- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-535-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Trečiasis asmuo
- Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, AB DnB NORD bankas
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-64-829/2009 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V., tretieji asmenys Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, AB DnB NORD bankas, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo šiam priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1. A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1981 m. liepos 18 d. Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo numeris: (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl A. V. kaltės;
2. Šalių nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. V.;
3. Priteisti iš A. V. nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui po 1 000 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki šis sulauks pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka ir pervedant į A. V. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Hansabankas“;
4. Priteisti iš A. V. nepilnamečio sūnaus M. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą - 7 600 Lt;
5. Dalijant santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei A. V. priteisti 60/100 dalių dalintino turto (preliminari dalies vertė: 1 054 017,60 Lt), ieškovui A. V. priteisti 40/100 dalių dalintino turto (preliminari dalies vertė: 702 678,40 Lt);
6. Dalijant šalių santuokoje įgytą turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ieškovei natūra turto priteisti viso už 357 014 Lt, o atsakovui – 1 399682 Lt;
7. Dalijant santuokoje įgytą turtą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 697 003,60 Lt piniginę kompensaciją už jam natūra tenkančią didesnę turto dalį;
8. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – V.;
9. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;
Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį ir prašė ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymą motyvavo tuo, kad dėl savo turtinės padėties ji negali sumokėti viso įstatymu nustatyto dydžio žyminio mokesčio, nes santaupų neturi, o visas iš darbinės veiklos gaunamas pajamas – apie 2000 Lt, išleidžia pragyvenimui. Netenkinus šio prašymo ieškovė prašė žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki sprendimo byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 5 d. nutartimi ieškovės prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo tenkino iš dalies ir nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti valstybei 5867 Lt žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus, o likusios dalies – 8800 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą ieškovei atidėjo iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Pateiktų pažymų ir kitų dokumentų pagrindu teismas konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis nėra tokia, kad ji negalėtų sumokėti įstatymo numatyto žyminio mokesčio, kas nesudaro pagrindo ją atleisti nuo šios pareigos. Teismas sprendė, kad mokėtina žyminio mokesčio suma yra ženkli, todėl įpareigojo ieškovę sumokėti 40 % - 5867 Lt dydžio žyminį mokestį, o likusios sumokėti 60 % - 8800 Lt dydžio žyminį mokestį atidėjo iki bylos išnagrinėjimo. Kadangi ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 500 Lt, todėl teismas nutarė įpareigoti ieškovę sumokėti likusią nustatyto žyminio mokesčio dalį, t. y. 5367 Lt, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovė skunde nurodė, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, ieškovės teisę kreiptis į teismą (CPK 5 str. 1 d.), pažeistas santuokos savanoriškumo principas (CK 3.7 str. 1 d., 3.13 str. 1 d.), neatsižvelgė į santuokos nutraukimo bylų specifiką bei neišsamiai išnagrinėjo turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Ieškovės nuomone, teismui pateikta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą apie sunkią jos turtinę padėtį, t. y. pateikti duomenys apie gaunamą darbo užmokestį bei detalizuota banko sąskaitos ataskaita, iš kurios matyti ieškovės išlaidos per pastaruosius 4 mėnesius, sąskaitų kituose bankuose ieškovė neturi, registrų išrašai ir kiti duomenys apie santuokoje užgyventą turtą nuo 1981 metų. Apeliantė nurodo, kad siekdama pašalinti teismo abejones dėl realios turtinės padėties, ji papildomai pateikė pažymas iš visų Šakiuose esančių bankų, metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2005 m. – 2007 m., visus duomenis apie jai išmokėtą darbo užmokestį už 2007 m. ir 2008 m. bei Šakių „varpo“ vidurinės mokyklos apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų pažymą. Šie duomenys patvirtina, jog santaupų ieškovė neturi, jos vidutinės pajamos sudaro mažiau nei 2000 Lt, t. y. vienintelis pragyvenimo šaltinis yra jos darbo užmokestis. Nepaisant turimo turto vertės, galimybės gauti grynųjų pinigų žyminiam mokesčiui sumokėti ji neturi, kai tuo tarpu ginti pažeistas teises privalo. Be to, nagrinėjamu atveju viso turto masę sudaro turtas, kuriuo vienasmeniškai naudojasi atsakovas, t. y. žemės sklypai, kuriuose ūkininkauja atsakovas, ir žemės ūkio technika bei padargai. Visas šeimos turtas yra investuotas į ūkį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio ar mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančio asmens padėtis, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).
Iš bylos duomenų matyti, kad šalys turi dalintino turto preliminariai už 1 054 017 Lt, todėl ieškovės ieškinyje reiškiami reikalavimai turi būti apmokėti 14 667 Lt dydžio žyminiu mokesčiu - 127 Lt už reikalavimą nutraukti santuoką ir 14540 Lt už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 2 p., 82 str.). Ieškovė, pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, ir pasinaudodama įstatyme nustatyta galimybe, prašė ją atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti iki sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos turtinę materialinę padėtį, įpareigojo ieškovę sumokėti 40 % - 5867 Lt dydžio žyminį mokestį, o likusios sumokėti 60 % - 8800 Lt dydžio žyminį mokestį atidėjo iki sprendimo priėmimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese taikomi šalių lygiateisiškumo, rungimosi principai bei CPK 178 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis įrodymais pagrįsti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek prašyme paduodant teismui ieškinį, tiek atskirajame skunde apeliantė iš esmės remiasi tomis pačiomis aplinkybėmis. Ji nurodo, jog sunkią jos finansinę padėtį apibūdina tai, kad visos iš darbinės veiklos gaunamos pajamos – apie 2000 Lt, išleidžiamos pragyvenimui, kitų santaupų neturi, ir pateikė pažymas apie gaunamą darbo užmokestį, pažymas iš bankų, metines pajamų mokesčio deklaracijas už 2005-2007 metus, taip pat byloje kaip ieškinio priedai yra pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai bei VĮ Regitra pažymos apie ieškovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtus argumentus bei įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino pagal CPK 176 – 182 straipsniuose suformuluotas taisykles ir atidėjęs didesnės dalies žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės turtinė padėtis yra tokia, kad ji negalėtų sumokėti įstatymo numatyto žyminio mokesčio ir ją atleisti nuo šios pareigos. Šią išvadą patvirtina ir byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai apie ieškovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau jos rezoliucinė dalis tikslintina, nes ieškovė pateikdama teismui ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, todėl, kaip teisingai skundžiamos nutarties motyvuojančioje dalyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ieškovei mokėtina likusi nustatyto žyminio mokesčio dalis sudaro 5367 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,
nutaria:
Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.
Patikslinti Šakių rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 5 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovei teismo nustatyto mokėtino valstybei žyminio mokesčio dydis yra 5367 Lt.