- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- AN2-137-935/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00006-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. V.
- Institucija
- Vilniaus aps. VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucijos atstovas) 2022 m. sausio 12 d. nutarimu L. V. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį 180 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dviem mėnesiams, nes jis 2021 m. gruodžio 11 d. 22.19 val. Elektrėnų rajono savivaldybėje, kelio Vievis-Maišiagala-Nemenčinė pirmame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, nesustojo ir pravažiavo pro priešais geležinkelio pervažą įrengtą kelio ženklą Nr. 204 („Stop“), tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 170 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto L. V. skundo ir Institucijos atstovo 2022 m. sausio 12 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde L. V. prašo neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dviem mėnesiams.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, skiriant administracinio poveikio priemonę, nebuvo atsižvelgta į apelianto vykdomą darbinę veiklą, t. y. jis yra dvasininkas. Taip pat nebuvo įvertinta, kad apeliantas yra neteistas, nėra baustas už analogiškus teisės pažeidimus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.
5. L. V. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo prašymą neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad jis kiekvieną dieną automobiliu iš Vievio vyksta į (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) parapijas atlikti kunigiškos tarnystės pareigų. Neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės atlikti skirtų patarnavimų, tenkinti tikinčiųjų ir bendruomenės poreikių. Specialiosios teisės atėmimas neigiamai paveiks tiek apeliantą, tiek parapijų, kuriose jis tarnauja, tikinčiuosius. Vyskupijoje jis buvo informuotas apie tai, kad nėra galimybių dviem mėnesiams į parapijas paskirti pavaduojantį kunigą, taip pat nėra galimybių parapijose nuomotis būstą. Viešasis transportas iš Vievio į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) parapijas nėra išvystytas. Be to, klebonijoje yra atliekami remonto darbai, todėl apeliantas privalo kiekvieną dieną būti parapijoje.
Šalies argumentai
6. Apeliantas mano, kad specialiosios teisės atėmimo taikymas šiuo konkrečiu atveju yra neadekvatus galimai padarytam nusižengimui, jo pavojingumui, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrinamas ir netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad tais atvejais, kai padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas apeliantui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
7. Skunde nurodoma, kad L. V. sulėtino vairuojamo automobilio greitį prieš kelio ženklą Nr. 204 („Stop“), kuris yra pastatytas prieš reguliuojamąją geležinkelio pervažą, sustojo, įsitikino, kad neartėja traukinys, įsitikino, jog nedega prieš pervažą pastatytas šviesoforas, ir saugiai, laikydamasis KET reikalavimų pravažiavo per geležinkelio pervažą. Duomenų apie artėjantį traukinį ir kitą pavojų, kurį savo veiksmais būtų sukėlęs apeliantas, kitiems eismo dalyviams ar savo saugumui administracinio nusižengimo byloje nėra užfiksuota. Tuo pačiu apeliaciniame skunde tvirtinama, kad L. V. nėra įsitikinęs, jog prieš įvažiuojant ir pervažiuojant geležinkelio pervažą pilnai sustojo, vis tik jis tikrai sulėtino vairuojamo automobilio važiavimo greitį, praktiškai sustojo, kaip jau buvo minėta, įsitikino, kad neartėja traukinys, jog nedega prieš pervažą pastatytas šviesoforo signalas ir saugiai, nekeldamas niekam pavojaus, pervažiavo geležinkelio pervažą.
8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad byloje esantis vaizdo įrašas be jokių abejonių nepatvirtina, jog administracinis nusižengimas iš tikrųjų buvo padarytas. Policijos pareigūnai užfiksavę nusižengimą galėjo suklysti, nes jie galėjo ir nematyti, kad apeliantas buvo sustabdęs automobilį prieš geležinkelio pervažą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad teisės pažeidimas buvo užfiksuotas tamsiuoju paros metu, policijos pareigūnai stovėjo toli nuo pervažos, jie bendravo tarpusavyje, trys pareigūnai buvo atsukę nugaras į geležinkelio pervažą ir tikrai negalėjo matyti teisės pažeidimo, o vienas policijos pareigūnas buvo atsisukęs į pervažą, tačiau, bendraudamas su kitais pareigūnais, jis galėjo suklysti dėl įvykių, kurie vyko prieš pervažą, be to, jis nuolat pervažos ir nestebėjo. Vaizdo įraše visiškai neįmanoma matyti, ar apeliantas buvo visiškai sustojęs prieš „Stop“ ženklą, ar pravažiavo pro jį nesustojęs.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju vien tik bauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, būtų adekvati ir proporcinga priemonė, kuri užtikrins įstatyme numatytų administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas nurodo, kad tenkinti L. V. skundo ir keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties nėra faktinio bei teisinio pagrindo. Skunde nėra nurodyta jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.
11. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). Apeliaciniame skunde L. V. prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tokio prašymo motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra privalomas ar būtinas, todėl administracinio nusižengimo byla pagal L. V. apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria Institucijos atstovo 2022 m. sausio 12 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, nėra pagrindo.
13. Pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas nesilaikė kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo. KET yra nustatyta, kad kelio ženklas Nr. 204 „Stop“ draudžia važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. KET 170 punkte yra nustatyta, kad vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu „Stop“, o jeigu jos nėra, – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltam šviesoforo signalui. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad L. V. 2021 m. gruodžio 11 d. 22.19 val. automobiliu važiavo per geležinkelio pervažą, prieš kurią yra įrengtas kelio ženklas Nr. 204. Taigi šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad, esant nustatytoms aplinkybėms, L. V. prieš važiuodamas geležinkelio pervaža privalėjo ne sulėtinti vairuojamo automobilio greitį, o visiškai sustoti prieš kelio ženklą „Stop“.
14. L. V. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nėra įsitikinęs, jog iš tikrųjų padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, nes mano, kad galimai prieš kelio ženklą buvo visiškai sustojęs, jeigu ir nebuvo visiškai sustojęs, tai buvo ženkliai sumažinęs vairuojamo automobilio greitį, t. y. buvo beveik sustojęs ir įsitikino, kad savo veiksmais niekam nekelia pavojaus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje užfiksuoti duomenys paneigia L. V. dvejones dėl automobilio sustabdymo prieš kelio ženklą Nr. 204.
15. Iš administracinio nusižengimo protokolo turinio matyti, kad L. V. pats nurodė, jog gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, jį padarė, nes buvo pavargęs po darbo dienos (b. l. 13). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2021 m. gruodžio 11 d., apie 22.19 val., kelio Nr. 108 Vievis-Maišiagala-Nemenčinė 1 kilometre buvo pastebėta transporto priemonė „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nesilaikė kelio ženklo Nr. 204 („Stop“), pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimų, per pervažą važiavo nesustodama, transporto priemonė buvo sustabdyta, vairuotojui buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, vairuotojas L. V. nurodė, kad nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 („Stop“), nes nepastebėjo, su pažeidimu sutiko (b. l. 14). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad automobilis apšviestą geležinkelio pervažą pravažiuoja prieš ją nesustojęs ir tikrai nesulėtinęs greičio taip, kaip nurodo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad L. V. nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Pastebėtina, kad iš administracinio nusižengimo byloje esančio vaizdo įrašo taip pat matyti, kad vienas iš policijos pareigūnų buvo atsisukęs į apšviestą geležinkelio pervažą, kuri buvo aiškiai matoma iš tos vietos, kurioje buvo policijos pareigūnas, ir ją stebėjo. Būtent šis pareigūnas L. V. automobiliui net nepravažiavus geležinkelio pervažos sureagavo į teisei priešingus veiksmus ir tarnybiniu automobiliu ėmė vytis teisės pažeidėją. Tokia policijos pareigūno reakcija patvirtina, kad jis aiškiai matė, kas vyko L. V. vairuojamam automobiliui privažiavus geležinkelio pervažą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigūnas galėjo suklysti vertindamas situaciją, jis galėjo nematyti, kad apeliantas buvo sustabdęs automobilį prieš kelio ženklą Nr. 204. Aplinkybės, kad, L. V. manymu, jis saugiai pervažiavo geležinkelio pervažą, nesukėlė pavojaus nei sau, nei kitiems asmenims, nešalina jo atsakomybės.
16. ANK 421 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų mėnesių iki šešių mėnesių. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Pažymėtina, kad šiuo atveju L. V. buvo nustatytas minimalus įstatyme numatytas teisės vairuoti transporto priemones terminas.
17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareigūnas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų L. V. už jo padarytą teisės pažeidimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 421 straipsnio 2 dalyje ar apskritai neskirti administracinio poveikio priemonės.
18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad L. V. nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, jog teisės pažeidėjui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą būtų neproporcinga ir neteisinga, jog nustatytos teisės pažeidimo faktinės aplinkybės rodo mažesnį šio pažeidimo ar asmens padariusio pažeidimą pavojingumą.
19. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta viena L. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tuo pačiu būtina pažymėti, kad tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde L. V. kėlė abejones dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, nors jis iš esmės yra akivaizdus. Ši aplinkybė leidžia manyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepakankamai kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, o tai mažina nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmingumą, sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, jis nėra teistas, tačiau per penkerius metus septynis kartus yra trauktas administracinėn atsakomybėn, iš jų šešis kartus buvo baustas už KET reikalavimų pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, (duomenys neskelbtini) vyskupijos generalvikaro yra charakterizuojamas teigiamai. Iš paties L. V. paaiškinimo, kuris yra užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole, matyti, kad jis nurodė, jog pažeidimas buvo padarytas dėl nuovargio, o iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad L. V. aiškino, jog nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204, nes šio ženklo nepastebėjo. Taigi administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Aptartų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leido pagrįstai L. V. nustatyti minimalų įstatyme numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tačiau jos nėra pagrindas visiškai neskirti paminėtos administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie mažesnį nei įprasta padarytų neteisėtų veiksmų pavojingumą, išskirtinai teigiamą teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę.
20. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad L. V., paskyrus jam administracinio poveikio priemonę, negalės tinkamai atlikti savo darbinių funkcijų. Vis tik aplinkybė, kad administracinio poveikio priemonė sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, iškils poreikis papildomai planuoti savo kasdienę veiklą ir pan., nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti ir nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, leidžiančia neskirti administracinio poveikio priemonės, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas gali ir turi imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo veiklai, taip pat jo ir bendruomenės, su kuria jis dirba, narių įprastam gyvenimui, poreikių tenkinimui.
21. Apibendrinus tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti bei tenkinti apelianto skundo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.