- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- e2A-204-431/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29142-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Alvydas Barkauskas, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- O. P.-N., O. P.
- Atsakovas
- VĮ „Vilniaus regiono keliai“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Barkausko, Astos Pikelienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P.-N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. – N. ieškinį atsakovui VĮ „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ priteisti 1540,60 eurų žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad 2016-02-12 ieškovės sutuoktinis A. N. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Nr.5212 įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę. Žalą dėl kelių trūkumo turi atlyginti kelio valdytojas (savininkas), jo kaltė preziumuojama. Už kelio priežiūrą atsakingas atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“. Ieškovas nurodo, kad po įvažiavimo į duobę, automobiliui buvo nuleista dešinio rato padanga, sugadintas priekinis dešinysis ir galiniai ratai, reikėjo remontuoti automobilio pakabą. Nurodo, kad atsakovas nesutiko atlyginti visos žalos, todėl teko samdyti turto vertintoją, kad nepriklausomas ekspertas pasisakytų dėl automobilio pakabos remonto išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad 50 kilometrų per valandą greičiu įvažiavus į 7 cm gylio duobę, gali nuleisti padangą, būti sulankstyti ratlankiai. Nesutinka, kad įvažiavimas į tokio gylio duobę sąlygoja automobilio pakabos, amortizatorių, vairo traukės sugadinimą, nes taip nebūna. Atsakovas sutiko atlyginti ratlankių remontą, padangų kainą, tačiau likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė siekė suremontuoti automobilį atsakovo sąskaita.
3. Liudytojas M. Ž. nurodė, kad jis turi reikiamą kvalifikaciją įvertinti automobilio remonto išlaidas. Jis apžiūrėjo ieškovės automobilį ir nurodė kokius remonto darbus reikia padaryti ir kiek tai kainuos. Jis priežastinio ryšio tarp autoįvykio ir atsiradusios žalos nenustatinėjo, nes nėra ekspertas -trasologas ir negali pasakyti, kad įvažiavimas į duobę lėmė automobilio remonto poreikį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ieškovės O. P. – N. naudai 242 Eur žalos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 188 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė, įrodinėdama patirtus nuostolius, teismui pateikė 2016-02-13 datos automobilio transportavimo kvitą 55 eurams, 7 eurų remonto kvitą, UAB „Melgos“ kvitą, kad pardavė 4 ratus, bendrovė taisė du ratlankius ir sumontavo 2 ratus. Teismas sprendė, kad ieškovei 4 ratų pirkti nereikėjo ir už vieną seną sugadintą ratą reikalauti žalos atlyginimą pateikiant sąskaitą už 4 naujus ratus prieštarauja sąžiningumo kriterijui. Todėl, iš atsakovo ieškovei priteisė 242 eurų žalos atlyginimą, kurią sudaro: 55 Eur transportavimas, 7 Eur remontas, 2 ratų kaina, dviejų ratlankių remontas ir 2 ratų montavimas 180 eur.
6. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad įvažiavimas į 7 cm gylio duobę nulėmė važiuoklės, pakabos remontą. Automobilis yra senas, rida didžiulė, yra natūralus dėl laiko ir eksploatacijos poveikio nusidėvėjimas guolių, amortizatorių, traukių, gumų. Turto vertintojas M. Ž. atsisakė patvirtinti, kad įvažiavimas į duobę sąlygojo važiuoklės remontą. Iš nuotraukų nenustatyti detalių sužalojimai, įbrėžimo trasos, sulaužymai, įbrėžimai dėl automobilio dugno kontakto su asfaltu. Detales reikia keisti dėl senumo, nusidėvėjimo. Nėra jokių įrodymų, kad turto vertinimo ataskaitoje nurodytas detales ieškovė keitė prieš autoįvykį. Vien aplinkybė, kad reikia keisti stabdžių apkabą ir diskus įrodo, kad automobilis intensyviai eksploatuotas, susidėvėjęs. Teismas sprendė, jog ieškovė siekia susiremontuoti automobilį atsakovo sąskaita, siedama autoįvykį su važiuoklės ir pakabos detalių deformacija. Važiuojant užmiestyje 50 kilometru greičiu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl susidėvėjusių amortizatorių, po padangos sprogimo, galėjo būti sulankstyti ratlankiai, tačiau ne rato nuleidimas lėmė aplinkybę, kad reikia keisti važiuoklės, pakabos detales, kai greitis buvo gan nedidelis apie 50 kilometrų per valandą. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp autoįvykio ir poreikio remontuoti važiuoklę, pakabą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu O. P. – N. prašo pakeisti 2017 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas - priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 917 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas priteisė žalos atlyginimo mažiau, nei atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose, tuo pažeidžiant CPK 140 straipsnio 2 dalį, ir nepaisė atsakovo pripažįstamų aplinkybių (CPK 187 straipsnis). Pažymėjo, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija liudija, kad atsakovas pripažino ieškinį dalyje dėl 512,00 Eur (362,00 + 150,00) ir šioje dalyje ieškinio neginčijo (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
9. Teismo išvados yra nepagrįstos, nes atsakovas poreikio įsigyti 4 padangas ieškovei neginčijo ir pripažino. Bylos duomenimis automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kelyje esančią duobę įvažiavo dešinės pusės priekiniu ir galiniu ratu, po įvažiavimo į duobę iškart buvo nuleista automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini priekinė dešinė padanga, ją buvo bandoma remontuoti, tačiau remontas nepavyko dėl didelių pažeidimų, todėl teko įsigyti naujas padangas. Po smūgio į duobę reikėjo lyginti dešinės pusės tiek priekinį, tiek galinį ratlankį. Visuotinai yra žinoma, kad saugumas reikalauja, jog automobilyje būtų sumontuotos 4 vienodo rašto, vienodos būklės padangos, ypatingai, kai tai yra žieminės padangos, todėl ir buvo įsigytos ir sumontuotos automobiliui 4 vienodos naujos padangos. Su šia aplinkybe sutiko ir atsakovas, niekada jos neginčijo. Šiuo atveju skundžiamo sprendimo išvados tik apie 2 padangų įsigijimo būtinybę yra nepagrįstos, nes jos neparemtos byloje ištirtais įrodymais ir prieštarauja atsakovo pripažįntoms ieškinio aplinkybėms (CPK 140 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio). Skundžiamuoju sprendimu nepagrįstai nebuvo priteistos dar 2 padangų įsigijimo išlaidos – 120,00 Eur ir Turto vertinimo ekspertizės atlikimo išlaidos – 150 Eur, nors atsakovas šioje dalyje ieškinį pripažino.
10. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog atsakovas pripažino, kad ieškovo automobilio amortizatorių įsigijimo ir remonto išlaidos yra susijusios su įvykiu ir šios išlaidos atlygintinos (CPK 187 straipsnis), tačiau teismas šių aplinkybių skundžiamajame sprendime neįvertino. Duobė kelyje turėjo itin statų kraštą toje pusėje, kuri yra automobilių važiavimo kryptimi, būtent dėl šios priežasties smūgis automobiliui buvo didelis ir smarkus, aplinkybes dėl smūgio smarkumo pripažino ir atsakovas.
11. Negana to, ekspertas M. Ž. 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdyje parodė, kad Turto vertinimo ataskaitoje remonto sąmatą skaičiavo naudodamasis kompiuterine programa, todėl joje nurodytas ne tik amortizatorių keitimas, bet ir jų atraminių guolių, yra sąlygotas to, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gamintojas nurodo, kad šios detalės turėtų būti keičiamos kartu. Taip pat nurodė, kad įvažiavus į duobę yra galimi amortizatoriaus pažeidimai. Todėl, su automobilio amortizatorių remontu susijusias šias išlaidas - Amortizatorius, 132,22 Eur (5 punktas), Amortizatorius, 132,22 Eur (6 punktas), Pr. K/P amortizatoriaus keitimas, 47,77 Eur (16 punktas), Pr. D/P amortizatoriaus keitimas, 47,77 Eur (17 punktas), Amortizatoriaus atrama, 30,57 Eur (1 punktas), Amortizatoriaus dulkių apsauga, 14,45 Eur (7 punktas), iš viso: 405 Eur, ieškovei taip pat turėjo būti atlyginti.
Šalies argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti tik tas išlaidas, kurias yra pripažinęs atsakovas. Dėl to, ieškovė šiuo apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti 120 Eur padangų įsigijimo išlaidų, 150 Eur už Turto vertinimo ekspertizės atlikimą ir 405 Eur už automobilio amortizatorių remontą, iš viso – 675 Eur.
13. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka su sprendimo dalimi dėl priteisto 242 Eur žalos atlyginimo, kurią sudaro 55 Eur transportavimas, 7 Eur remontas, 2 ratų kaina, dviejų ratlankių remontas, 2 ratų montavimas kaina - 180 Eur, ir šioje dalyje sprendimo neskundžia. Ieškovė su skundžiamu sprendimu nesutinka toje dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl papildomos 675 Eur žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atsakovės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1511-534/2017. Nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių pagrįstų duomenų, kaip nurodytos detalės galėjo būti apgadintos ar deformuotos automobiliui įvažiavus 50 km/h greičiu į 7 cm gylio duobę. Nurodė, jog atsakovo atstovo pasvarstymai vartojant žodžių junginius tokius kaip „galėjo būti pažeistas“, „išlaidos galėjo atsirasti“ ir pan., neįrodo, jog atsakovas sutiko su automobilio amortizatorių įsigijimo ir montavimo išlaidomis. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas pateikdamas savo galutinę poziciją byloje dėl žalos atlyginimo nesutiko su amortizatorių įsigijimo ir montavimo išlaidų atlyginimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje kilo ginčas dėl žalos atsiradusios dėl automobilio apgadinimų jam įvažiavus į kelio važiuojamojoje dalyje buvusią duobę, atlyginimo.
17. Byloje nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d., ieškovės sutuoktinio A. N. vairuojama transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje Nr.5212 įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, ko pasekoje automobilis buvo apgadintas. Kadangi už kelio priežiūrą atsakingas atsakovas VĮ „Vilniaus regiono keliai“, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 1540,60 eurų žalos atlyginimą.
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad įvažiavimas į 7 cm gylio duobę nulėmė važiuoklės, pakabos remontą. Pažymėjo, jog automobilis yra senas, rida didžiulė, todėl yra natūralus dėl laiko ir eksploatacijos poveikio nusidėvėjimas guolių, amortizatorių, traukių, gumų. Be to, turto vertintojas M. Ž. nepatvirtino, kad įvažiavimas į duobę sąlygojo važiuoklės remontą.
19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, jog teismas netinkamai nustatė automobilio sugadinimų atsiradimo aplinkybes, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nesirėmė atsakovo atstovo byloje teiktais paaiškinimais dėl susidėvėjusių automobilio amortizatorių ir montavimo išlaidų bei šių išlaidų pripažinimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
21. Ieškovė šiuo apeliaciniu skundu prašo priteisti 120 Eur padangų įsigijimo išlaidų, 150 Eur už Turto vertinimo ekspertizės atlikimą ir 405 Eur už automobilio amortizatorių remontą, iš viso – 675 Eur. Tačiau nei viename iš byloje pateiktų dokumentų nėra jokios išvados, kad būtent ginčo duobė galėjo sukelti ir (tik ji) sukėlė nurodytus automobilio sugadinimus bei, kad būtent tik to pasėkoje buvo patirta nurodyta žala, to neįrodo ir eksperto išvada. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas neginčijo ir pripažino skundžiamu teismo sprendimu prašomą priteisti žalą taip pat neįrodo žalos padarymo fakto. Galutinė atsakovo pozicija buvo pateikta bylos nagrinėjimo metu, todėl atsakovo atstovo išsakyti teiginiai dėl galimos žalos, susijusios su automobilio amortizatorių įsigijimo ir montavimo išlaidomis yra tik pasvarstymai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsižvelgiant į automobilio parametrus, jo techninę būklę, nėra pagrindo teigti, kad nustatyti automobilio sugadinimai yra eismo įvykio, kilusio transporto priemonei įvažiavus į duobę, pasekmė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą apie priežastinį ryšį tarp autoįvykio ir poreikio remontuoti važiuoklę, pakabą. Kadangi turto vertinimo išvada nepagrindžia ieškovės prašomos priteisti žalos, susijusios su automobilio remonto darbais, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo priteisti nuostolius, patirtus už Turto vertinimo ekspertizės atlikimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nukentėjęs asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.
22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteista 242 Eur suma apima visą ieškovei padarytos žalos dydį ir yra nagrinėjamoje byloje teisinga ir pakankama. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė jokių aplinkybių bei teisinių argumentų, jog jai turėtų būti priteista didesnė atlygintinos žalos suma.
23. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog ieškovei turėtų būti priteista didesnė atlygintinos žalos suma, ieškovės nurodyto žalos dydžio bei paskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo neįrodė. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovė privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, ieškovė reikalaujamos atlyginti žalos dydžio nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir patikimų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo nėra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindai kitokiai išvadai.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiam nagrinėjamos bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.