Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė Kartanienė Teisėja Vitalija Vaivadienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-267/11 Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08001-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2. (S)

2011 m. kovo 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas katu padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 228 str. 2 d. ( keturi epizodai ) ir nuteistas :

pagal LR BK 228 str. 2 d. ( dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš V. H. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 ( vienerius ) metus atėmimu;

pagal LR BK 228 str. 2 d. ( dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš S. I. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 ( vienerius ) metus 1 ( vieną ) mėnesį atėmimu;

pagal LR BK 228 str. 2 d. ( dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš V. T.) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 ( vienerius ) metus 2 ( du ) mėnesius atėmimu;

pagal LR BK 228 str. 2 d. ( dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neteisėtai priimant pinigus iš D. P. ) teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas 1 ( vienerius ) metus 3 ( tris ) mėnesius atėmimu.

LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinus bausmes, dalinio jų sudėjimo būdu, E. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – teisės dirbti valstybinėse institucijoje 4 ( ketverius ) metus atėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-19, apie 20.22 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš akcinės bendrovės ,,D. T.“ (duomenys pakeisti) vairuotojo V. H. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į polietileninį dėklą su A4 formato dokumentais, kurį jis pateikė E. Š., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą, kartu su Baltarusijos Respublikos pasu (duomenys neskelbtini), automobilio DAF 95.360, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-19, apie 20.36 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš akcinės bendrovės ,,D.“ (duomenys pakeisti) vairuotojo S. I. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-19 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,37 lito, sudaro 9 Lt 37 ct, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. Š., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą, kartu su automobilio Volvo FM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

E. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-19, apie 20.44 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš individualios įmonės ,,M.“ (duomenys pakeisti) vairuotojo V. T. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublių, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-19 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,37 lito, sudaro 9 Lt 37 ct, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. Š., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Volvo FH 12.380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Be to, E. Š. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-19, apie 20.54 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių, iš Rusijos Federacijos firmos ,,O.“ (duomenys pakeisti) vairuotojo D. P. neteisėtai priėmė 10 Lt, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kurį jis pateikė E. Š., įvažiavęs į Lietuvos Respublikos Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Volvo FT 95XF380, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės SN24, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumentais bei vežamo krovinio dokumentais, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.

Skunde apeliantas nurodo, kad ir liudytojo D. P. apklausiusio tyrėjo parodymai negali būti vertinami kaip jo kaltės įrodymas, kadangi tyrėjas gali būti apklaustas nebent apie apklausos atlikimo aplinkybes, nes jis pats tiesiogiai tiriamų aplinkybių nematė, o be to, D. P. apklausą atliko neteisėtai, t.y. pažeidžiant LR BPK 80 str. Liudytojo D. P. neapklausus nei pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nei bylą nagrinėjant teisme, kaltinamasis ir jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti jam klausimus, įsitikinti jo apklausos teisingumu, o teisiamajame posėdyje pagarsinti jo parodymus nebuvo BPK 276 str. numatyto pagrindo.

Taip pat apeliantas mano, jog atliekant slaptus sekimo veiksmus gauti duomenys negali būti laikomi įrodymu, nes gauti pažeidžiant BPK normas, kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutartyje, kuria remiantis buvo atlikta slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė, nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę įvertino „technine klaida" ir padarė išvadą, kad procesinės prievartos priemonės taikymo trijų mėnesių terminas aiškus iš teismo nutarties aprašomosios dalies ir jis pažeistas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padaręs pagrįstą išvadą dėl nuteistojo E. Š. kaltės, jo veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal LR BK 228 str. 2 d. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. O tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to pastarasis norėtų, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas.

Apelianto argumentas, neva tai liudytojų V. H., S. I., V. T. ir D. P. duoti parodymai, negali būti vertinami kaip įrodymai, nes gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal LR BPK 78 str. įtvirtintą nuostatą, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tuo tarpu V. H., S. I., V. T. ir D. P., sprendžiant iš bylos medžiagos, akivaizdu, jog žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai.

Kita vertus, priešingai nei mano apeliantas, aukščiau minėti asmenys, t. y. V. H., S. I., V. T. ir D. P. kaip liudytojai, šioje byloje, buvo apklausti laikantis visų baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų, atkreipiant dėmesį į tai, jog minėtų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo atveju nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. jie buvo apklausti apie kitų asmenų, o šiuo konkrečiu atveju, apie nuteistojo E. Š. veiksmus ( LR BPK 78, 83, 183, 184 str. ). Tuo tarpu LR BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką dėl kurios yra pradėtas tyrimas. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, tam tikrą, ir iš esmės vienodą, pinigų sumą, Lavoriškių pasienio perėjimo punkto pareigūnams, tame tarpe ir E. Š., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o dėl jiems primestos, pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t. y. siekiant išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo.

Todėl tai, kad prieš apklausą liudytojai įstatymo numatyta tvarka buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išaiškinant jiems pareigą duoti teisingus parodymus, priešingai nei mano apeliantas, negali būti vertinama, kaip prievartos elementas, turėjęs neigiamos įtakos jų parodymų teisingumui, juolab, kad tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas, pasinaudodami baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, turėjo visas galimybes įsitikinti, ar liudytojai V. H., S. I. ir V. T. parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiami.

Taigi, LR BPK 184 straipsnis įtvirtina įtariamojo ir jo gynėjo teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Tačiau, jei įtariamasis ir/ar jo gynėjas sąmoningai, savo valia pareiškia nenorą dalyvauti tokioje apklausoje, jie negali būti prievarta verčiami pasinaudoti tokia savo teise. Kita vertus, savanoriškas, tinkamai procesine tvarka išreikštas ir įformintas atsisakymas dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje negali tapti kliūtimi atlikti šį svarbų procesinį veiksmą ir gauti faktinius duomenis byloje, o jį atlikus be įtariamojo ir/ar jo gynėjo dalyvavimo, gautus faktinius duomenis teisme pripažinti įrodymais. Tais atvejais, kai įtariamajam, jo gynėjui sudaromos realios galimybės dalyvauti liudytojo apklausoje, tačiau tokia galimybe jie savo valia nepasinaudoja, laikytina, kad tokiai apklausai, iš esmės, „nebyliai pritarta“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta liudytojo apklausa ir jos rezultatai dėl to, kad vykdant įtariamojo ir /ar jo gynėjo valią pastarieji apklausoje nedalyvavo, negali būti laikomi neteisėtais ir niekiniais. Jei įtariamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio asmens parodymus bei pateikti jam klausimus parodymų davimo metu, o jis šia galimybe laisva valia nepasinaudoja, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos nėra pažeidžiamos (žr. pavyzdžiui, Sa?di v. France, no. 14647/89,judgment of 20 September 1993).

Kita vertus, liudytojas V. H. buvo apklaustas ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, todėl ir šiuo atveju nuteistasis E. Š. bei jo gynėjas turėjo tinkamas bei pakankamas galimybes dalyvauti tiriant šio liudytojo nurodytas aplinkybes. Ir šia galimybe, sprendžiant iš protokole esančių įrašų, apeliantas, užduodamas klausimą liudytojui V. H., kiek jam tai rūpėjo, pasinaudojo ( 3 t. b. l. 4-5 ).

Apelianto abejonė dėl liudytojo V. L., kaip įrodymo šaltinio, parodymų, taipogi nepagrįsta.

Pagal LR BPK 276 str. 4 d. įtvirtintą nuostatą, apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Tuo tarpu tokio liudytojo teisme duoti parodymai apie ikiteisminio tyrimo metu jam atliekant apklausą išaiškintas aplinkybes ar byloje esančius duomenis taip pat yra įrodymas ir juo teismas gali remtis priimdamas nuosprendį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 2K-179/2010 ). Todėl, LR BPK 276 str. 4 d. pagrindu teismo posėdyje apklausto liudytojo - ikiteisminio tyrimo pareigūno V. L. parodymai apie teismo tiriamas aplinkybes, pagrįstai buvo įvertinti kaip įrodymai, kuriais buvo grindžiama nuteistojo E. Š. kaltė.

Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, kuria remiantis buvo atlikta slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė, nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo teismas, ši aplinkybė vertintina, kaip techninė klaida, pažymint tai, jog tiek iš nutarties turinio, tiek iš bylos aplinkybių matyti, jog leidimas atlikti prašomus veiksmus teismo buvo duotas prokuroro prašyme nurodytam laikotarpiui, t.y. nuo 2008-05-29 iki 2008-08-29, ir, šis terminas pažeistas nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atliekant slaptus sekimo veiksmus gauti duomenys yra neteisėti ir negali būti laikomi E. Š. kaltės įrodymu, juolab, kad byloje yra ir kitų nuteistojo E. Š. kaltę vienu ar kitu aspektu pagrindžiančių duomenų.

Nuteistojo E. Š. nusikalstamų veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaip jau aukščiau minėta, yra teisingas.

Piktnaudžiavimas pagal LR BK 228 str. 1 d. dispoziciją suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ar tokiam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas (įgaliojimų viršijimas). LR BK 228 str. 1 d. nustatyta bendra norma, plačiausiai apimanti visus valstybės tarnybos panaudojimo savo interesais požymius. Piktnaudžiavimas, sukėlęs šioje dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal LR BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Toks savanaudiškas piktnaudžiavimas nelaikytinas kyšininkavimu. Piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant duoti kitą asmenį ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009 ). Todėl prašydamas jo veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 225 str., apeliantas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad byloje nenustatyti jokie aktyvūs pastarojo veiksmai, kurie rodytų provokavimą, reikalavimą perduoti tam tikrą pinigų sumą, grasinant detaliai tikrinti transporto priemones.

Apeliantas teisingai nurodo, kad būtinasis LR BK 228 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis yra kaltininko veiksmais ar neveikimu padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tačiau nepagrįsti jo argumentai, jog byloje nenustačius, kad dėl jo veiksmų būtų padaryta didelė žala, jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 225 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad didelės žalos požymis apima ne tik turtinės žalos, kuri šioje byloje nėra ženkli, kriterijų. Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant gauti turtinės naudos sau, E. Š., kaip valstybės tarnautojas, savo veiksmais padarė neturtinio, pobūdžio žalą ne tik byloje užfiksuotų įvykių dalyviams, bet ir platesniam subjektų ratui, t. y. savo veiksmais sudarė klaidingą nuomonę apie pasienio pareigūnų darbą, diskredituodamas savo, kaip valstybės pareigūno, vardą, sumenkindamas pasienio tarnybos bei, apskritai, valstybės tarnybos autoritetą, tokiu būdu padarydamas didelę žalą ir pačiai valstybei.

Nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teismuose laikomasi nuostatos, jog, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas pagal LR BK 228 straipsnį, o piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal LR BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

Kyšis paprastai imamas už veiksmus ar neveikimą, kuriuos asmuo galėjo įgyvendinti dėl savo tarnybinės padėties, jam priskirto darbo pobūdžio ar funkcijų ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas arba nuo kurių privalo susilaikyti. Gi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad vairuotojai pateikė tam tikras pinigų sumas E. Š. nereikalaudami ir neprašydami, nei kad jis atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad jis susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, kadangi teisėtai vykdavo per pasienio punktą ir jokių akivaizdžių priežasčių, dėl ko jie galėtų elgtis atvirkščiai, nebuvo. Lygiai taip pat E. Š. tarnybos metu paėmęs vairuotojų perduotas nedideles pinigų sumas, nesielgė kokiu nors būdu kitaip, nei tais atvejais, kuomet pinigų iš vairuotojų negaudavo, t.y. visais atvejais E. Š. asmens bei automobilių dokumentų patikrą atlikdavo ta pačia tvarka. Tačiau byloje surinktais įrodymais patvirtintas faktas, jog tam tikras nedideles pinigų sumas iš punktą pravažiuojančių vairuotojų E. Š., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, paimdavo, nors tokios teisės neturėjo, rodo, kad pastarasis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos.

Dėl pasakyto tenkinti apelianto skundą ir naikinti skundžiamą teismo nuosprendį, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.