Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-12-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-506-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-12-10
Bylos Nr.
AN2-506-810/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01016-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Pažeidėjas
H. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-506-810/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01016-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutarties H. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu H. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 20 eurų bauda už tai, kad jis 2018 m. balandžio 20 d. apie 11.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje vartojo alkoholinį gėrimą – 5 procentų stiprumo „Švogerių“ alų, iš plastikinės 1 litro talpos taros, tuo įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 19 d. nutartimi Institucijos nutarimą paliko nepakeistą ir H. J. skundo netenkino.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde H. J. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti bei prijungti A. G. administracinio nusižengimo bylą Nr. II-293-926/2018.

3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog alkoholio nevartojo. Anot H. J., pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai akivaizdžiai meluoja, nes M. B., Ž. K. teigė, kad matė jį geriantį iš butelio, vėliau parodė, kad iš plastikinės talpos. A. V. teisme teigė, jog iš butelio sklido alkoholio kvapas, tačiau jo užuosti šis policijos pareigūnas negalėjo, nes prie apelianto buvo priėjęs tik M. B., kiti du pareigūnai sėdėjo automobilyje. M. B. užuosti alkoholio kvapo taip pat negalėjo, kadangi jis butelio kamščio nebuvo atsukęs, visi buteliai buvo nepraimti. Be to, prie A. G. ir jo, jiems sėdint ant suoliuko, priėjęs policijos pareigūnas M. B. pasakė, kad jiems paskambino ir turi filmuotą medžiagą, vėliau parodymus pakeitė.

3.2. Apeliantas teigia, jog yra tendencingai persekiojamas. Nurodo, jog prieš kelis metus sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato komisaru. Po kiek laiko policijos pareigūnas K., kuris pats buvo nubaustas už kyšio ėmimą, surašė protokolą dėl žinomai melagingo pranešimo. Prieš porą metų policijos pareigūnas K. išspyrė duris, teismas jo nenubaudė, buvo atsisakyta kelti bylą. Tendencingą jo persekiojimą patvirtina ir ta aplinkybė, jog dar nepasibaigus teisminiam procesui nutarimas vykdyti dėl nuobaudos mokėjimo buvo išsiųstas mokesčių inspekcijai, o ji kreipėsi į antstolį M. Petrovskį. Nei mokesčių inspekcija, nei antstolis apeliantui nepranešė, jog bauda bus išieškota.

3.3. Taip pat skunde H. J. nurodo, jog nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kad bus nubaustas. Policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokole nedavė pasirašyti, nes jis norėjo parašyti paaiškinimą, jog yra nekaltas. Be to, nors H. J. prašė patikrinti jo neblaivumą alkotesteriu, tačiau policijos pareigūnai tą daryti atsisakė.

3.4. H. J. taip pat nurodo, jog įvykio metu kartu su juo buvo A. G., kuriai taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ji taip pat nebuvo tinkamai informuota, nes administracinio nusižengimo protokole nėra jos parašo, nutarimas dėl nuobaudos priimtas jai nedalyvaujant, šaukimas į teismą jai nebuvo įteiktas. Apeliantas pažymi, jog A. G. nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, dėl to jos parodymai vertintini kritiškai. A. G. taip pat nukentėjo nuo policijos pareigūnų, buvo apkaltinta melagingai iškvietusi policijos pareigūnus, nubausta už tai, kad apdraskė sugyventiniui veidą, nors ji gynėsi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. H. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai yra pakankami H. J. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, konstatavimu.

7. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas H. J. skundą dėl Institucijos 2018 m. gegužės 9 d. nutarimo, įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių nepažeidė. Spręsdamas dėl Institucijos priimto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų Ž. K., A. V. parodymais, taip pat liudytojo M. B. parodymais, kuriais jis patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atmetė H. J. pateiktą versiją, jog jis alkoholio administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nevartojo, kritiškai vertino liudytojos A. G. parodymus, nurodydamas aiškius tokio sprendimo motyvus.

9. Tiek skunde dėl Institucijos nutarimo bei duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui apeliantas neginčijo fakto, kad maišelyje buvo laikomi alkoholinio gėrimo – alaus, buteliai, tačiau nuosekliai laikėsi savo pozicijos, jog alus viešoje vietoje nebuvo vartojamas, minėti buteliai buvo laikomi pirkinių maišelyje, jie nebuvo pradaryti. Tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iškeltą versiją neabejotinai paneigia liudytojų policijos pareigūnų M. B., Ž. K. ir A. V. parodymai. Minėti liudytojai, duodami parodymus teisme, vienodai paaiškino, jog patruliuodami, važiuodami tarnybiniu automobiliu, pamatė du asmenis vartojančius alkoholinius gėrimus. Jie matė kaip vienas asmuo išsitraukęs butelį iš maišelio ir, atsigėręs keltą gurkšnių, perdavė atsigerti kitam. Užfiksavę šį viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnai privažiavo prie minėtų asmenų. Paaiškėjo, jog maišelyje buvo nugertas butelis alaus. Analogiškas įvykio aplinkybes M. B. detaliai nurodė ir savo tarnybiniame pranešime dėl ANK protokolo surašymo, kuris buvo surašytas tą pačią dieną netrukus po įvykio.

10. Teigi, kad minėti policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti apeliantą, abejoti jų parodymų patikimumu remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, apygardos teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina, jog liudytojų vartojamų frazių, siekiant apibūdinti pakuotę, į kurią buvo išpilstytas alkoholinis gėrimas, nesutapimas negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu teigti, jog policijos pareigūnai, teikdami paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, davė nenuoseklius ar melagingus parodymus. Tuo tarpu skundo teiginio, jog A. V. teisme teigė, jog iš alaus butelio sklido alkoholio kvapas, nors to užuosti negalėjo, nes prie apelianto buvo priėjęs tik M. B., apygardos teismas, apskritai, nevertina, kadangi tokie A. V. parodymai teismo posėdžio garso įraše nėra užfiksuoti. Nevertinamas ir skundo teiginys, jog M. B. buvo nurodęs, jog apie pažeidimo padarymo faktą policijos pareigūnai sužinojo gavę skambutį, taip pat tvirtino turintis filmuotą medžiagą, kuriame užfiksuotas alkoholio vartojimas, o vėliau parodymus pakeitė. Tokie M. B. neva tai duoti ir vėliau pakeisti parodymai nėra užfiksuoti jokiuose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose, tokių aplinkybių šis liudytojas nenurodė ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismas. Tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme, M. B. vienodai nurodė, jog apeliantą vartojantį alkoholį pastebėjo patruliuodamas (duomenys neskelbtini). Šiuos jo parodymus, kaip jau minėta, patvirtino ir kiti policijos pareigūnai – Ž. K. ir A. V.. Nors apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina esantis persekiojamas policijos pareigūnų, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad būtent policijos pareigūnai M. B., Ž. K. ir A. V. būtų suinteresuoti bylos baigtimi, šališki, siektų melagingai apkalbėti H. J., nepateikė. O vien ta aplinkybė, jog apeliantas yra galimai konfliktavęs su kitais policijos pareigūnais, nesuteikia pagrindo abejoti visų šioje institucijoje dirbančių asmenų nešališkumu.

11. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikto antstolio Mareko Petrovskio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas matyti, jog jame nurodomas administracinio nusižengimo bylos, kurioje buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 20 Eur išieškojimo, nesutampa su nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos numeriu, todėl teismas negali vienareikšmiškai sutikti su apelianto teiginiais, jog dar nepasibaigus teisminiam procesui, buvo pradėtas priverstinis nuobaudos, paskirtos Institucijos 2018 m. gegužės 9 d. nutarimu, išieškojimas. Kita vertus, net ir pasitvirtinusi ši aplinkybė taip pat nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, jog policijos pareigūnai, užfiksavę pažeidimo faktą ir vėliau dėl įvykio aplinkybių davę paaiškinimus, teisme davė melagingus parodymus.

12. Apygardos teismas taip pat negali sutikti su H. J. teiginiu, jog administracinio nusižengimo protokole jis nepasirašė ne savo iniciatyva, o neleistas policijos pareigūnų, kadangi jį paneigia policijos pareigūnų – M. B. ir A. V. parodymai, jog H. J., dar prieš surašant jo atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolą, sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau vėliau pasirašyti protokole atsisakė, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – tarnybinis pranešimas bei pats administracinio nusižengimo protokolas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog H. J. atsisakė pasirašyti ne tik grafoje, kurioje išdėstomas asmens paaiškinimas ir pastabos, bet ir po grafa, kurioje nurodoma bylos nagrinėjimo data ir laikas. Taigi, tai, kad pats pažeidėjas, savo noru ir iniciatyva atsisakė jam suteiktų teisių – pateikti paaiškinimą ir pastabas dėl padaryto pažeidimo, dalyvauti savo bylos nagrinėjime, yra tik jo paties pasirinkto veikimo rezultatas.

13. Atsakydamas į kitą skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog H. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už alkoholinio gėrimo gėrimą viešojoje vietoje, o ne neblaivaus pasirodymą viešojoje vietoje. Kadangi asmens apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis jokios teisinės reikšmės H. J. patraukimui administracinėn atsakomybėn nagrinėjamu atveju neturi, policijos pareigūnai tikrinti jo neblaivumą alkotesteriu atsisakė pagrįstai.

14. H. J. skunde taip pat analizuojami kito asmens – A. G., atžvilgiu neva tai administracinio nusižengimo byloje Nr. II-293-926/2018 padaryti procesiniai pažeidimai, prašoma A. G. administracinio nusižengimo bylą prijungti prie nagrinėjamos bylos. Iš esmės tokiu prašymu ir skundo argumentais apeliantas prašo revizuoti kito asmens atžvilgiu priimtą ir jau įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje administracinio nusižengimo byloje. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas tokios teisės neturi, todėl plačiau dėl šių argumentų ir prašymo nebus pasisakoma. Tuo tarpu atsakant į H. J. skundo argumentą, kuriuo keliamos abejonės dėl A. G. parodymų patikimumo, teigiama, jog jie turėtų būti vertinami kritiškai, pažymima, jog pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymus ir vertino kritiškai, H. J. kaltę grindė ne minėtos liudytojos parodymais, o policijos pareigūnų M. B., Ž. K. ir A. V. parodymais, byloje esančiu tarnybiniu pranešimu.

15. Apibendrinus darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir atitinkamai Institucijos nutarimas yra pagrįsti ir teisėti, priimti tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus H. J. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartį nepakeistą ir H. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Edita Dambrauskienė