Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Charlapavičienei, K. L., Ritai Šalkauskienei, Aidai Gaučienei, Aušrai Volkavičienei dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai M. M., viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji O. Š. 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui atsiuntė prašymą su priedais, kuriose yra pornografinių nuotraukų, kad buto bendro naudojimo patalpose rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos mokiniai, kur jie amoraliai elgiasi, klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas, sistemingai M. M. atžvilgiu rašo skundus įvairioms valstybinėms institucijoms žinomai melagingus prasymanimus, taip O. Š. paskleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią ir pakertančią pasitikėjimą informaciją, siekdama pakirsti pasitikėjimą darbdavių akyse, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Kaltinamoji O. Š. kalta neprisipažino ir parodė, kad su kaltinimais nesutinka, nes to nepadarė. Skunde parašyta tiesa. Taip buvo ištisom naktim. M. M. į butą atsikraustė 2007 m. birželį, sakė neapleis to buto. 2006 m. gruodžio mėnesį buvo sumušta, buvo išmušti dantys, 12 dienų gydėsi ligoninėje. Dėl to rašė į įvairias įstaigas, prašė pagalbos. Bute vyksta siaubas, apie M. rašė, nes tai jos butas. Bute lankydavosi po 20 žmonių, ten vykdavo siaubingi dalykai. M. virtuvėje rūkančioms moterims sakė, kad ji parašė pareiškimą, kurį ji suplėšė. Kai buvo sumušta jai neleido nueiti pas kaimynus paprašyti pagalbos, jos sūnus mušdavo. Pati M. kas parašyta skunde, to nedarė. Tai darė kiti jos bute asmenys, nepilnamečiai mokiniai. Dėl to kreipėsi į Švietimo skyrių, kad visi tie nepilnamečiai būtų sutvarkyti. Bute gyveno apie 50 panų, pas jas ateidavo vyrai, kurie linksmindavosi naktimis. Kai ateidavo į butą M. apie gyvenančią sūnaus draugę nieko nesakė. Policijos nekvietė, nes policija atvažiavusi pasibučiuodavo su M. sūnum ir viskas, todėl nekviesdavo policijos.

Nukentėjusioji M. M. apklausos metu parodė, kad nuo 1999 matais ji įsigijo dalį buto pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Buto bendro naudojimo patalpos priklauso ir O. Š.. Trečdalis buto priklauso O. Š., jos sūnui Z. S. ir jai. Bute gyveno jos sūnus. Tuo metu ji buvo pagimdžiusi vaiką, tačiau negalėjo gyventi bute, nes ten O. Š. sudarydavo antisanitarines sąlygas, triukšmaudavo. Sūnus Z. S. gyveno su drauge bute, tuo metu kai ji negyveno. Atsikėlus gyventi į butą, Š. pradėjo rašyti skundus. Stengėsi, kad pripažintų privatizavimą neteisėtu, kad pirkimo-pardavimo sutartis būtų pripažinta neteisėta. Dėl O. Š. skundų ne kartą buvo kviečiama į Švietimo skyrių supažindinta su skundais. Buvo apsiraminusi. Kai pradėjo lankytis bute dažniau, daryti remontą, ji pradėjo vėl rašyti. Dėl to kreipėsi į prokuratūrą. Bandė su ją kalbėtis gražiai, kvietėsi gerti kavos, bendrauti. Po to ji pradėjo rašyti skundus su pornografinėmis nuotraukomis. Rašyti, kad bute lankosi Dariaus ir Girėno gimnazijos vaikai, nors pas ją į darbovietę ateina vaikai, tačiau nei vieno nėra iš tos gimnazijos. Buto niekada niekam ne nuomavo. Kai pas ją ateidavo tėvai pati Š. koliodavosi, šaukdavo. Bandė parduoti butą, tačiau Š. išeidavo nuoga į koridorių, dainuodavo. Siūlė pirkti butą pačiai Š., bet ji siūlė mokėti rubliais arba čekiais. 2006 metais buvo du didesni konfliktai, kai pakeitė duris, kad būtų saugiau, nes name yra daug įstaigų ir lankosi pašaliniai žmonės. Š. reikalavo įdėti senas duris. Butas buvo apleistas. Š. skundus rašė jau tada, kai ji bute gyveno. Rašė visokius dalykus, kad bute pagimdė vaiką, laiptinėje šunys placentą ėdė. Policijai teko aiškinti, dėl pavogto unitazo, kuri pakeitė, nes senasis buvo netvarkingas. Pasitarusi su Š. atrestauravo parketą, pati Š. patarė kokiu laku lakuoti. Su O. Š. nesipyksta ir nesibara. Š. taip elgėsi matyt norėdama, kad ji išeitu iš buto.

Liudytoja T. C. apklausos metu parodė, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąją pažįsta, nes gyveno bute Donelaičio g. 76-24. Butą pardavė M., nes buvo neįmanoma gyventi bute su Š.. Dėl Š. elgesio buvo baisi nervinė įtampa. Kai atsikraustė į butą Š. stovėdavo su kirviu mėsai kapoti. Pastoviai keisdavo spynas, rašinėdavo ant durų. Gręždavo su drėle nesvarbu koks paros metas. Rašydavo šmeižiančią informaciją, vadino okupantais, girtuokliais, narkomanais. Tuo metu Š. gyvena su kažkokiu sugyventiniu. Gyveno kartu su mama ir sergančiu broliu. Savivaldybė prijungė dar vieną kambarį, nes ji to prašė. Butas buvo apleistas. O. Š. gamtinius reikalus atlikdavo į kibirą, nusukdavo vamzdžių kamščius, sklisdavo dvokas, statydavo kibirą su atlikus gamtinius reikalus bet kur bute. Taip bute pragyveno 3 metus. Pardavė butą M., tačiau padėtis nepasikeitė. Butą pardavė tokiam stovį kaip ir pirko. Vėliau atėjusi pas M. matė, kad butas remontuotas. Buvo padarytas remontas vonioje, patvarkyta virtuvė. Parduodama butą neinformavo M., kokia yra O. Š., nes manė, kad ji yra nesugyvenama, o jiems pasiseks.

Liudytoja J. K. apklausos metu parodė, kad M. M. pažįsta senai. O. Š. yra mačiusi keletą kartu. M. M. yra tvarkinga ir dora moteris. Kai papasakojo apie tokį šmeižta ji pakraupo. Tai kas parašyta skunde yra melaginga ir netiese. O. Š. yra mačiusi, kai buvo keičiamos durys. Sutarė abi mokėti, piktumo nebuvo. Tačiau jos vaikai yra sakę, kad Ona yra labai pikta. Dar M. M. yra pasakojusi, kad Š. yra padėjusi virtuvėje fekalijų kibirą. Skundas yra akivaizdus šmeižtas. Tam žmogui, kuris rašė yra kažkas negerai, nepamatuotas pyktis, akivaizdus šmeižtas.

Liudytojas V. L. apklausos metu parodė, kad 1999-1997 metais dirbo apylinkės inspektoriumi. Yra buvęs O. Š. ir M. M. bute, dėl kažkokių skundų. Tačiau konkrečiai nieko neprisimena, todėl paaiškinti negali.

Liudytojas A. B. apklausos metu parodė, kad M. M. Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus direktorė. Problemų su ja jokių neturi: yra punktuali, mandagi, į darbą nevėluoja, užduotis atlieka laiku. Prieš 3 metus buvo gautas iš O. Š. laiškas su nuotraukomis. Laiškas buvo nepadoraus turinio su pornografinėmis nuotraukomis, dėl to buvo pakviesta M. M., supažindinta su raštu. Pokalbio metu M. M. pasakė, kad tai yra šmeižtas ir dėl to kreipsis į teismą. Tai yra buitiniai ginčai ir reikalai, į juos stengiasi nesikišti. Tačiau į raštą buvo sureaguota. M. M. susinervino, paaiškino, kad O. Š. visur rašo, sunku gyventi. Raštas tikrai buvo nesolidus, kaip šmeižtas. Jei parašytu taip apie jį būtų labai nemalonu. M. M. pažįsta kaip tvarkinga, padorią moterį, dirbančia su mokytojais ir vaikais ir niekada nei iš kur, dėl jos elgesio nusiskundimų nebuvo.

Liudytojas V. M. apklausos metu parodė, kad yra M. M. tėvas. O. Š. pažįsta, nes ji yra dukters kaimynė. Dukra įsigijo būstą ir reikėjo atlikti einamuosius remonto darbus. Tai ateidavo dirbti. Reikėjo viską tvarkyti, nes butas buvo apleistas. Kai atėjo pirmą kartą O. Š. buvo apšauktas vagimi, komunistu, bolševiku. Kai ateidavo ir ji pamato, tai iš karto keikiasi, šaukia, kad apvogėm, apiplėšėm. Dukra pasakojo, kad O. Š. rašo visokius skundus ant jos. Pati O. Š. rėkauja, koliojasi, ant durų klijuoja užrašus „vagys, banditai“. O. Š. pati buvo jį užpuolusi su plaktuku mėsai mušti, tačiau nesužalojo. Bute niekas nieko nelaužė, į kriauklę nesišlapino. Klijavo naujai plyteles vonioje, atrestauravo virtuvę.

Liudytojas L. P. apklausos metu parodė, kad yra O. Š. kaimynas, ją pažįsta 20 metų. Kas parašyta yra tiesa, tai iš tikrųjų buvo. Pareiškimo nematė. Jam yra žinoma, kad O. Š. daromas spaudimas, kad ji buvo sumušta. Orgijų pats nematė, bet neturi pagrindo netikėti. O. Š. ateidavo skųstis, jis padėdavo jai rašyti skundus. Ar S. gyveno bute be mamos nepamena. Pas jį ateidavo vaikinai, girdėdavosi laiptinėje. Onutės bute matė nuotraukas. Butas dabar yra tvarkingesnis nei buvo anksčiau. Konfliktuoja O. Š. su M. M. dėl buto. O. Š. neleido privatizuoti to buto, tą jis žino. Neleido valdžia. Matyt O. Š. nori išgyvendinti, grasino. Kas grasino nežino, negirdėjo.

Liudytoja P. A. apklausos metu parodė, kad ji pažįsta O. Š. seniai, kartu dirbo, artimi bendravo. Eilę metų Onutę psichologiškai traumavo, matyt kažkam reikėjo to buto. Tame bute buvo įkelti vaikai iš vaikų namų, rėkaudavo, būdavo išgertuvės. Taip būdavo seniau, ar tada gyveno M. M., ji nežino. Girdėjo kai O. Š. sakė duosiu 1000 dolerių ir butas bus jo. Grasino galvą nupjauti. Buvo kriauklės kurios dingo, dingo spintelės, stalas. M. įsirengė vonią, pasidarė kaip nori. kai M. M. bute gyveno sūnus, pas jį lankydavosi jaunuoliai, buvo užklijuotos nuotraukos su lytiniais organais. M. M. viską tvarkė pagal save su Onute nieko nederino.

Liudytoja L. S., apklausos metu parodė, kad žino, dėl ko pakviesta paliudyti. Kaltinamąją pažįsta jau 6 metus. O M. matau tik pusmetį Š. bute, jos bendrasavininkės. Šešerius metus lankėsi pas O. Š.. Ją pažįsta kaip dorą, sąžiningą, protingą moterį. Jokių konfliktų neturėjo, ji nešmeižikiškas žmogus. Kad O. Š. rašė raštą į Švietimo skyrių, aš nesidomėjo. Tačiau buto sienos, lubos atitiko jos pasakojimą. Atėjus pirmą kartą į butą, ten viskas buvo apkrauta dėžėm. nesigilino, ką Onutė rašė į Švietimo skyrių. Ir kas liečia šmeižtą, ji paliudyti neturi ką. Jai tiesiog daromas moralinis spaudimas tame bute, tai gal ji taip gelbėjasi. Š. jai skundėsi, dėl M. sūnaus. Sakė, kad jis grįžęs iš įkalinimo įstaigos, prirūkydavo su atitinkamu kontingentu. Sienas bute remontavo M.. 2005 metų ji lankėsi tame bute. Tualetas buvo normalus, su kriauklyte – viskas išvalyta, sutvarkyta. O po kapitalinio remonto tualetas nebeveikia, reikia pilti vandeniu, kriauklytės nebėra. Nauji vamzdžiai yra, bet jie nesutvarkyti iki galo. Moralinis spaudimas yra pilstyt vandenį. O tie žmonės, kurie gyveno prieš, jau yra mirę. Ir Onutė gyveno taikiai ir ramiai. O. Š. anksčiau gerai sugyveno su tais žmonėmis, kurie prieš tai gyveno. O. Š. anksčiau neprašė jos liudyti, nes nebuvo reikalo. O dabar mato, kad reikalinga. O. Š. bute orgijų nematė. Ir M. sūnaus nėra mačiusi, tik iš pasakojimų žino apie tas orgijas ir kaip Onutė kentėjo. Pusnuogių vyrų ir nepadoraus elgesio merginų bute nematė. Dabar bute ramu jau kokie du metai.

Liudytoja I. Š. apklausos metu parodė, Š. pažįsta nuo 2001 metų, santykiai bičiuliški, jos už teisingumą Lietuvoje. Su nukentėjusiąją teko susipažinti, nes gyveno pas O. bute, kadangi turėjo šeimyninių problemų. Pas O. bute gyveno šiais metais, po Kalėdų. Prieš ją yra daromas M. psichologinis smurtas, negražiai elgiasi su Š. M.. Simokaičio ji nepažįsta, matė vieną kartą. Šių metų sausio 1 d. buvo konfliktas su M. M., dėl lentos vonioje. Buvo kviesta policija. Kad Š. parašė raštą į Švietimo skyrių, ji žino. Žino ir to rašto turinį. Ten bute būdavo paaugliai, rūkydavo, triukšmaudavo. Tai buvo prieš kokius 7 metus. Onutė jai sakė, kad ten S. su paaugliais triukšmauja, smurtauja, ją muša. Ji 2004 metais verkdavo, o M. tuo metu nebūdavo. O dabar buto neatpažįsta, viskas pasikeitę, O. virtuvėje neturi kriauklės, neturi tualeto. O. gulėjo ligoninėje Simokaičio sumušta. Gyveno pas O., šiais metais gyveno, ir įsitikino, kad jai daromas psichologinis moralinis smurtas. Kepa O. kotletus ir neturi kur rankų nusiplauti, nėra kriauklės. O M. sūnus stovi šalia rūko ir žiūri. Tai kur čia nepsichologinis smurtas. Mačiau bute išsinuoginusias jaunas merginas, buvo prirūkyta, triukšmas, neblaivūs paaugliai. Ir taip matė 3 kartus. Tada policijos nekvietė, nes tai ne jos butas. Nustebo, kad taip gyvena - triukšmas, pilna dūmų. Vyksta konfliktas, nes M. nori užgrobti Š. butą. Yra daromas psichologinis smurtas. Sudaro nepakenčiamas sąlygas bute, kad Š. išeitų iš savo buto. Bute yra dvi tualeto patalpos. Yra vonioje ir virtuvėje. Atvesti vamzdžiai, bakeliu naudojosi. Anksčiau buvo plytelės, dabar jos nuskaldytos. Ir kitoks tualetas buvo, ir kriauklytė virtuvėje buvo. Padarytas psichologinis smurtas. Prieš 6-8 metus vaikščiojo pusnuogės jaunos merginos bute. Ir 2000 m.-2004 m. Lakstė pusnuogės merginos ir koliojosi. O dabar bute viskas kitaip. Girti, jauni paaugliai ten būdavo. Triukšmas, prirūkyta. Tai buvo 2000m.-2004 metais. Ir dar koliojosi ant O. Viskas išdaužyta, kibirų pristatyta. Jai O. sakė, kad tai bendro naudojimosi patalpos ir galima naudotis kuriuo nori tualetu. Virtuvėje kriauklės nėra, sudarytos nepavydėtinos sąlygos. Su M. susidūrė tik šiais metais, kai atėjo pagyventi. O tada būdavo paaugliai, jaunos merginos. Susidarė įspūdį, kad daromas Onutei spaudimas, kad ji išsikraustytų iš buto, sudaromos nepakenčiamos sąlygos. Bendrasavininkai turi lygias teises. M. atėjo pas Onutę gyventi, o ne Onutė pas M. Turėjo derintis, rašyti prašymą, gauti sutikimą.

Liudytojas B. R. apklauso metu parodė, kad kaltinamąją pažįsta daug metų, o M. nepažįsta. Apie raštą Švietimo skyriui jis žino, bet jo neskaitė. O. Š. yra dora, sąžininga, tvarkinga moteris. Matė, kas ten darosi tame bute. Daroma viskas, kad O. negalėtų jame gyventi. Sustodavo jaunimas, rūko, keikiasi. Ant durų pornografinių lapelių būdavo prikabinta. Kas tie asmenys, tas jaunimas, jis nežino, kas jie tokie. Jų būdavo ne vienas ir ne du. Žmogus negalėjo gyventi tokiom sąlygom, ėjom į policiją, ėjom pas vyr. Komisarą. Tai buvo 2000 m.-2004 m. laikotarpis. Pamatę jaunimą, policijos nekvietė. Bet buvom nuėję pas K. Š. ir sumušta buvo. O kas tie asmenys bute, jis nepažinojo. Turbūt M. pažįstami. Nuo kada Š. gyvena tame bute, jis nežino. Pažįstami apie 10 metų. Ji aukštos moralės žmogus, sąžininga. Jaunuoliai stovėdavo koridoriuje, matė ne mažiau kaip 3 ar 4 kartus. Jų daug stovėdavo, spjaudėsi, keikėsi, nuorūkas mėtė. Vaikinai buvo moksleiviško amžiaus, vyresni negu 12-13 metų. Gal buvo ir merginų, nefiksavo šitų dalykų. Ant durų būdavo prikabinta pornografinių lapelių. Ir elgėsi labai įžūliai. Matydamas taip elgentis jaunuolius policijos nekvietė. Nuogų jaunuolių nematė, ant spermos neslidinėjo. Iš kokios mokyklos buvo tie mokiniai, jis nežino. Ar jie narkomanai, nežino, pasakyti negali. Jie buvo įžūlūs, jautėsi nemaloniai ten eidamas. Jie keikėsi, replikavo. Šuns bute nematė.

Liudytoja B. M. apklausos metu parodė, kad Š. pažįsta, santykiai bičiuliški. M. aš nepažįstu. Rašto, rašyto Švietimo skyriui, neskaitė. Š. pažįsta nuo tarybinių laikų. Ten ji jau seniai gyvena. O. yra buto savininkė-2 kambariai privatizuoti, o kiti yra socialinis būstas, yra savivaldybės ir ten kažkas gyvena, ten baisu ateiti, kad nesumuštų. Pas O. ateidavo retkarčiais. Be kelnių gulinčių narkomanų ir vilkinių šunų nematė. Kad virtuvėje buvo užsiimama seksu, girdėjo iš pasakojimų, O. telefonu sakė. Kad O. grasino nužudyti, negirdėjo, jai sakė Onutė. Ji minėjo, kad taip sakė ir grasina moteriškė, kuri dabar gyvena. Sakė, kad tie gulintys narkomanai-mokyklos mokiniai, pagal amžių matosi. Pati jų nematė. Tai buvo ne vienkartinis O. skundas, tai buvo toks tarpas, apie 2000 metų vidurį. Ją norėjo išprovokuoti. O. Š. pasakodavo, kad jaunuoliai apsinešę, užsiiminėdavo seksu. Kad triukšmauja, rūko. Pati nieko nematė.

Liudytojas R. Z. apklausos metu parodė, kad yra komisaras inspektorius, dirba centro policijos nuovados viršininku nuo 2007 metų. Š. ir M. pažįsta. Centro policijos nuovada nagrinėjo eilę Š. pareiškimų, kurių turinys – dėl tarpusavio nesutarimų, dėl bendro naudojimosi patalpų, klozeto, durų ir pan. Raštus gaudavo paštu, pavesdavo tyrimą atlikti apylinkės inspektoriui. Asmeniškai jis bute nebuvo, bet yra susipažinęs. Tualetas yra, jis buvo sugedęs, M. jį pataisė, įrengė naują. O. Š. vis tiek rašydavo, kad tualetas panaikintas. Tokio pobūdžio jos pareiškimai. Situacija jam žinoma, kad M. viską remontuoja – tai žino iš tyrėjų, surinktų medžiagų, iš liudytojų apklausų. Pareiškimų, kad bute guli narkomanai, daromas seksas, policija neturėjo. Š. pareiškimuose rašė, kad pas M. lankosi asmenys ir pan. Visi faktai pagal pareiškimus buvo tikrinami. Faktai nepasitvirtino. Vagystės faktas dėl konkrečių daiktų neteisingas, kriauklės stovi, pats matė fotonuotraukas, su medžiaga susipažino, šnekėjo su tyrėjais.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajai O. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą bei aplinkybes taip pat patvirtina: prašymas 2008-01-10 Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui (b.l. 5-7).

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t.y. žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis, reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamosios O. Š. veikoje, visiškai įrodyta, jos nusikalstama veika atitinka LR BK 154 str. 1 d. požymius.

Pagal LR BK 154 str. 1 d. šmeižimu laikomi tokie veiksmai, kai kaltininkas paskleidžia apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, numatytas LR BK 154 straipsnio 1 dalyje, o tam, kas šmeižė asmenį per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, numatyta atsakomybė šio straipsnio 2 dalyje. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998-05-15 nutarime Nr.1 pateiktą išaiškinimą, garbė - tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas - tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajai O. Š. parašius prašymą į nukentėjusiosios M. M. darbovietę – padarė žalą jos reputacijai, nes ji buvo pažeminta kitų žmonių akyse, ir dėl to buvo pažeistas jos orumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės.

Atsakomybė pagal LR BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti LR BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, arba supranta, kad skleidžia pramanytas žinias, neva asmuo padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir sąmoningai tai daro.

Būtent tokiais veiksmais - informacijos, neatitinkančios tikrovės, paskleidimu ir pasireiškė O. Š. veika, nes kaltinamoji, rašydama tikrovės neatitinkančius raštus apie M. M. į jos darbovietę ir kitas įstaigas paskleidė neatitinkančią tikrovės, šmeižiamo turinio informaciją, rašydama, kad buto bendro naudojimo patalpose rūkoma, guli narkomanai, po kojomis maišosi vilkiniai šunys, vonioje bei virtuvėje užsiiminėjama seksu ir slidinėjama ant jaunuolių spermos, naktimis renkasi S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos mokiniai, kur jie amoraliai elgiasi, klijuoja ir kaišioja po durimis pornografines nuotraukas, t.y. paskleidė informaciją, turinčią konstatuojamąjį pobūdį, ir ta informacija neatitiko tikrovės. Skleidžiamai informacijai taikomas tiesos kriterijus. Nuomonė turi vertinamąjį pobūdį, todėl vertinamieji teiginiai yra subjektyvūs, tačiau ir jie turi būti pagrįsti faktais. Apklausti liudytojai L. P., P. A., L. S., I. Š., B. R., B. M. byloje visi nurodė, kad visa tai kas parašyta prašyme nematė ir tokių faktų patvirtinti negali, tai girdėjo iš kaltinamosios pasakojimų, M. M. nepažįsta ir apie ją nieko negali pasakyti, nes ir bute tuo metu kai lankydavosi nematė. Taip pat visi teigia, kad O. Š. pykstasi su M. M. dėl buto. Liudytojas A. B. apklausos metu parodė, kad M. M. žino kaip dora ir tvarkinga moterį. Liudytojas R. Z. parodė, kad O. Š. rašo į policiją įvairius skundus dėl nesutarimų su kaimynę M. M., tačiau tikrinant raštus, juose išdėstyti faktai nepasitvirtina. Kad O. Š. 2008-01-10 prašyme Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui, išdėstyti aplinkybės, nepagrįsti konkrečiais faktais, žemina žmogų ir menkina jo prestižą, teismui abejonių nekelia.

Nustatyta, kad tokią tikrovės neatitinkančią informaciją O. Š. skleidė tyčia, neturėdama jos tikrumą patvirtinančių duomenų, nors kaip pati teigia, jog tokių būdu prašėsi pagalbos ir tai teismas vertina kaip jos gynybine versija, suvokė, kad tokios žinios yra žeminančios bei niekinančios M. M. ir gali pakirsti darbdavių pasitikėjimą ja, būtent to ir tikėjosi. Šios kaltinamosios O. Š. veikos motyvas - susipriešinimas bei pyktis, ginčas dėl buto.

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamajai bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str., 59 str., 60 str.).

Kaltinamoji O. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 14-15 str.). Nusikalstamą veiką ji padarė siekdama pažeminti nukentėjusiąją. Kaltinamoji neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai O. Š. skiriant sankcijoje numatytą bausmės rūšį - baudą (LR BK 47 str.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ( BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ( kaltinamajam ) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ( BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms.

Šioje byloje civilinė ieškovė M. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 litų neturtinės žalos iš kaltinamosios O. Š. ir 400 litų dėl turėtų išlaidų už advokato pagalba.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamosios O. Š. savo išdėstytomis aplinkybėmis 2008-01-10 prašyme Kauno savivaldybės administracijos Švietimo skyriui apšmeižė nukentėjusiąją M. M., ji dėl tokių O. Š. kalbų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kaip asmenybė, buvo pažeminta, taip pat į kaltinamosios realią galimybę atlyginti žalą, todėl sprendžia, kad nukentėjusiojo M. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

BPK 106 str. 2 d. numatyta, jog teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateiktas kvitas ( t.1, b.l. 19), iš kurio matyti, jog civilinė ieškovė M. M. už teisines paslaugas yra sumokėjusi advokatei R. B. 400 litų. Ši suma priteistina M. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendė:

O. Š. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir nuteisti ją 3 ( trijų) MGL dydžio, t.y. 390 ( trijų šimtų devyniasdešimt) Lt bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš O. Š. 500 ( penkis šimtus) Lt dėl neturtinės žalos ir 400 ( keturis šimtus) Lt už advokato pagalbą M. M. naudai.

Paskirtoji bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjusi baudą nuteistoji privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą nuo jo įteikimo dienos.