Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. 2010-06-16 patikslintu ieškiniu, bei dar kartą patikslinęs teismo posėdyje, prašė: a) įpareigoti atsakovę AB „Alvito žemdirbys“ per 60 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nusikelti (nusigriauti) Nekilnojamojo turto registre Nr. 70/158 unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtus „kitus statinius (inžinerinius) – Kiemo statinius“ : 1) lauko tualetą (1991-07-25 (su 1995-06-30 pakeitimais) Registrų centro plane (b.l. 23, 2 tome) pažymėtą v simboliu), 2) baseiną (tame pačiame plane pažymėtą simboliu 17H1/b), 3) šulinį (ten pat pažymėtą simboliu k), 4) tvoros 1t₁ atkarpas : a) nuo UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane (b.l. 99, 2 tome) žalia spalva pažymėto taško „2“ iki ten pat ir tos pačios spalvos taško „9“, taip pat b) nuo 2010-04-15 antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane (b.l. 89, 2 tome) atkarpos, pažymėtos simboliu „G“, šiaurės vakarinio galo (tvoros linijos lūžio taško) iki UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane violetine spalva pažymėto taško „32“, bei visą tvorą 1t₁₀, - esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), b) panaikinti pirmame reikalavime išvardintų objektų (baseino, šulinio, kiemo aikštelės, tvoros 1t₁ atkarpų ir tvoros 1t₁₀) kadastro duomenų ir ieškovės AB „Alvito žemdirbys“ daiktinių teisių į juos įregistravimą nekilnojamo turto registre Nr. 70/158, c) įpareigoti atsakovę AB „Alvito žemdirbys“ per 60 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo : 1) nugriauti tame pačiame aukščiau identifikuotame ieškovo žemės sklype pastatytą 37,90 m. ilgio tvorą, tarp UAB „RK matavimai“ 2010-05-12 žemės sklypo plane (toliau – RK plane) violetine spalva pažymėtų taškų „21“ ir „22“ (tas pats - 2010-04-15 antstolio A. Maliukevičiaus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo plane (toliau – antstolio plane) pažymėta simboliu „A“, 2) į pirminę padėtį atstatyti gamybinį pastatą, Registrų centro plane pažymėtą simboliu 1P1/p : nugriauti medinius laiptus su stogeliu, vietoje naujai įrengtų durų atgal įrengti ten buvusį langą, d) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad AB „Alvito žemdirbys“ nekilnojami daiktai, dabar esantys ieškovo žemės sklype, ir daiktinės teisės į juos nekilnojamo turto registre buvo įregistruota vieninteliu juridiniu pagrindu – 1995-07-18 Vilkaviškio rajono mero potvarkiu Nr. 131, tačiau šiame administraciniame akte ginčo statiniai tiesiogiai nenurodyti (neidentifikuoti), todėl, ieškovo nuomone, buvo suformuoti ir įregistruoti be teisėto pagrindo. Šių statinių, tame tarpe ir prašomų nusikelti (nusigriauti) tvorų (jų atkarpų) buvimas yra neteisėtas, trukdo ieškovui, kaip žemės savininkui, įgyvendinti savo nuosavybės teisę į žemę, naudotis žeme - laisvai judėti po visą sklypą, tame tarpe ir tiesiai patekti iš rytinės sklypo dalies į vakarinę, ir atvirkščiai. Todėl šie statiniai turi būti nukelti (nugriauti) ir panaikinta jų teisinė registracija nekilnojamo turto registre. Nurodo, jog AB „Alvito žemdirbys“ be ieškovo, kaip žemės sklypo savininko, sutikimo atliko savavališkos statybos darbus ieškovo žemėje: naujai užtvėrė 3-iuoju reikalavimu prašomą griauti 37,90 m. ilgio tvorą rytinėje sklypo pusėje, prie gamybinio pastato įrengė medinius laiptus su stogeliu bei vietoje anksčiau šio pastato sienoje buvusio lango, padidindamas tam angą sienoje, įrengė duris. Šių objektų pastatymas ne tik atitinka savavališkos statybos požymius, pažeidžia viešą interesą (ir vien dėl to turi būti likviduoti savavališkos statybos padariniai), tačiau pažeidžia ir privačias ieškovo, kaip žemės savininko, teises ir teisėtus interesus - kad be jo sutikimo nebūtų ant jo žemės statomi nauji statiniai ir be teisėto tam pagrindo varžoma jo nuosavybės teisė į žemę. Pažymi, kad AB „Alvito žemdirbys“ priešieškinio 1-ąjį ir 2-ąjį reikalavimus visiškai apima ieškovo pareikštas 1-asis reikalavimas, išskyrus dalį, kuria prašoma 59,20 m. ilgio dalį griautinos tvoros perkelti į kitą ieškovo sklypo vietą. Prašomas dviejų atkarpų tvorų įrengimas, kad ir atkeliant jas iš dabar esamų vietų į naująsias sklype, pažeis ieškovo, kaip žemės savininko, teises, - trukdys jam laisvai judėti visu sklypu, tame tarpe iš vakarinės dalies į rytinę, ir atvirkščiai, be to, šie atsakovės prašymai aiškiai viršija nustatyto jai servituto į ieškovo žemę turinio ribas, kadangi šiuo atveju nustatyto servituto rūšis - kelio servitutas, o jis nesuteikia teisės statyti, kad ir perkeliant iš kitos vietos, statinius net ir servitutinėje sklypo dalyje. Todėl atsakovė, kaip servituto turėtoja, ieškovo vertinimu, neturinti subjektyvios teisės kelti tokių reikalavimų. Šis priešieškinio reikalavimas nepagrįstas ir dėl to, kad atsakovė (servituto turėtoja) byloje neįrodė būtinybės įrengti naujas tvorų atkarpas, - savo, kt. asmenų turtą ir ūkinės veiklos procesus ji galinti apsaugoti ir kitais alternatyviais būdais.

Atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ priešieškiniu šioje byloje, pasitikslinusi teismo posėdyje, teismą prašė leisti be žemės savininko, ieškovo V. J., sutikimo : a) nugriauti ginčo statinio – tvoros 1t1, atkarpas sklypo vakarinėje dalyje, pažymėtas antstolio plane simboliais „E“ ir „F“, bei jų 59,20 m. dalį perkelti tiesia linija ant servituto ribos, kaip ji pažymėta RK plane violetine linija tarp taškų „31“ ir „32“, b) nugriauti likučius ginčo statinio – tvoros 1t1, atkarpos sklypo rytinėje dalyje, pažymėtos antstolio plane simboliu „B“, c) pastatyti stacionarią tvorą iki 1,80 m. aukščio, 36,10 m. ilgio, kaip pažymėta antstolio plane simboliu „A“ ir RK plane violetine linija tarp taškų „21“ ir „22“, rytinėje sklypo pusėje, d) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad jog tvoros, RC plane žymimos 1t₁ ir 1t3, kaip ir kiti ieškovo reikalaujami griauti statiniai, buvo pastatytos dar iki įmonės privatizavimo, teisėtai įregistruota rajono mero potvarkio pagrindu, todėl nėra pagrindo reikalauti šiuos statinius griauti. Tvoros atkarpas, vakarinėje pusėje - perkelti, o rytinėje – naujai įrengti, atsakovė prašanti ant jai priklausančios kiemo aikštelės (tose vietose asfalto danga) išorinių ribų, kurios sutampa su turimo servituto teritorinėmis ribomis vakaruose ir rytuose. To atsakovė prašanti todėl, kad ieškovas tam sutikimo neduoda, o sklypo dalis, kurioje yra išsidėstę atsakovės pastatai ir kt. statiniai, ir į kurią atsakovui nustatytas servitutas, atsakovės vertinimu, turi būti aptverta, kadangi : a) atsakovė vykdo gamybinę veiklą, dirba padidinto pavojingumo žmogui įrengimai, b) pastatuose yra sandėliuojamos trąšos ir agrochemijos prekės, teikiamos agrochemijos paslaugos, pvz. grūdų beicavimas, c) alternatyvų užtikrinant savo, klientų turto apsaugą bei ūkinės veiklos procesų saugumą atsakovė nematanti. Ieškovo vertinama kaip savavališka statyba ir prašoma griauti tvoros atkarpa rytinėje sklypo pusėje dar iki šios bylos iškėlimo buvo pakeista taip, kad tapo mobiliu užtvaru, neįtvirtintu nei su ieškovo žeme, nei su ant jos įrengta atsakovės kiemo aikštele, šio užtvaro buvimas ieškovo teisių nepažeidžia, kadangi atsakovės vertinimu, žemės savininkas, šiuo atveju ieškovas, neturi teisės laisvai įeiti ir savo nuožiūra judėti atsakovės kiemo aikštele, be jos, kaip aikštelės savininkės, sutikimo. Vietoje šio mobilaus užtvaro bei vakaruose užtvėrus prašomas 2 tvorų atkarpas, ieškovui išliks galimybė laisvai patekti į kitas (neservitutines) sklypo dalis dviem keliais sklypo išorėje rytuose ir vakaruose. Prie gamybinio pastato įrengti mediniai laipteliai su stogeliu neturi stacionaraus pamato, tokių objektų įrengimui nereikalingas nei žemės savininko sutikimas, nei savivaldybės leidimas, nei projektinė dokumentacija, kaip ir jos, atsakovės, atliktam lango sienoje perdarymui į duris - tai nėra savavališka statyba. Su ieškovo reikalavimais griauti atskiras tvorų atkarpas sutinka tik tiek, kiek šios atkarpos sutampa su jos, atsakovės, priešieškiniu iškeltais reikalavimais, su visais kitais reikalavimais atsakovė nesutinkanti. Ieškovo sklypo pietrytiniame kampe atsakovės kiemo aikštelė su asfalto danga prieina prie ieškovo prašomos griauti tvoros atkarpos, RK plane pažymėtos ištisine žalia linija nuo taško „3“ iki „9“, t.y. išorinė aikštelės riba praktiškai beveik sutampa su šios tvoros horizontalia linija, t.y. už šios tvoros atkarpos į servitutinės sklypo dalies gilumą kitos ieškovo žemės, neužimtos atsakovės kiemo aikštele ir kt. statiniais, nėra, todėl šios tvoros atkarpos buvimas netrukdo ieškovui naudotis visa kita, neužstatyta atsakovės statiniais, žemės sklypo dalimi - žemės savininko teisių nepažeidžia.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas V. J. prašo sprendimą iš dalies panaikinti, civilinę bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas sutinka su sprendimo dalimi, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti teismo sprendime nurodytas tvoros 1t₁ ir 1t₁₀ atkarpas. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pakeisdamas administraciniu aktu nustatyto kelio servituto turinį, teismas pažeidė CPK įtvirtintus rungimosi ir dispozityvumo principus, kadangi atsakovė reikalavimo dėl statinių servituto nustatymo nereiškė, taip pat, iš esmės nustatydamas naują servitutą, nesilaikė CK nurodytų servituto nustatymo sąlygų. Teismas, savo iniciatyva praplėsdamas administraciniu aktu nustatyto servituto turinį, nevertino ir netyrė aplinkybių dėl to, ar AB „Alvito žemdirbys“ išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galimą įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Teigia, jog tuo atveju, kai tarnaujantis daiktas yra žemės sklypas, turi būti parengtas planas, pagal kurį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ir kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo žemės sklypo teritorijoje ir nebūtų išeita už šio žemės sklypo išorinių ribų. Tačiau teismas tokio plano neturėjo. Taip pat nurodo, jog teismas įpareigojo atsakovę AB „Alvito žemdirbys“ a) leidžiamose šiuo teismo sprendimu pastatyti tvoros atkarpose (tiek rytuose, tiek vakaruose) įrengti po 4 m. pločio vartus tam atvejui, jeigu ateityje būtų uždarytas bent vienas viešas kelias ieškovui V. J. patekti į jo žemės sklypo pietvakarinę ir pietrytinę dalis, b) įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka šiuo teismo sprendimu daromą servituto turinio pakeitimą (praplėtimą). Nei viena iš šalių tokių reikalavimų nereiškė, todėl įpareigodamas atsakovę atlikti šiuos darbus, teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus. Apelianto teigimu, teismas kai kurias išvadas padarė nesiremdamas byloje esančiais įrodymais ir priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. inventorizavimo byloje nėra duomenų apie kiemo aikštelę, tualetą, baseiną (I t., b.l. 105-108). Todėl neaišku kuo remdamasis teismas padarė išvadą, jog minėti statiniai pastatyti 1985 m. ir įregistruoti 1995 m. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, pažeisdamas CPK 143 straipsnio 1 d. nurodytą terminą ir sąlygas, bylą jau nagrinėjant iš esmės priėmė atsakovės priešieškinį, kurio reikalavimai, yra iš dalies tapatūs ieškinio reikalavimams. Taip pat teigia, jog teismas savo iniciatyva rėmėsi AB „Alvito žemdirbys“ nenurodytomis aplinkybėmis, nors teismas savo sprendime negali remtis šalių nenurodytais faktais, išsprendė bylą vertindamas AB „Alvito žemdirbys“ nepateiktus įrodymus. Tik todėl, kad tas pats teisėjas A. Vieraitis nagrinėjo 2010-10-04 sprendime nurodomą bylą Nr. 2-149-633/2009, jam buvo žinoma apie šią bylą, AB „Alvito žemdirbys“ nesirėmė Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009 nustatytomis aplinkybėmis, todėl remiantis CPK 182 str. 2 p. teismas negalėjo atleisti AB „Alvito žemdirbys“ nuo pareigos pakartotinai įrodinėti aplinkybių ir pats savo iniciatyva pasiremti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-08-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009. Apelianto nuomone, tai rodo, jog teismas buvo šališkas, turėjo išankstinę nuomone apie ginčą tarp šalių. Atkreipia dėmesį, kad 2009-08-13 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009, nėra tokio teksto „nustatyta, jog atsakovė AB „Alvito žemdirbys“ yra aktyviai dirbanti įmonė, vykdo ūkinę gamybinę veiklą savo ginčo statiniuose, tame tarpe teikia ūkininkams agrochemijos paslaugas, - prekiauja chemikalais, ž. ū trąšomis, beicuoja (chemiškai apdoroja) grūdus ir pan., pastatuose ir prie jų saugomas tiek įmonės, tiek jos verslo klientų turtas“, o tai reiškia, kad teismas savo iniciatyva padarė tokias nepagrįstas išvadas ir interpretacijas, neva tai pasiremdamas 2009-08-13 teismo sprendimu. Be to, civilinėje byloje Nr. 2-149-633/2009 nustatyti faktai liudija tik apie tai, kad 2008-2009 m. AB „Alvito žemdirbys“ vykdė veiklą toje teritorijoje. Jokių duomenų apie tai kokią veiklą realiai vykdo atsakovas AB „Alvito žemdirbys“ šiuo metu, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra. Nurodo, jog teismo išvada, kad patenkinus ieškovo reikalavimą, atsakovės (įmonės) kompaktiškai aplink kiemo aikštelę išdėstyti pastatai ir kt. statiniai bei pati kiemo aikštelė (kiemas) iš rytų ir vakarų pusių taptų visiškai atvira ir kitomis alternatyviomis priemonėmis sunkiai apsaugoma, iškils pavojus kiemo aikštelėje ir statiniuose laikomam turtui, įrenginiams kenksmingoms medžiagoms ir chemijos produktams, o taip pat padidės ir vykdomų gamybos ir kt. veiklos procesų reikiamai neapsaugotoje aplinkoje keliama grėsmė aplinkiniams, ypač vaikams ir pan., nepagrįsta, kadangi atsakovas ne tik, kad neįrodė būtinybės aptverti visą teritoriją, bet jos net neįrodinėjo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad mero potvarkio pagrindu statiniai negalėjo būti registruoti, nes jie ten neminimi. Be to, jie neminimi ir 1995 metų namų valdos techninės apskaitos kortelėje (I t. b.l. 105-108). Nuosavybės teisės į ieškovo žemės sklype esančius statinius AB „Alvito žemdirbys“ galėjo atsirasti tik bendru Vilkaviškio rajono mero 1995-07-18 potvarkio Nr. 131 (nuosavybės teisės suteikimas, pripažinimas) ir nekilnojamojo turto registratoriaus sprendimų (nuosavybės teisės atsiradimo momentas) pagrindu, todėl Vilkaviškio rajono mero potvarkio ir inventorizavimo biuro sprendimai turėjo sutapti, t.y. inventorizavimo biuras galėjo teisiškai įregistruoti tik tuos statinius, kurie buvo nurodyti Vilkaviškio rajono mero 1995-07-18 potvarkyje Nr. 131. VĮ „Registrų centras“ teismo posėdžio metu nurodyta tuometinio laikotarpio respublikinės inventorizavimo įstaigos suformuota ilgalaikė praktika, kad pagrindinius statinius skirti aptarnauti statiniai, neturintys aiškios savarankiškos paskirties, savarankiškai savivaldybių merų potvarkiuose nebuvo identifikuojami (nurodomi), o buvo inventorizuojami ir registruojami kaip aptarnaujantys pagrindinius pagal faktinę situaciją, nepagrįsta jokiais įrodymais. Faktas, kad Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkyje buvo nurodyti šie statiniai: vartai, tvoros, betono dangos, kuro bakai, bordiūrai, kurie taip pat neturi aiškios savarankiškos paskirties ir yra skirti aptarnauti pagrindinius statinius, paneigia tokios praktikos buvimą. Tai, kad Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkyje buvo nurodyti vartai, tvoros, betono dangos, kuro bakai, bordiūrai, o lauko tualetas, baseinas ir kiemo aikštelė, šulinys nerodyti, leidžia daryti prielaidas, kad minėti statiniai buvo pastatyti savavališkai iki 1995 m., neprivatizuojami ir išimties tvarka mero potvarkiu nebuvo įteisinti, todėl pagal Instrukcijos 5 punktą negalėjo būti registruojami, arba savavališkai pastatyti jau po Vilkaviškio rajono mero 1995 m. liepos 18 d. potvarkio priėmimo ir be atitinkamų administracinių procedūrų atlikimo taip pat negalėjo būti įteisinti. Atsižvelgiant į faktinę situaciją, formuojant ieškovo žemės sklypą turėjo būti nustatytas statinių servitutas, kurio turinys reglamentuojamas Civilinio kodekso 4.122 str., o ne kelio servitutas. Kadangi atsakovo turimas kelio servitutas nesuteikia jam teisės valdyti ir naudoti statinių esančių kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, kuriam nėra nustatytas statinių servitutas, ieškovo nuosavybės teisės į žemės sklypą yra nepagrįstai ribojamos. Ieškovas ne kartą siekė išspręsti susidariusią situaciją su atsakovu sudarydamas žemės nuomos ar atlygintino statinių servituto sutartį, tačiau šalys nesusitarė dėl kompensacijos dydžio. Mano, kad nesant nustatyto statinių servituto, visų atsakovo statinių buvimas ieškovo žemės sklype yra neteisėtas ir tęstinis ieškovo nuosavybės teisių ribojimas. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tvoros (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenys užfiksuoti ir įregistruoti atkarpomis: lt-583,40 m., 2t -16,85 m. ir 3t - 223 m., viso - 823,25 m.) buvo pastatytos 1985 metais ir, išskyrus tris tvoros Itl atkarpas (pažymėta RK plane žalia spalva tarp taškų „2" ir „3"; bei antstolio plane ženklais „F" ir „E" pažymėtos tvoros atkarpos), praktiškai netrukdo ieškovui įgyvendinti turimą nuosavybės teisę į žemę ta apimti, kuria ji nėra teisiškai apribota. Ieškovo nuosavybės teisė apribota kelio servitutu, o tvorų buvimas su kelio servituto turiniu, t.y. praeiti ir pravažiuoti svetimu žemės sklypu, nesuderinamas, bei neleidžia ieškovui patekti prie savo žemės sklypo dalies. Nepaisant to, kad minėta žemės sklypo dalis užstatyta atsakovo statiniais, ši dalis tebėra ieškovo nuosavybė ir nėra jokio servituto, kuris apribotų ieškovo nuosavybės teises šioje žemės sklypo dalyje. Nurodo, jog pagal 2003 metais galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 2 str.18 p. statinio fasadų išvaizdos keitimas (keičiant apdailą - jos konstrukcijas, medžiagas, įrengiant naujus statinio elementus - balkonus, duris, langus, architektūros detales, keičiant šių statinio elementų matmenis, tipą, išdėstymą ar juos pašalinant) yra statinio rekonstravimas, t.y. statybos darbai, kuriems reikalingas atitinkamas statybos leidimas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d.) ir žemės sklypo savininko sutikimas (Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p.). Teigia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (2002-12-05 redakcija) 11 punktu, o ne 9.6 punktu nuostatomis, pagal kurias durų angos įrengimas laikančioje sienoje priskiriamas pastato rekonstravimui, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, norint atlikti minėtus darbus reikalingas projektas ir statybos leidimas. Apeliantui taip pat neaišku, kodėl teismas, patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl kai kurių tvoros dalių nugriovimo, atmetė reikalavimą dėl šių tvoros atkarpų kadastro duomenų ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registro įstaigoje panaikinimo. Apeliantas taip pat nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Mano, kad teismas negalėjo savo iniciatyva sumažinti ieškovo patirtų iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kadangi atsakovas tokio prašymo nereiškė. Taip pat nesutinka, kad 3500 Lt UAB „RK matavimai“ už žemės sklypo kadastrinius matavimus neatitinka LR CPK 88 str. 1 d. 8 p. kriterijų ir, kad informacijos reikšmingos bylai nėra. Nurodo, jog planas yra susijęs su ginču tarp šalių, teismas ne tik skundžiamo sprendimo aprašomojoje dalyje, o taip pat ir teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje rėmėsi „RK matavimai“ atliktais matavimais ir planu. Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė atitinkamą teisinį santykį reguliuojančias teisės normas ir konkrečius bylos faktus ir įrodymus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.