- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2YT-19375-986/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01448-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 2.5.4.10Kiti su paveldėjimu pagal testamentą susiję klausimai
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos Z. C. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos paliktą turtą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvai buvo A. C. ir Z. C.. Tėvai 1972 metais, adresu (duomenys neskelbtini), pasistatė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitus statinius. Šiame name tėvai gyveno iki mirties. Tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini), mama Z. C. mirė (duomenys neskelbtini). 1987 m. liepos 13 d. mamos Z. C. prašymu buvo atlikti statinių kadastriniai matavimai. Z. C. yra sumokėjusi 21,28 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1900 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po Z. C. mirties, pareiškėja liko gyventi tėvams priklausiusiame name ir iki pat šios dienos jame gyvena. Mirus mamai dėl turto paveldėjimo niekur nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu patenkino jos pareiškimą ir nustatė juridinį faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Priėmus nurodytą teismo sprendimą ir jį įregistravus viešame registre, pareiškėja galvojo, kad visi klausimai, susiję su jos tėvams priklausiusiais statiniais ir po jais esančiu žemės sklypu yra išspręsti. 2020 metų pradžioje kreipėsi į matininkus, norėdama atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Matininkai jai pasakė, kad jie tokių matavimų atlikti negali, kadangi ji nėra sklypo po pastatais savininkė. Jai buvo paaiškinta, kad po pastatais esančio žemės sklypo nuosavybės dokumentai liko nesutvarkyti, kad gali susitvarkyti tik žemės nuomos dokumentus. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir daiktinės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Šis žemės sklypas nėra kito fizinio ar juridinio asmens nuosavybė, todėl nėra jokių trukdžių šį sklypą, sutvarkius visus reikiamus dokumentus registruoti pareiškėjos vardu. Tai galima tik kreipusis į teismą dėl palikimo, likusio po mamos Z. C. mirties priėmimo.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jam įteikti 2020 m. rugsėjo 8 d. – asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Pagal palikėjos mirties metu galiojusio Civilinio kodekso nuostatas – įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnio 3 dalis).
Iš byloje esančių duomenų (santuokos liudijimų, medicininių mirties liudijimų, pareiškėjos gimimo liudijimo ir Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis) matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina Z. C., gim. (duomenys neskelbtini) d., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. C. Suinteresuotas asmuo A. K. yra pareiškėjos brolis ir mirusios Z. C. sūnus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. rugsėjo 7 d. išduotos pažymos Nr. P-165, matyti, kad 1992 m. rugpjūčio 6 d. Z. C. sumokėjo 21,28 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis už 0,1900 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ 2020 m. liepos 29 d. pažymos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir daiktinės teisės į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-298-550/2012 nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, keturis ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (Liteko duomenys). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas – 2012 m. gegužės 15 d. apylinkės teismo sprendimas). Iš 2020 m. liepos 20 d. Kėdainių rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad dėl Z. C. palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. 2020 m. liepos 21 d. Kėdainių rajono 2-ojo notaro biuro nutarimu atisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą palikimui priimti, mirus Z. C., kadangi praleistas šešių mėnesių terminas palikimui priimti, pažymima, kad notarų biure paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjos A. K. pareiškime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja, per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, po savo motinos Z. C. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, t. y. po motinos mirties liko gyventi tėvų statytame name, juo rūpinosi, taip pat priėmė motinos dokumentus. Taigi ji su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, jog šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos nuosavybės teisių į 0,1900 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar palikėja mirties metu turėjo kokių nors teisių į minėtą turtą ir ar šias teises pareiškėja, kaip palikėjos įpėdinė, perėmė ir galės įgyvendinti, turės būti vertinama tuo atveju, jeigu pareiškėja ateityje kreipsis dėl tokių teisių įgyvendinimo.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Nustatyta, kad pateikdama pareiškimą A. K. sumokėjo 50,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas pareiškimas turi būti apmokėtas 38,00 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis), todėl permokėtas žyminis mokestis – 12,00 Eur, grąžintinas pareiškėjai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos motinos Z. C., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 Eur (dvylikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 30 d.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.