas laiduotojas nurodė, kad jo nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotojas dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojo teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant artimą įstatyme numatytam vidurkiui laidavimo terminą – 2 metus.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė pasirinkęs itin pavojingą veikimo būdą – vairuoti automobilį esant neblaiviam autostradoje, jam vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis, laidavimas skirtinas su 500 Eur dydžio užstatu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, be kita ko, sukeldamas eismo įvykį, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepašalina kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbinėje veikloje, kadangi šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingo elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą, tuo tarpu kaltinamasis, žinodamas apie būtinybę išsaugoti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, pasirinkęs įstatymams priešingą veikimo būdą, šiuo atveju privalo prisiimti neigiamus šio elgesio teisinius padarinius, nesant jokio pagrindo spręsti, jog jo galimybės išsilaikyti darbo rinkoje ir neturint specialiosios teisės vairuoti būtų itin apsunkintos.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodant VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

BPK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „Audi A6“ šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonės savininkas yra pats R. J.. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šio automobilio vertė yra 1 210 Eur su PVM, kurios neginčijo ir pats kaltinamasis, todėl ši jam priklausanti transporto priemonė ir jos užvedimo raktelis, kurie saugomi UAB „Augenas“ saugojimo aikštelėje, konfiskuotini.

Atsižvelgiant į tai, kad R. J. šiuo atveju vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo neblaivumo laipsnis gana reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat tai, kad jis automobilį vairavo pakankamai ilgą atstumą autostradoje, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, tačiau šiuo nuosprendžiu jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tiek šis institutas, tiek ir specialiosios teisės vairuoti atėmimas jam skirtinas artimesniam minimaliam įstatyme numatytam terminui, nėra pagrindo manyti, kad šios priemonės taikymas šiuo atveju būtų neproporcingas. Nors kaltinamasis teigė, kad šis automobilis jam yra reikalingas darbo veikloje, tačiau tuo pačiu šio teiginio niekaip objektyviai nepagrindė, kadangi šiuo nuosprendžiu jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas, o kaip jis pats nurodė, į darbovietę šiuo atveju jį gali nuvežti ir jo kolega. Taigi šiuo atveju būtina užtikrinti, kad ateityje kaltinamasis analogiškų nusikalstamų veikų nebedarytų ir dėl šios priežasties jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Audi A6“. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, todėl gynėjo teiginiai, kad atsižvelgiant į automobilio vertę, automobilio konfiskavimas būtų netikslingas, atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, teismo vertinimu, automobilio vertė šiuo atveju tik patvirtina tai, kad transporto priemonės konfiskavimas bus adekvati ir proporcinga priemonė, siekiant įgyvendinti ja keliamus tikslus.

Kiti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje (b. l. 53, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje;

- automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, pritaikytas automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatu, perduodant jį V. P., gim. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn 2 (dviejų) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją V. P. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstato sumą į Kauno apylinkės teismo atsiskaitomąją sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos numerį ir tai, kad jis mokamas už R. J.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 8 d., baudžiamojoje byloje saugomą R. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduodant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, R. J. priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, saugomus UAB „Augenas“ saugojimo aikštelėje, Kaune, Technikos g. 18A, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje (b. l. 53, 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje;

- automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje atskirame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti turto konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš R. J. nepriteisti.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.