Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria išaiškintas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 12 d. sprendimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. P. prašė teismo išaiškinti 2000-06-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7852/2000. Nurodė, kad pagal teismo 2000-06-12 priimtą sprendimą priteisti skolą iš atsakovo A. P., išduotame vykdomajame rašte skolininku įvardintas A. P. individualios įmonės savininkas ir nurodytas įmonės kodas – (duomenys neskelbtini) . Šį teismo sprendimą suinteresuoti asmenys supranta skirtingai, nes iš dokumentų akivaizdu, kad skolinga liko A. P. individuali įmonė, o teismas nusprendė skolą priteisti iš įmonės savininko, bet nurodė skolininkės - individualios įmonės kodą. Antstolis vykdomajame rašte įrašė A. P. asmens kodą, dėl ko skolą yra bandoma išieškoti ne iš tikrojo skolininko, bet iš kito asmens. Todėl neaišku, iš ko buvo prašoma priteisti skolą ir iš ko ji buvo realiai priteista, iš kurio asmens vykdytinas teismo sprendimas, kuris šiuo metu nėra įvykdytas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimą tenkino. Nurodė, kad teismo sprendimas priimtas 2000-06-12, todėl aiškintinas vadovaujantis CPK 232 str. (1964 m. redakcija) norma, galiojusia sprendimo priėmimo metu. Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-7852/2000, kurį pareiškėjas prašo išaiškinti, šiuo metu nėra įvykdytas. Teismas, priėmęs paminėtą sprendimą, nusprendė „priteisti iš atsakovo A. P. individualiosios įmonės savininko A. P., ieškovo Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos naudai, nepateiktas prekes, pagal 1999-03-24 pirkimo - pardavimo sutartį, 100040 vienetų už 29411,20 Lt <...>“. Teismas sprendė, kad teismo sprendimas yra neaiškus, nes nėra skiriamojo ženklo - kablelio, kuris turėtų būti po „priteisti iš atsakovo (kablelis)“ toliau kaip tekste <..> A. P. individualios įmonės savininko A.P.“. Remiantis LR Įmonių įstatymo 7 str. (1990-05-08 redakcija) pagal įmonės prievoles, įmonininkas atsako visu savo turtu, todėl teismas išaiškino pareiškėjui, kad vykdymo procese pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu ir išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į jo įmonės, bet ir į jo paties turtą. Taip pat teismas nurodė, jog vykdomųjų dokumentų vykdymas detaliai nustatytas CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme ir CPK įsigaliojusiame 2003-01-01.

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-19034-192/2007 ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti, kad atsakovu civilinėje byloje Nr. 2-7852/2000 buvo A. P. personalinė įmonė (į. k. (duomenys neskelbtini) ) ir skola priteistina iš jos. Nurodo, kad ieškinys pareikštas A. P. personalinei įmonei (į/k (duomenys neskelbtini) ) pagal pastarosios sudarytą sutartį su ieškove. Jis pats asmeniškai jokios skolos ieškovei niekada neturėjo. Jis nebuvo patrauktas byloje atsakovu ir informuotas apie teismo posėdį nei asmeniškai, nei kaip įmonės atstovas, nors teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas informuotas tinkamai, todėl teismo sprendimas už akių buvo priimtas nesant teisėto pagrindo. Teismas sprendimu priteisė skolą iš personalinės įmonės ir nurodė jos kodą, išduotame vykdomajame rašte taip pat nurodytas personalinės įmonės kodas. Teismas skundžiamojoje nutartyje pasisakė dėl vykdymo eigos, todėl darytina išvada, kad teismas neatskleidė prašymo esmės, neišaiškino aplinkybių, dėl kurių neaiškumo buvo kreiptasi į teismą, taip pat teismo išaiškinimas dėl sprendimo vykdymo prieštarauja Įmonių bankroto įstatyme numatytoms teisinėms pasekmėms, todėl toks išaiškinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi A. P. personalinė įmonė likviduota dėl bankroto, ieškovė buvo įtraukta į šios įmonės kreditorių sąrašą ir tos pačios sutarties įvykdymo priteisimas ir iš individualios įmonės ir iš A. P. laikytinas neteisėtu dvigubo dydžio skolos priteisimu. Nesant įmonės, nėra ir asmens, laikytino įmonininku.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga prašo atmesti pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesvarbu, iš ko Kauno miesto apylinkės teismas priteisė skolą - iš A. P. ar iš A. P. personalinės įmonės, skolą sumokėti turi A. P., nes A. P. pasirašė sutartį dėl akcijų pirkimo - pardavimo ir pagal ją atsiskaitė tik iš dalies. Pagal CK 22-1 str. (1964 m. redakcija) ir tuo metu galiojusį LR įmonių įstatymo 7 str., individuali įmonė neturi juridinio asmens teisių, o jos turtas neatskirtas nuo įmonininko turto. Pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiuose CPK 673 str. Teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7852/2000 kooperatinė bendrovė Lietuvos kooperatyvų sąjunga 2000-07-05 raštu išsiuntė Teismo antstolių kontorai prie Kauno miesto apylinkės teismo. 2000-10-27 raštu antstolių kontora informavo, kad vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš A. P. darbo užmokesčio išsiųstas į skolininko darbovietę - UAB „Antrinės žaliavos“, kuri pranešė, kad kreditorinis įsiskolinimas pagal vykdomąjį raštą bus pradėtas mokėti 2002 m. viduryje. Tai rodo, kad tuo metu atsakovas A. P. skolą pripažino, o dabar elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja ir bando išvengti teismo sprendimo vykdymo. Skola priteista iš atsakovo A. P. ir ji priteista ne dvigubo dydžio, nes priešingu atveju būtų priteista ne 29411,20 Lt už nepatiektas prekes ir 1470,56 Lt teismo išlaidų, o atitinkamai 58822,40 Lt ir 2941,12 Lt. Atsakovas atskirajame skunde nurodydamas, kad neturėjo galimybės išklausyti teismo nutarties, neįvardijo jokios pateisinamos priežasties, kodėl to negalėjo padaryti.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu priimtas teismo procesinis sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas sprendimą (nutartį) teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas (nutartis), išspręstų klausimų ribų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2000-03-01 ieškovas Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjunga kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas įpareigoti atsakovą A. P. personalinę įmonę pagal šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį patiekti prekes arba sumokėti prekių kainą – 29411,20 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 12 d. sprendimu 29 411,20 Lt skolą ieškovui Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungai priteisė iš A. P. individualios įmonės savininko A. P.. Likviduotos A. P. individualios įmonės buvęs savininkas A. P. kreipėsi į sprendimą priėmusį teismą prašydamas išaiškinti, ar šiuo sprendimu skola priteista iš A.P. individualios įmonės, ar iš fizinio asmens A. P.. Skundžiama nutartimi teismas išaiškino, jog vykdymo procese pagal individualios įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas ne tik į jo įmonės, bet ir jo paties turtą. Su tokia teismo išvada nesutikti nėra pagrindo. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Jei prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Individualios įmonės savininkų civilinė atsakomybė yra subsidiari. Tačiau kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas tokiu būdu išaiškindamas sprendimą neatskleidė pareiškėjo prašymo išaiškinti sprendimą esmės.

CK 6.128 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L., suformuluota aktuali vienodos teismų praktikos formavimui taisyklė, jog kai likviduojama dėl bankroto individuali (personalinė) įmonė, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis) ir nėra šio juridinio asmens dalyvio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, jog šios įmonės savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). A. P. individualios įmonės veikla Kauno apygardos teismo 2006-08-07 sprendimu pripažinta pasibaigusia dėl bankroto. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų Kauno miesto apylinkės teismo 2000-06-12 sprendimas, kurį pareiškėjas prašo išaiškinti, šiuo metu yra vykdomas iš A. P. kaip fizinio asmens. Todėl akivaizdu, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2000-06-12 sprendimo rezoliucinė dalis yra suprantama nevienareikšmiškai. Šių neaiškumų pirmosios instancijos teismas nepašalino, nes nepasisakė ar ieškinys byloje buvo pareikštas ir patenkintas atsakovo A. P. individualios įmonės, ar fizinio asmens A. P. atžvilgiu. Siekiant įgyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, sutrumpinti bylinėjimosi trukmę ir užtikrinti operatyvesnį teismo procesą, civilinio proceso normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme numatytais atvejais. Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžina nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisę aiškinti sprendimą turi tik jį priėmęs teismas. Todėl apylinkės teismui nepasisakius dėl pareiškėjo prašymo išaiškinti sprendimą esmės, apeliacinės instancijos teismas šio trūkumo ištaisyti negali. Šias nustatytas aplinkybes, kolegija pripažįsta pakankamu pagrindu perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti sprendimo išaiškinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.