- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- PK-5-791/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-3-00041-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- A. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis specialų profesinį išsilavinimą, susituokęs, neteistas, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis A. A. 2015-08-08 apie 10 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje tyčia spyrė nukentėjusiajai B. B., tačiau jai nepateikė, o pataikė į jos rankoje laikytą prekių maišelį, dėl ko jis suplyšo, pabyrėjo bulvės bei sudužo suvenyrinė lėkštelė, tuomet rankoje laikytu storo audinio krepšiu trenkė nukentėjusiajai B. B. į galvą, pataikė į dešinę ausį, tokiu būdu nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad su nukentėjusiąja yra kaimynai, gyvena vienoje laiptinėje, butų durys yra šalia. 2015-08-08 jis grįžo iš parduotuvės. Tuo metu parėjo nukentėjusioji. Jie susitiko aikštelėje, prie įėjimo į laiptinę durų. Nukentėjusioji jau buvo įėjusi į laiptinę. Jis jai pasakė, kad sudrausmintų savo vaiką, kuris jo atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius, dviračiu braižo laiptinės sieną. Jis tuo metu atsirakino rūsio duris. Nukentėjusioji sugrįžo, stvėrė jam už akinių. Jis nugriuvo, prarado sąmonę. Jis rankoje turėjo tašę, jos viduje buvo įdėtas laikraštis. Tašė iš kareiviškos medžiagos. Jis mostelėjo į ją taše, galėjo pataikyti į petį. Pripažįsta, kad krepšiu sudavė nukentėjusiajai. Kaimynė rankoje turėjo krepšį su bulvėmis, vazos neturėjo. Ji bulvių krepšiu jam sudavė, krepšys suplyšo, pabyrėjo bulvės. Jokia lėkštutė nesudužo. Koja nukentėjusiajai nespyrė. Jis krepšiu jai sudavė todėl, kad ji jam kirto. Visas konfliktas vyko laiptinėje, prie įėjimo durų. Jis po šio įvykio nerado akinių. Jie yra kaimynai, durys šalia, tarpusavio santykiai blogi. Ieškinio nepripažįsta.
Nukentėjusioji B. B. parodė, kad su A. A. yra kaimynai. Iki šio įvykio konfliktų neturėjo. Iš buto pardavėjos žinojo, kad kaimynas yra konfliktiškas žmogus. Įvykio dieną abu grįžo į namus. Ji kaimynui ėjo iš paskos. Laiptinės aikštelėje A. A. jai pasakė žodžius: „kada vėl mane pasiųsi na... ?“ Ji nekreipė dėmesio, nenorėjo veltis į konfliktus. Įėjo į laiptinę, tačiau kaimynas toliau sakė įžeidžiančius žodžius, grasino „aš tau padarysiu, pamatysi, kas tau bus, aš tau parodysiu“. Tuomet ji grįžo atgal ir jo paklausė: „ką tu man padarysi, už ką tu man padarysi, kodėl tu man grasini?“. Tuomet jis jai spyrė, bet ji spėjo atsitraukti. Ji rankose laikė du maišelius – vienoj rankoj buvo ryškiai mėlynas maišelis, kitoj rankoj - paprastas plastikinis maišelis su bulvėmis ir lėkštele. A. A. rankoje laikė storos, šiurkščios gelumbės krepšį. Kai A. A. spyrė, tai pataikė į krepšelį, kuris suplyšo, sudužo lėkštelė ir pabyrėjo bulvės. Tuomet rankoje laikomu krepšiu trenkė jai per galvą. Ji spėjo galvą pasukti, smūgis slydo pro ausį ir ją sužalojo. Mano, kad krepšyje buvo koks sunkus daiktas, kadangi ją taip sužalojo. Ji gindamasi griebė jam už tamsių akinių, kad matytų, kur jis žiūri, kad apsisaugotų nuo kitų smūgių. Ji nutraukė akinius, juos padėjo ant suoliuko. Kai ji traukė akinius, jis žengė žingsnį atgal, neišlaikė pusiausvyros ir griuvo atbulas. Vėliau atsistojo ir spruko į rūsį, užsidarė duris. Ji nuėjo į namus, paėmė indą, grįžusi surinko išsibarsčiusias bulves. Viską nufotografavo. Į medikus kreipėsi tą pačią dieną. Apie įvykį ligoninės priėmimo skyrius informavo policiją. Medikai nustatė veido ir ausies sumušimą. Jos ausis buvo nubrozdinta, ją skaudėjo, kelias dienas buvo patinusi. Kaltinamasis yra konfliktiškas žmogus, skleidžia visokias apkalbas, kabinėjasi prie jos nepilnamečio vaiko. Prašo priteisti 5 eurų turtinės žalos už sudužusią suvenyrinę lėkštelę ir 1000 eurų neturtinės žalos.
Iš pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji B. B. 2015-08-08 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2015-08-08 apie 10.00 val. kaimynas A. A. prie laiptinės priekabiavo necenzūriniais žodžiais, sukėlė jai fizinį skausmą, trenkdamas su taše jai per ausį. Dėl to suplyšo jos maišelis, pabyrėjo bulvės, sudužo suvenyrinė lėkštelė (b.l. 24).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-08-08 23 val. policijos komisariato budėtojų dalyje gautas pranešimas iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus, kad kreipėsi B. B., kuri nurodė, kad 2015-08-08 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, ją sumušė kaimynas. Nustatyta paviršinis dešinės ausies sužalojimas (b. l. 25).
Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad B. B. 2015-08-08 VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nustatyta dešinės ausies kaušelio paraudimas, patinimas, jautrumas (b. l. 10).
Iš fotonuotraukos matyti, kad ant žemės prie įėjimo į laiptinę durų išbarstytos bulvės, sudužusi lėkštutė, suplyšęs krepšys (b. l. 39).
Pagal teismo reikalavimą kaltinamasis A. A. teismo posėdžio metu pateikė krepšį. Apžiūrėjus krepšį, nukentėjusioji B. B. nurodė, kad šio krepšio neatpažįsta. 2015-08-08 įvykio metu kaltinamasis A. A. ją sužalojo ne šiuo krepšiu. Įvykio dieną jo turėtas krepšys buvo austinės medžiagos, rudos ar bordinės spalvos su austiniais gelsvos spalvos taškiukais. Šis krepšys yra maskuojančios kareiviškos spalvos, todėl jį būtų įsidėmėjusi.
Motyvuojamoji dalis
Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. A. tyčia nukentėjusiosios B. B. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, vieną kartą rankoje turėtu krepšiu sudavė nukentėjusiajai į dešinę ausį, dėl ko nukentėjusiajai B. B. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis A. A., apklaustas teisme, pripažino, kad vieną kartą krepšiu sudavė nukentėjusiajai į petį. Medicinos dokumentų išraše nustatytas sužalojimas patvirtina fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai B. B., dėl ko nukentėjusioji kurį laiką naudojo vaistus, kompresus. Darytina išvada, kad tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių (fizinio skausmo sukėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti asmeniniams santykiams aiškintis, dėl ko viešoji tvarka ir visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, todėl kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., požymius.
Nukentėjusioji B. B. prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 eurų neturtinės žalos ir 5 eurus turtinės žalos atlyginimo už sudaužytą suvenyrinę lėkštutę.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. A. tyčinių veiksmų nukentėjusiajai B. B. buvo padaryta 5 eurų turtinė žala dėl suvenyrinės lėkštės sudužimo, kurią kaltinamasis turi pilnai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.).
Neturtinė žala LR CK 6.250 straipsnyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 2.250 str. 1 d.). Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi ta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatyta, jog nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tam tikrus nepatogumus. Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas, nustatydamas žalos dydį, atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajai nėra nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Nukentėjusiosios nurodyta 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, teismo manymu, yra per didelė, nes nusikaltimo padariniai nėra sunkūs, nukentėjusiajai nepadaryti negrįžtami sveikatos pakenkimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį, jo senyvą amžių. Kaltinamasis nedirba, yra senatvės pensininkas, jo gaunamos pajamos yra minimalios. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi susiklosčiusia teismų praktika šios kategorijos bylose. Įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodytų neturtinės žalos dydžių nukentėjusioji pilnai nepagrindė, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas visiškai, jis mažintinas. Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismine praktika, teismas nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertina 150 eurų suma.
Nukentėjusioji prašo priteisti 280 eurų advokato išlaidoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiąją teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė O. K.. Pateiktas kvitas (b. l. 80) patvirtina, kad nukentėjusioji turėjo 280 eurų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo, nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 str. 2 d.).
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, nėra baustas už administracinius teisės pažeidimus, yra senatvės pensininkas. Skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams.
Bausmės vykdymo metu įpareigoti A. A. atlyginti nukentėjusiajai B. B. nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 5 eurus.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Daiktinį įrodymą – medžiaginį krepšį - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. A..
Nukentėjusiosios B. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. A. nukentėjusiajai B. B. 5 eurus turtinei žalai ir 150 eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. A. nukentėjusiajai B. B. 280 eurų advokato išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.