- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2-935/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Marytė Mitkuvienė, Donatas Šernas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V.
- Trečiasis asmuo
- A. N.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, Kauno apygardos teismui, Kauno miesto apylinkės teismui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, V. V. dėl nusikalstamo teisių ir turtinių interesų pažeidimo pripažinimo ir atstatymo bei žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. N. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atstovai – LR teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas ir jo teisėjai, Kauno apygardos teismas ir jo teisėjai, Kauno miesto apylinkės teismas ir jo teisėjai – ir atsakovas LR generalinė prokuratūra solidariai neteisėtais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004 įstatymų nustatyta tvarka ir iki pasibaigė patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai nepradėjo ikiteisminio tyrimo V. V. dėl 1994 m. rugsėjo 16 d. buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarytos su A. N. ir šiais veiksmais padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 2) pripažinti, kad minėti atsakovai solidariais neteisėtais veiksmais dėl jų kaltės perdavė civilinę bylą Nr. 2-1066/2004 atsakovei V. V. ir padarė ieškovui turtinės ir neturtinės žalos; 3) pripažinti, kad minėtų atsakovų veiksmai yra antikonstituciniai, prieštaraujantys teisės ir teisingumo principams ir jų veiksmuose yra organizuoto nusikalstamumo valstybės tarnybai požymių, o teisėjų V. Š. ir O. R. veika yra korumpuota; 4) pripažinti buto, (duomenys neskelbtini), 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį neteisėta ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento, ją panaikinti ir pranešti Registrų centro Kauno filialui; 5) išreikalauti butą iš trečiojo asmens A. N. ir per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iškeldinti bute gyvenančius asmenis; 6) pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), į automobilį, svetainės baldų komplektą, televizorių „Šilelis“, asmeninius drabužius, daiktus, 4 000 Lt kaip dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės; 7) priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, LR generalinės prokuratūros ir V. V. solidariai 1 309 269 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, sprendimo įvykdymą pavesti atsakovo atstovui LR teisingumo ministerijai. Ieškovas taip pat prašė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktų pagrindu atleisti jį nuo žyminio mokesčio už ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio netenkino. Nurodė, kad nėra pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes ieškovas nepagrindė savo teiginio, jog jam nusikalstama veika buvo padaryta žala. Nusikalstamos veikos buvimas ar nebuvimas gali būti konstatuotas tik baudžiamojo proceso nustatytu būdu. Ieškovas nepateikė jokių teismų nuosprendžių ar kitų teismų procesinių dokumentų, kurie įrodytų, kad jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir jam nusikalstama veika padaryta žala. Tuo tarpu civilinio proceso metu nusikalstamos veikos neįrodinėjamos ir apie jų buvimą ar nebuvimą nesprendžiama. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog jo prašoma priteisti žala atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos arešto paskyrimo, todėl nėra pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas netinkamai nustatė ieškinio kainą, nes ieškovo reikalavimą sudaro prašymas priteisti 1 309 269 Lt žalai atlyginti ir išreikalauti 307 769 Lt vertės daiktų bei pripažinti nuosavybės teises, todėl jis privalo mokėti 24 171 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, joje nukrypstama nuo teismų suformuotos praktikos, pažeistos ir netinkamai pritaikytos proceso teisės normos. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėdami bylas, teismai turi ne tik atsižvelgti į įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, bet ir į kitų teismų priimtus sprendimus. Nurodė, kad yra priimta daugybė nutarčių, kuriose teismai tinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu atleidžiama nuo žyminio mokesčio, kai pareiškiamas reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių taikymo, neteisėto administracinės nuobaudos arešto paskyrimo, nes minėto punkto pagrindu besąlygiškai atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir tais atvejais, kai prašoma priteisti žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teismo ir teisėjo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Byloje būtent įrodinėjami neteisėti teismų ir teisėjų veiksmai ir jų kaltė nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1066/2004. Neteisėti teismų ir teisėjų veiksmai taip pat yra susiję su ieškinio reikalavimu dėl buto ir kitų daiktų priteisimo, nes dėl tokių veiksmų ieškovui butas ir minėti daiktai nebuvo priteisti ir išreikalauti.
3. Skundžiama nutartimi yra pažeidžiamas EŽTK Protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuriuo draudžiama asmenį bausti du kartus už tą patį. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą antrą kartą mokėti žyminį mokestį, nes žyminis mokestis buvo sumokėtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1066/2004, kuri neteisėtai nebuvo išnagrinėta dėl neteisėtų ir kaltų nusikalstamų atsakovų veiksmų.
4. Teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 4 dalį bei nurodė, kad ieškovui nusikalstama veika padaryta žala nėra įrodyta. Teismas nepagrįstai nurodė, kad civilinio proceso metu nėra sprendžiama apie nusikalstamų veikų buvimą arba nebuvimą, nes tai paneigia CPK 300 straipsnio nuostatos. Nusikalstama veika padaryta žala yra įrodyta prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais. Žala ieškovui dėl neteisėtų ir nusikalstamų teismų ir teisėjų, LR generalinės prokuratūros, LR teisingumo ministerijos ir V. V. veiksmų ir kaltės nebuvo atlyginta ieškovui baudžiamojo proceso tvarka 1994 metais.
5. Skundžiama nutartimi pažeidžiamos CPK 5, 6, 7 straipsnių nuostatos, pažeidžiami lygybės prieš įstatymą ir teismą bei ekonomiškumo principai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. CPK 80 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis turi būti apmokamas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Tačiau CPK 83 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Ieškovas A. B. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jis buvo įpareigotas sumokėti 24 171 Lt žyminį mokestį. Savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus.
Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio proceso įstatyme nėra nustatyta, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas baudžiamojoje byloje, kad asmuo, kreipdamasis į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, galėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Civilinėje byloje gali būti pareikšti turtiniai reikalavimai atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nors atsakovo baudžiamosios atsakomybės klausimas dar nėra išspręstas. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, kokioje stadijoje yra nagrinėjama baudžiamoji byla, jis turi būti atleidžiamas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 4 punkto pagrindu. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nuo žyminio mokesčio gali būti atleistas tik tuo atveju, kai nusikalstama veika yra nustatyta priimtu ir įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Pažymėtina, kad teismo motyvai dėl įrodymų (nuosprendžio) buvimo arba nebuvimo yra pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį. Tuo tarpu teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, turi ne vertinti įrodymus, o aiškintis, koks yra ieškinio pagrindas ir ar tokį ieškinį pareiškusį asmenį įstatymas atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Jeigu ieškinio pagrindas atitinka CPK 83 straipsnyje numatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, toks ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir teismas turi tai tik konstatuoti, o jeigu tokių pagrindų nėra, taikomos bendrosios nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio mokėjimą.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo taip pat prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitu CPK 83 straipsnyje numatytu pagrindu, tai yra dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Minėtoje CPK normoje yra numatytas baigtinis atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atvejų sąrašas. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas reikalavimus reiškia ne tik teismams ir teisėjams, bet ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai bei fiziniam asmeniui. Akivaizdu, kad Generalinė prokuratūra ir fizinis asmuo negali būti subjektai, padarę žalą dėl teisėjo ar teismo veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą sumokėti 24 171 Lt žyminį mokestį, tačiau teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ir iš kokio subjekto ieškovas reikalauja priteisti jam padarytą žalą. Tik po to, kai ieškovas patikslins ieškinio pagrindą, nurodys atsakovus ir iš jų prašomas priteisti sumas, bus galima spręsti, ar reikalavimai atitinka CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytus atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus. Teismas turi įpareigoti ieškovą ištaisyti ieškinio trūkumus, aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą bei dalyką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punkto nuostatas, tinkamai neišsiaiškino ieškinio pagrindo ir nenustatė, ar nėra atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų, todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria ieškovas buvo įpareigotas sumokėti 24 171 Lt žyminį mokestį, naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria ieškovas A. B. įpareigotas sumokėti 24 171 Lt žyminio mokesčio, panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.