Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajono savivaldybėje, G. kaime, A. G. individualios įmonės savininkas, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2015 m. vasario 3 d. apie 19.30 val., Pakruojo rajone, G. kaime, gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į nugarą ir ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu trenkė į veidą posūniui V. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiajam V. Š. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

A. G., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. vasario 3 d. apie 19 val. jis grįžo į namus girtas ir pradėjo namuose „daryti tvarką“. Tarp jo ir žmonos D. G. kilo žodinis konfliktas, nes jis žmonai pasakė, kad iš jo kišenės dingo keli eurai ir kad pinigus paėmė jos sūnus V. Š. Žmonos jis rankomis nelietė, konfliktavo tik žodžiu. Tada į konfliktą įsikišo ir V. Jis V. pastūmė ir liepė eiti savo reikalais. Nuo jo pastūmimo V. galėjo atsitrenkti į durų rankeną. Paskui jis parvertė V. ant lovos ir du kartus jam trenkė kumščiu: vieną kartą trenkė į nugarą, kitą kartą galėjo pataikyti į veidą. Dėl to, kad pastūmė posūnį V. Š. ir kad sukėlė jam fizinį skausmą, gailisi. Su posūniu konfliktuoja apie metus laiko, nes posūnis atsikalbinėja, nepadeda namuose (39 b. l.);

nukentėjusysis nepilnametis V. Š. parodė, kad 2015 m. vasario 3 d. apie 19.30 val. į namus grįžo girtas patėvis A. G. ir ėmė ginčytis su mama. Jie apsistumdė. Bijodamas, kad patėvis nepradėtų mušti mamos, jis patėvį nuo mamos atstūmė. Tada patėvis sugriebė jį už megztuko, parvertė ant lovos ir kumščiu vieną kartą sudavė į nugarą, vieną kartą į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Jis išsivilko iš megztuko ir nuo patėvio pabėgo. Nuo patėvio suduoto smūgio jam ant nugaros buvo guzas (19 b. l.);

liudytoja D. G. parodė, kad 2015 m. vasario 3 d. apie 19.30 val. į namus grįžo girtas vyras A. G. ir pradėjo priekaištauti, kad namai netvarkomi, nedaromas remontas. Jie apsistumdė. Tada į konfliktą įsikišo jos sūnus V. Š. Jis A. G. nuo jos atstūmė. Tada A. G. sugriebė V. už megztuko, parvertė ant lovos ir kumščiu vieną kartą sudavė į nugarą, vieną kartą į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. V. išsivilko iš megztuko ir nuo A. G. pabėgo. Nuo A. G. suduoto smūgio V. ant nugaros buvo guzas (12 b. l.);

iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir įvykio vietos apžiūros protokolų su priedais matyti, kad nukentėjusiajam nepilnamečiui V. Š. užfiksuotos smurto žymės dešinės mentės srityje (4-6, 9-10 b. l.);

iš asmens blaivumo testo matyti, kad įvykio metu A. G. nustatytas 2,52 promilių girtumas (7 b. l.).

Kaltinamojo A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – posūniui V. Š..

Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį A. G. siūlė nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, siūlė A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamasis A. G. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamasis A. G. neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 str.) ar pagal laidavimą (BK 40 str.) (22 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (23-24 b. l.), į psichiatrijos ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (30 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo atžvilgiu nėra gavusi (27 b. l.), gyvena su žmona, dukra ir žmonos trimis nepilnamečiais vaikais (28 b. l.), yra dirbantis (25 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti viešųjų darbų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) A. G. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės siūlomo dydžio bausmę - 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str.).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. G. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam A. G. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 4 d. (31, 40 b. l.), tai yra viena para, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms (BK 65 str. 1 d. 2 p. „b“ pp.).

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (41-42 b. l.) - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

A. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką A. G. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. vasario 4 d., tai yra vieną parą, kas prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajam išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.