Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys E. P. (E. P.), antstolis M. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis M. D. 2025 m. vasario 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė ir, vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad antstolio M. D. kontoroje pagal (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini)vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko E. P. (E. P.) išieškotojos UAB „UHB AGRO“ naudai. 2025 m. sausio 20 d. gautas skolininko pranešimas, jog skolininkui Jungtinėje Karalystėje yra iškelta bankroto byla su prašymu užbaigti visas jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, išregistruoti taikomus turto ir banko sąskaitų areštus. Pažymėjo, kad E. P. (E. P.) bankroto procesas buvo priimtas 2020 m. vasario 28 d., o iki 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinė Karalystė dar buvo traktuojama kaip Europos Sąjungos šalis, todėl tuo metu dar galiojo Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau ir – Reglamentas 2015/848), kuris yra taikomas visoms Europos Sąjungos narėms, įskaitant ir Jungtinę Karalystę. Vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsniu, bet kuris sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės teismas, kaip numatyta Reglamento Nr. 2015/848 3 straipsnyje, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla, todėl bankrutavusiam asmeniui nereikia papildomai kreiptis CPK 809 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka dėl sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje. Antstolis akcentavo, kad išieškotoja buvo tinkamai informuota apie pradėtą bankroto procesą E. P. (E. P.) atžvilgiu. Antstolio teigimu, pati išieškotoja elgiasi nesąžiningai, kadangi nors skolininkas nuo skolų buvo atleistas 2021 m. vasario 28 d., tačiau vykdomąjį dokumentą antstoliui pateikė vykdyti tik 2021 m. liepos 23 d.

Dalyvaujantys byloje asmenys apie paskirtą teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir formą informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis), bei išsiunčiant procesinius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis M. D. 2021 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdyti (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. birželio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 243 981,39 Eur skolos, 653 346,89 Eur palūkanų ir 5588,77 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko E. P. (E. P.) išieškotojos UAB „UHB AGRO“ naudai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad skolininkas (suinteresuotas asmuo) E. P. (E. P.) 2025 m. sausio 20 d. antstoliui pateikė Jungtinės Karalystės teismo nutartį ir teismo pažymą apie atleidimą nuo skolų, iš kurių matyti, kad nutartis dėl E. P. (E. P.) bankroto bylos buvo priimta 2020 m. vasario 28 d. ir jis nuo 2021 m. vasario 28 d. atleistas nuo skolų. Tuo pagrindu, antstolis 2025 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)bei patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo.

Nagrinėjamu atveju byloje pareiškėja nesutinka su antstolio priimtais skundžiamais patvarkymais tvirtindama, kad Jungtinėje Karalystėje priimtas sprendimas nebuvo pripažintas ir leistas vykdyti Lietuvos Respublikoje CPK numatyta tvarka, todėl negali sukelti teisinių padarinių.

Byloje jau nustatyta, ir dėl to šiuo atveju byloje tarp šalių nekilo ginčo, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) E. P. (E. P.) Jungtinėje Karalystėje sprendimas dėl bankroto bylos proceso buvo priimtas 2020 vasario 28 d., tačiau pareiškėja savo skunde remiasi faktu, kad tuo metu Jungtinė Karalystė nebuvo Europos Sąjungos narė, todėl, pareiškėjos tvirtinimu, antstolis nepagrįstai konstatavo Jungtinės Karalystės teismo sprendimo pagrįstumą ir vykdytinumą Lietuvos Respublikoje. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas negali sutikti su tokia pareiškėjos pozicija.

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (2019/C 384 I/01) 67 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta, kad 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamentas (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų taikomas nemokumo byloms ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems ieškiniams, jei pagrindinė byla buvo iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Minėto susitarimo 126 straipsnyje nustatyta, kad pereinamasis, arba įgyvendinimo, laikotarpis, prasideda šio Susitarimo įsigaliojimo dieną ir pasibaigia 2020 m. gruodžio 31 d. Taigi Reglamento 2015/848 nuostatos taikomos, jeigu pagrindinė nemokumo byla iškelta iki pereinamojo laikotarpio pabaigos. Suinteresuoto asmens nemokumo byla iškelta 2020 m. vasario 28 d., t. y. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, todėl šiuo atveju aktualios ir yra taikomos Reglamento 2015/848 nuostatos.

Pagrindinė bankroto byla – tai universalų poveikį turinti byla, kuri apima visą skolininko turtą, esantį bet kurioje valstybėje narėje, ir visus kreditorius (tiek vietos, tiek užsienio), šiai bylai taikoma ją iškėlusios valstybės narės teisė. Reglamento 2015/848 2 straipsnio 6 dalyje teismas apibrėžiamas ne tik kaip valstybės narės teisminė institucija, bet ir kaip bet kuri kita kompetentinga institucija, turinti įgaliojimus iškelti nemokumo bylą, patvirtinti tokios bylos iškėlimą ar priimti sprendimus tokioje byloje

Universalumo koncepcija grindžiamos pagrindinės bankroto bylos poveikis kitose valstybėse narėse pasireiškia ir per automatinį sprendimų pripažinimą, kuris reiškia, jog bankroto bylose priimti užsienio teismų sprendimai kitose valstybėse narėse yra pripažįstami ir įsigalioja nedelsiant ir tam nereikalinga jokia papildoma formali procedūra. Tokiu būdu įgyvendinamas pasitikėjimas kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismų sistema ir užtikrinamas veiksmingas tarpvalstybinis bankroto bylų nagrinėjimas. Kaip nurodoma Reglamento 2015/848 konstatuojamosios dalies 65 punkte, „šis reglamentas turėtų numatyti, kad teismo sprendimai dėl juo reglamentuojamų nemokumo bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję su nemokumo bylomis, būtų pripažįstami nedelsiant. Dėl to automatiškas pripažinimas turėtų reikšti, kad pagal valstybės narės, kurioje buvo iškelta byla, teisę kylančios bylos nagrinėjimo pasekmės turės tokią pat teisinę galią visose kitose valstybėse narėse. Valstybių narių teismų priimti sprendimai turėtų būti pagrįsti tarpusavio pasitikėjimo principu. Todėl nepripažinimo pagrindų turi būti tik tiek, kiek yra minimaliai reikalinga“.

Reglamento 2015/848 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendras nemokumo proceso priimtų sprendimų pripažinimo principas, kuriuo remiantis sprendimas iškelti nemokumo bylą, kurį priima jurisdikciją turintis valstybės narės teismas, pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla.

Automatinio pripažinimo principas taikomas ne tik sprendimams iškelti nemokumo bylą, bet ir kitiems sprendimams, susijusiems su nemokumo byla. Reglamento 2015/848 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo, kurio sprendimas dėl bylos iškėlimo yra pripažintas pagal 19 straipsnį, priimti sprendimai, susiję su nemokumo bylos eiga bei jos užbaigimu, ir to teismo patvirtinti susitarimai taip pat pripažįstami nereikalaujant jokių papildomų formalumų. Tokie teismo sprendimai vykdomi pagal Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 39–44 ir 47–57 straipsnius.

Reglamentas 2015/848, apibrėždamas, kokias teisines pasekmes sukelia jurisdikciją turinčio valstybės narės teismo nemokumo procese priimti sprendimai kitose valstybėse narėse, remiasi teismo sprendimo galios išplėtimo teorija – automatiškai pripažinto teismo sprendimo teisinė galia su visais materialiniais ir procesiniais teisiniais padariniais perkeliama iš kilmės valstybės į pripažįstančiosios valstybės narės teisinę sistemą. Ši automatiškai pripažinto teismo sprendimo galios išplėtimo teorija, visų pirma, reiškia, kad nemokumo proceso metu priimtas jurisdikciją turinčio valstybės narės teismo sprendimas kitoje valstybėje narėje sukelia tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir jį priėmusioje kilmės valstybėje narėje, ir, antra, kad tokio sprendimo sukeliamos teisinės pasekmės nustatomos taikant valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta nemokumo byla, teisę.

Remiantis Reglamento 2015/848 20 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės teismo, kurio tarptautinę jurisdikciją lemia tos valstybės narės teritorijoje esanti skolininko pagrindinių interesų vieta, sprendimas iškelti pagrindinę nemokumo bylą be tolesnių formalumų bet kurioje kitoje valstybėje narėje turės tokias pat pasekmes kaip ir bylą iškėlusioje valstybėje tol, kol toje kitoje valstybėje narėje neiškeliama 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta byla (t. y. šalutinė nemokumo byla).

Kaip byloje jau nustatyta, pareiškėja (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė vykdyti 2021 m. liepos 23 d., t. y. jau įsigaliojus sprendimui dėl E. P. (E. P.) atleidimui nuo skolų. Antstoliui 2025 m. sausio 20 d. iš skolininko gavus tai patvirtinančius ir vykdomojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, vertintina, kad antstolis pagrįstai 2025 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini)ir remiantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktu priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, nes pagal minėtas Reglamento 2015/848 nuostatas, suinteresuoto asmens (skolininko) prievolė pareiškėjai (išieškotojai) jau buvo pasibaigusi. Akcentuotina ir ta aplinkybė, kad pati pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykstantį skolininko bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje, tačiau nepaisant to, vis tiek kreipėsi į antstolį, sąmoningai nuo jo nuslėpdama pareiškėjai žinomas aplinkybes apie skolininko bankroto bylą ir atleidimą nuo skolų, įskaitant skolą pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos ypatumus, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis M. D. priimdamas skundžiamus patvarkymus atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pareiškėja byloje pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašo atlyginti pareiškėjai 1500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Šiuo atveju netenkinus pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai neatlygintinos, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „UHB AGRO“ skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.