Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienės), kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės pareiškėjos L. D. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. D. ir L. D. prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl ligos ir vartojamų vaistų poveikio neturėjo jėgų gilintis į dokumentus ir pasirašė. Tik atsigavus po ligos pradėjo domėtis reikalais ir suprato, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis apeliantės atžvilgiu nesąžiningai sudaryta.

Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas neišsiaiškino tikrosios šalių valios ir patvirtino sutartį, kuri prieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, kuri nenaudinga apeliantei.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, patenkinus pareiškėjų L. D. ir D. D. prašymą, nutraukta pareiškėjų santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, yra nepagrįstas, neteisėtas, o apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

Sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51, 3.52 str.). Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str.). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 str. 4 d.). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų. Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui D. D. 2014-07-24 kreipusis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (b. l. 1), 2014-08-06 Ukmergės rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo D. D. ieškinį atsakovei L. D., išvadą byloje teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo bei bylos šalys 2014-10-07 teismui pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo (b. l. 85 - 89). Teismas, patenkinęs pareiškėjų prašymą, 2014 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjų santuoką nutraukė ir patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliaciniame skunde pareiškėja L. D. neginčija Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo dalies nutraukti jų santuoką, tačiau ginčija teismo sprendimu patvirtintą jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliantės teigimu, teismo patvirtinta tarp pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jos valios, pažeidžia jos turtinius interesus bei sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

CK 3.53 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Kadangi teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių sprendimui vykdyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 str.). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai – dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 str.). Pagal įstatymą turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių bendro turto dalis ir daiktų vertę; jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 str. 3 d., 3.127 str. 3 d.). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismo patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios jos valios, pažeidžia jos turtinius interesus, be to, pareiškėjos teigimu, dėl jos sveikatos būklės ji sutartį pasirašė nesuprasdama tikrosios sutarties sąlygų reikšmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių procesinių dokumentų turinį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, preliminariai negalėjo kilti abejonių, jog pateikta pareiškėjų sudaryta sutartis gali neatitikti jų tikrosios valios. Teismui pateiktą sutartį pareiškėjai pasirašė asmeniškai, abu prašė ją tvirtinti, nurodė, kad jie susitarė dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl nurodytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido spręsti, kad pateikta tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka tikrąją šalių valią. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, apeliaciniame skunde pareiškėjos nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti, ar sudaryta ir teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių gali būti pripažįstama atitinkančia pareiškėjos tikrąją valią, nepažeidžiančia nei vieno iš sutuoktinių turtinių interesų. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog jos asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įtrauktas į dalintiną turtą bei šeimos poreikiams paimto kredito priskyrimas mokėti vienai pareiškėjai, pagrįstai leidžia manyti, kad apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka tikrosios pareiškėjos valios ir pažeidžia jos teisėtus interesus. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių akivaizdžiai neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, kadangi šalių paimtas šeimos poreikiams tenkinti kreditas nustatytas mokėti kredito įstaigai vienai pareiškėjai. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kas jis moka kitus už pareiškėją mokesčius, tačiau santuokos nutraukimo sutartyje tokios sąlygos nėra įtraukta. Nei teismui pateiktame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nei sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nurodytos priežastys, dėl kurių nutraukiant santuoką ir priskiriant vienai pareiškėjai mokėti kreditą. Nurodytos priežastys, remiantis teismų praktika, turi būti nurodytos teismui, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl sutarties patvirtinimo, galėtų nustatyti, ar tokios sutarties sąlygos nepažeidžia sutuoktinių ar vieno iš jų turtinių teisių. Taip pat sutartyje nebuvo spręsti klausimi, kodėl pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, 0,0827 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esantis gyvenamasis namas ir kiti statiniai, tapo pareiškėjų valdomi bendrąją jungtine nuosavybe ir padalinti lygiomis dalimis, kai pareiškėjos teigimu, šis nurodytas nekilnojamasis turtas nebuvo tiek pagerintas, kad taptų bendrąją jungtine nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiškino, neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, todėl negalima pripažinti, kad sutartis dėl santuokos nuraukimo pasekmių nepažeidžia nei vieno iš sutuoktinių interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neįsitikino, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus, ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajai tvarkai ir iš esmės pažeidžiančią pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ginčo, kilusio tarp sutuoktinių, iš esmės neišsprendė.

Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus. Tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patvirtinta sutartis dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir turto padalijimo byloje, išnagrinėtoje supaprastinto proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju išsprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendime neišsprendus vieno iš svarbiausių sutuoktinių keliamų reikalavimų pagal abiejų sutuoktinių sutikimą, daroma išvada, kad liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai. Dėl to sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, spręstinas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, nesprendžiamas (CPK 93 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Ukmergės rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.