Kauno apygardos teismo nutartis

2012-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-338-348-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
1A-338-348-2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01495-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Nuteistasis
M. D., M. T.
Advokatai
Regina Kvalitienė
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-338-348/2012

Teisėja Jūratė Jakubonienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01495-2010-2

(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjai advokatei Reginai Kvalitienei, nuteistajam M. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl 2012 m. sausio 19 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 189 str. 3 d. - areštu 25 (dvidešimt penkioms) paroms;

pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. T., tačiau jo apeliacinis skundas nėra gautas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. nuteistas už tai, jog 2010-10-30 apie 20 val., (duomenys neskelbtini) namo Nr. 95, iš M. T. įgijo nedidelės vertės turtą - striukę 300 litų vertės, žinodamas, kad striukė gauta nusikalstamu būdu, t. y. pagrobiant ją iš nepilnamečio E. D., o laikotarpiu nuo 2010 10 30 d. 20 val. iki 2010 11 12 d. nusikalstamu būdu įgytą iš nepilnamečio E. D. striukę realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, šią striukę pakeičiant į kitą.

Be to, M. D. nuteistas ir už tai, jog 2011-01-16 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) 117 namo, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu - suduodamas vieną smūgį ranka į veido sritį, G. G. nukritus ant žemės, iš G. G. striukės kišenės pagrobė svetimą, G. G. priklausantį, turtą: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 150 litų vertės bei 15 litų, suplėšė striukę 70 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam G. G. 235 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nuosprendį pakeisti, pripažįstant atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, netrukdė nei teismui, nei ikiteisminiam tyrimui atskleisti visas veikų padarymo aplinkybes, ir atsižvelgiant į jas skirti bausmę bei maksimaliai ją švelninti.

Skunde nurodo, jog teismas, skirdamas bausmę, nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Teigia, kad visiškai prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, taip pat paaiškino teismui visas aplinkybes, kaip padarė G. G. turto plėšimą. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad jis gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas. Skundo autoriaus teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis mokosi statybininkų rengimo centre, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Mano, kad padarė atitinkamas išvadas ir ketina ateityje daugiau nedaryti nusikaltimų, gyventi sąžiningai ir teisingai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir jo gynėja advokatė R. Kvalitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė nuteistojo M. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 189 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir bausmė M. D. pritaikyti tinkamai.

Kadangi apeliantas nesutinka tik su paskirta bausme, ir prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, netrukdė nei teismui, nei ikiteisminiam tyrimui atskleisti visas veikų padarymo aplinkybes o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).

Bausmė M. D. už nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. D. padarė dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas – baudžiamąjį nusižengimą ir apysunkį nusikaltimą. Anksčiau teistas 3 kartus, taip pat už nusikaltimus turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis. Nusikalstamas veikas M. D. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t.y. būdamas recidyvistas, o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 str. 1 d.). Šios aplinkybės rodo, kad M. D. yra linkęs nusikalsti asmuo, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl mažinti jam paskirtas bausmes nėra objektyvaus pagrindo. Apelianto teiginys, kad jis padarė atitinkamas išvadas ir ketina ateityje daugiau nedaryti nusikaltimų, gyventi sąžiningai ir teisingai yra nepagrįstas.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas pagrėstai nenustatė M. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas ir dėl nuoširdžiai gailisi. Kadangi iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad M. D. duodamas parodymus ir atsakinėdamas į klausimus nuoširdžiai nesigailėjo dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdų gailėjimąsi išsakė tik sakydamas paskutinį žodį. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. D. parodė, jog kaltinamasis M. D. neatsiprašė nei jo, nei sūnaus, taip pat negražino striukės. Be to, kaltinamasis neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, siekdamas palengvinti savo padėtį. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis prisipažino kaltu. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Regina CemnolonskienėEgidijus Jonas Grigaravičius