Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2024 m. birželio 20 d. paduotu atsakovo B. Č. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą ir dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį tenkinti, pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu bei panaikinti atsakovės Trakų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 24 d. atsakovui B. Č. išduotą statybą leidžiantį dokumentą atlikti statinio kapitalinį remontą ir jo pagrindu atliktus statybos darbus pripažinti neteisėtais ir savavališkais; bylos dalį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįgyvendino šio punkto reikalavimų ir nepateikė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ar CK 4.85 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punktą atsakovas galėjo pasirinkti pateikti statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinį sutikimą ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą. Atsakovas buvo gavęs daugiau nei pusės pastato bendraturčių rašytinius sutikimus kapitaliniam remontui atlikti;

2) apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad, sprendžiant ginčus dėl kitų statinio bendraturčių nesutikimo kokiam nors veiksmui atlikti, kuriam reikalingas leidimas, turi būti sprendžiama, ar bendraturčiai pagrįstai atsisako duoti sutikimą, t. y. turi būti įvertintos faktinės aplinkybės, kuriomis bendraturčiai grindžia savo nesutikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).

3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą. Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos aplinkybes turėjo pagrindą spręsti, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas yra ir leidimo išdavimo metu būtų buvęs.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti B. Č. (duomenys neskelbtini) 220 (du šimtus dvidešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą 2024 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 156.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.