- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- e1-118-1037/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46294-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- K. J.
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro R. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1986 m. birželio 21 d., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Telšių apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 6 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 3 mėn. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, 2018 m. sausio 15 d. bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. J. 2020 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. 30 min., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas), kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės E. B. metu, tyčia koja vieną kartą spirdamas E. B. į kairę ausį, po to dešine ranka sugriebdamas pastarajai už kairės rankos žasto ir jį suspausdamas bei ne daugiau trijų kartų delnu ir kumščiu suduodamas E. B. į kairės ir dešinės pusės veido sritis sukėlė E. B. fizinį skausmą, tai yra, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis K. J., apklaustas kaip įtariamasis kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. 30 min, jis grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jo ir E. B. kilo žodinis konfliktas kurio metu jis keikėsi necenzūriniais žodžiais E. B. atžvilgiu. Neprisimena, kad būtų spyręs E. B. į veido sritį, į kairią ausį, bet to neneigia ir sutinka, kad taip galėjo būti. Prisimena, kaip E. B. jam keletą kartų, trenkė į veido sritį, kuomet jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir atsirado kraujosruva po kairia akimi, tačiau jis dėl to E. B. jokių pretenzijų neturi, jam fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Nurodė, jog supranta, kad E. B. galimai jam trenkė, nes jis pirmas šiai sudavė. Parodė, kad po to, kai jam E. B. sudavė smūgius, jis šiai dešinės rankos delnu trenkė į veido sritį. Kiek tiksliai kartų trenkė rankos delnu, nepamena, bet tai buvo tikrai ne daugiau trijų kartų. Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi taip pasielgęs (b. l. 79-80, 87).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. apie 19 val. 30 min, ji buvo namuose, buvo išgėrusi šiek tiek alaus su draugėmis. Kęstutis taip pat buvo neblaivus. Kaltinamasis pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais. Atėjusi į kambarį kuriame buvo kaltinamasis pradėjo jį raminti kad nebetriukšmautų ir eitų miegoti. Parodė, jog kambaryje pasilenkusi rinko vaiko žaislus, o tuo metu kaltinamasis priėjo prie jos ir koja spyrė vieną kartą į kairę veido pusę, pataikė į ausį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Po to, kaltinamasis dešine ranka jai sugriebė ir suspaudė už kairės rankos, virš alkūnės, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir vėliau liko mėlynė. Nurodė, kad ji gindamasi, kumščiu trenkė kaltinamajam du kartus į veidą. Nuo jos smūgių kaltinamajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada pastarasis ne mažiau trijų kartų delnu ir kumščiu trenkė į kairę ir į dešinę veido puses, dėl ko ji taip pat patyrė fizinį skausmą (b.l. 10-11, 34-35).
Liudytoja R. G. parodė, kad 2020 m, lapkričio 22 d., pas ją namuose buvo visi trys E. B. vaikai. Vakare, apie 18.00 val., ji paskambino E. B. ir pasakė, kad vaikai jau nori grįžti į namus. Tuomet E. B. pasakė, kad dar tegul vaikai neina į namus, o kodėl dar vaikams neleido grįžti į namus, nesakė, tačiau ji suprato, kad galimai namuose vyksta konfliktas su sugyventiniu. Nurodė, jog tą pačią dieną apie 20.30 val., E. B. atbėgo pas ją į namus verkdama. Sakė, kad susimušė su sugyventiniu K. J., o kaimynė iškvietė policiją. Nukentėjusioji jai taip pat papasakojo, kad tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jai pasilenkus, pastarasis koja spyrė į kairią ausį. Ar daugiau sudavė kokių smūgių, nežino (b. l. 37-38).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 48-50).
Iš 2020 m. lapkričio 22 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant nukentėjusiosios E. B. kairės ausies viršuje pastebėta kraujosruva (mėlynė). Taip pat prie kairės ausies matomas galimai kraujas (b. l. 38-39).
Motyvuojamoji dalis
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. J. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytus nusikalstamos veikos subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, todėl jis pripažintinas kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jam skirtina bausmė.
Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. K. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju 2017 m. birželio 19 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs. Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausmės siekiamus tikslus atitiksianti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismo vertinimu skirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis nebūtų tikslinga, nes nusikalstama veika buvo padaryta kaltinamajam būnant namuose. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir į tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti su laisvės apribojimo bausme paskiriant įpareigojimus – įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per bausmės atlikimo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali laisvės apribojimo bausmė yra trys mėnesiai, o maksimalus – dveji metai (BK 48 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 13 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo K. J. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktai). Pažymėtina, jog atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis negali būti pripažįstamos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte ar pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nes tai pasunkintų kaltinamojo teisinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 25 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019). Nepaisant to, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu šios aplinkybės neprašė pripažinti kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybę, todėl ši aplinkybė nepripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis teistas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltinamajai skirtina didesnė nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Kaltinamasis K. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės apribojimo.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 22 d. 20 val. 50 min. iki 2020 m. lapkričio 23 d. 13 val. 48 min. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. J. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę paliekant visus įpareigojimus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną, ja prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2020 m. lapkričio 23 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.
Išaiškinti K. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.