Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-30 · Administracinė byla Nr. A-822-1039-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-30
Bylos Nr.
A-822-1039-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos, Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, V. L. S., M. K., H. K., K. K., A. K., G. Z. S.
Kategorijos
  • 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A822-1039/2011Procesinio sprendimo kategorija 13.4. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant, pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuroro atstovui R. K.,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei V. A.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovei advokatei I. D., V. L. S., M. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų V. L. S., M. K., atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys H. K., K. K., K. K., M. K., A. K., V. L. S., G. Z. S., UAB „Nekilnojamo turto fondas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau - Prokuroras) pareiškime (b. l. 2-6) teismui prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-08-02 dirbtuvių (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-2583 dalyje dėl patalpos, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, jog 2009-12-23 Vilniaus apygardos prokuratūroje, (persiunčiant iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros) gautas UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareiškimas dėl neteisėtos statybos įteisinimo.

Pareiškime buvo nurodyta, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ yra pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir plane pažymėto indeksu lB2p, bendrasavininkė. 2003 m. vasario mėnesį buvo pastebėta, jog prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos, plane pažymėtos indeksu 21-38, 21-38a, be UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sutikimo buvo pastatytas priestatas. 2003-02-26 pranešimu Nr.18, 2003-04-27 pranešimu Nr.103, 2003-12-09 pranešimu Nr.242, 2004-10-12 pranešimu Nr.390, 2005-02-24 pranešimu Nr.30, 2007-06-07 pranešimu Nr.1416/01, 2008-06-11 pranešimu Nr.26, 2008-08-27 pranešimu Nr.44, UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau ir - VAVA) Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą (toliau – Departamentas) dėl minėto pastato neteisėtos rekonstrukcijos. Atsakymų į šiuos užklausimus gauta nebuvo.

2008-09-22 iš Departamento buvo gautas atsakymas, jog tikrinimo metu nustatyta, kad priestatai buvo pastatyti apie 1995-1996 metus, o pasikeitus patalpų savininkams, negali ir neturi kam taikyti administracinio poveikio priemonių. 2009-03-09 Departamentas raštu nurodė, jog kadangi statinių statytojai neidentifikuoti, neturi teisinio pagrindo surašyti savavališkos statybos aktą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, kuris išduoda statybos leidimus nuo 2002-10-01, atsakydamas į užklausimą nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos leidimo Vilniaus m. savivaldybės administracija neišdavė. Iki 2002-10-01 statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracija, kuri 2009-02-06 raštu Nr.(101) 11.56-114 nurodė, jog Departamentas neturi jokios informacijos apie išduotus statybos leidimus nurodytam priestatui.

Tikrinant pareiškime išdėstytas aplinkybes, buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“, prašant pateikti visų dokumentų, kuriuose atsispindi informacija apie patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažymėtų indeksais 21-38 bei 21-38a registravimą kadastre bei daiktinių teisių į šiuos nekilnojamuosius daiktus registravimą patvirtintus nuorašus. Taip pat buvo kreiptasi į VAVA, prašant pateikti 2006-08-02 patalpų pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2583 bei visų su juo susijusių dokumentų tinkamai patvirtintus nuorašus.

2010-01-12 buvo gauti prašomi dokumentai iš VĮ „Registrų centras“. 2010-01-15 Vilniaus apskrities viršininko administracija, atsakydama į prokuratūros paklausimą, pateikė tik 2006-08-02 patalpų pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)-11.4-2583 nuorašą bei 2009-12-10 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcijos, atsakovės) raštą Nr.(7.9)-2D-2806, kuriame iš esmės atsispindėjo Inspekcijos pozicija, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo ginčo priestato pastatymo praėjo daug laiko, vadovaudamasi LR viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., Inspekcija nenagrinės 2006-08-02 patalpų pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(101)-l 1.4-2583 teisėtumo. Nei statybos leidimo, nei projektinės dokumentacijos pateikta nebuvo, todėl į prokuratūrą buvo pakviestas VAVA specialistas duoti paaiškinimo.

2010-01-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR aplinkos ministerijos Vilniaus teritorinio statybos priežiūros skyriaus, vyriausiasis specialistas K. Kambaras, duodamas paaiškinimą Vilniaus apygardos prokuratūroje parodė, kad 2004-12-14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr.2.3-9973 jis buvo paskirtas VAVA Statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininku. Į jo pareigas įėjo dokumentų, kurių pagrindu statiniai buvo pripažįstami tinkamais naudoti, keičiama patalpų naudojimo paskirtis, tikrinimas. Aptariamu atveju, aktu buvo atliktas statinio turtinių vienetų formavimas bei dalies patalpų paskirties keitimas. Todėl apskritai šiuo atveju statinio projektas ir statybos leidimas, kaip taisyklė nepateikiami, o pateikiamos tik statinių kadastrinių matavimų bylos. Naujos kadastrinių matavimų bylos buvo pateiktos ir šiuo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo patalpos naujoje kadastrinių duomenų byloje pažymėtos kaip dalis patalpų indeksu 21-65, kurių naudingas plotas yra 9,91 m, užstatytas plotas 11,66 kv.m., lyginant su viso pastato, adresu (duomenys neskelbtini), plotu buvo mažos, t.y., nesudarė daugiau kaip 10 % viso pastato ploto, į naują priestatą nebuvo atkreipta dėmesio. Aptariamas priestatas pagal STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ priskiriamas prie II grupės nesudėtingų statinių, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Tokių statinių projektas rengiamas supaprastinta tvarka. Asmenys, kreipdamiesi dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti, privalėjo pateikti supaprastinta tvarka suderintą statinio projektą. Toks projektas pateiktas nebuvo. Pagal Specialisto turimą informaciją, minėtas priestatas buvo pastatytas apie 1996-1998 metus. Ta informacija buvo gauta iš patalpų savininkų (2007-2008 metais) žodinių paaiškinimų. Žemės sklypas prie aptariamo statinio nebuvo suformuotas, sklypo savininko leidimas nebuvo gautas. Šių duomenų patikrinti Specialistas teigė neturėjęs galimybės, kadangi Departamentas, kuriame jis dirbo (VAVA TPSVPD) neturėjo priėjimo prie VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės.

Pažymėjo, jog įvertinus tai kas išdėstyta, patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro byloje pažymėtos indeksu 21-65 buvo rekonstruotos savavališkai pristatant priestatą. Šie statybos darbai buvo atlikti neturint žemės sklypo savininko, pastato (duomenys neskelbtini) bendrasavininkų sutikimo bei suderinto projekto.

Pažymėjo, jog tuo buvo pažeisti LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p. reikalavimai. Išduodant ginčijamą administracinį aktą, buvo pažeisti STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27 p. reikalavimai.

Pažymėjo, jog LR prokuratūros įstatymo 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą. Ši pareiga atsiranda prokurorui nustačius asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą pagal asmens, valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras, turintis pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, žemes sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje nebuvo suformuotas, todėl jis nuosavybės teise priklausė valstybei (LR žemės įstatymo 5 str. 1 d. 8 p.).

Pažymėjo, jog viešojo intereso pažeidimas šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad ant valstybinės žemės savavališkai buvo pastatytas statinys, tuo neteisėtai užimant valstybinę žemę, o institucija, atsakinga už statybos valstybinę priežiūrą, turėdama apie tai informaciją, apytiksliai septynis metus į tai adekvačiai nereagavo, ignoruodama suinteresuotųjų asmenų teisėtas pretenzijas. Dėl šios priežasties išties ilgas laiko tarpas nuo aptariamų statybų nelaikytinas aplinkybe, absoliučiai šalinančia viešojo intereso gynimo pagrindus. Kitoks šios teisinės situacijos traktavimas paneigtų teisėtus UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ lūkesčius, kuriuos pastarasis juridinis asmuo puoselėja ir iš esmės aktyviai realizuoja nuo 2003 metų.

Prokuroras laikėsi pozicijos, jog, kaip yra nurodžiusi Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2007-02-02 nutartyje, ginčuose, susijusiuose su statybos teisiniais santykiais, statybos leidimo teisėtumo klausimas yra pagrindinis (arba vienas iš pagrindinių), nuo kurio išsprendimo visiškai arba iš dalies priklauso ir kitų susijusių reikalavimų (jeigu tokie yra pareikšti) išsprendimas. Dėl to yra svarbu, kad tokie ginčai (susiję su statybos leidimų teisėtumu) būtų nagrinėjami administraciniuose teismuose, formuojančiuose praktiką, nagrinėjant šios kategorijos bylas.

Pažymėjo, jog šioje teisinėje situacijoje viešasis interesas būtų pilnai apgintas tokiu būdu, jog, patenkinus prokuroro reikalavimą panaikinti skundžiamą administracinį aktą, prokurorui, atsirastų vienintelė (kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti) prielaida galutinai apginti viešąjį interesą - užtikrinti savavališkų statybų pasekmių likvidavimą. Analogiška pozicija atsispindi teismų praktikoje, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-21 nutartyje adm. byloje Nr.A146-88/2009, kurioje teismas nurodė, kad asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai (šiuo atveju - viešasis interesas) visiškai ir realiai apginami tik tada, kai panaikinus administracinį aktą, atkuriama iki neteisėto administracinio akto priėmimo buvusi padėtis, pašalinamos panaikintų administracinių aktų sukeltos neigiamos pasekmės, atlyginama padaryta žala. Šiuo konkrečiu atveju visiško viešojo intereso apgynimo (kilusių pasekmių pašalinimo) bus siekiama kitame procese. Pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, dėl atliktos patalpų rekonstrukcijos šiuo konkrečiu atveju turi teisines galimybes siekti visiško viešojo intereso apgynimo įstatymais nustatyta tvarka ir būdu.

Tuo atveju, jei teismas tenkintų prokuroro reikalavimą šioje byloje, prokurorui atsirastų pagrindas reikalauti statybos valstybinę priežiūrą vykdančią instituciją imtis veiksmų, numatytų LR statybos įstatymo 28 str. (Savavališkos statybos padarinių šalinimas). Pastarajai institucijai nesiėmus reikiamų veiksmų, prokurorui atsirastų pagrindas kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.103 str., tačiau ši teisinė pradėtina spręsti išimtinai nuo ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo teisminio įvertinimo.

Pažymėjo, kad kaip minėta, UAB „Nekilnojamojo turto fondas" pareiškimas Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas 2009-12-23. Tai liudijo spaudas ant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros lydraščio. Paklausimai Vilniaus apskrities viršininko administracijai bei VĮ „Registrų centras" buvo išsiųsti 2009-12-31, atsakymas iš VĮ „Registrų centras" buvo gautas 2010-01-12, iš VAVA - 2010-01-15, o VAVA atstovo paaiškinimas, (t.y., pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti apie viešojo intereso pažeidimo buvimą) buvo gautas 2010-01-22, ginčo patalpų bendrasavininkės M. K. paaiškinimas buvo gautas 2010-02-12, todėl pareiškimo padavimo termino pradžia laikytina ne ankstesnė kaip 2010-01-22, todėl terminas nelaikytinas praleistu.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškimą (b. l. 69-72) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, paaiškino, kad VAVA 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2583 minėtas priestatas buvo pripažintas tinkamu naudoti kaip dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų, pažymėtų indeksu 21-65. LR statybos įstatymo 24 str. nustatyta, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka LR statybos įstatyme nustatytus esminius statinio reikalavimus. Kadangi šiuo atveju statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai ir statinio projektas nebuvo pateikti, darytina išvada, kad ginčijamas pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo išduotas be teisinio pagrindo toje dalyje, kuria pripažintas tinkamu naudoti priestatas, pastatytas neturint statybos įstatyme ir poįstatyminiuose teises aktuose numatytų privalomų dokumentų. Be to, išduodant ginčijamą pripažinimo tinkamu naudoti aktą buvo pažeisti STR 1.1 1.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 27 p. reikalavimai.

Pažymėjo, jog pareiškime nėra nurodytas priestato statytojas, pagal LR statybos įstatymo 2 str. 41 d., statytojas (užsakovas) Lietuvos ar užsienio valstybes fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Vadovaujantis LR statybos įstatymo 28 str. inspekcijos pareigūnai savavališkos statybos aktą turi surašyti ir įteikti statytojui, iš statytojo inspekcija gali pareikalauti per nustatytą terminą savo lėšomis pašalinti savavališkos statinio statybos padarinius arba kreiptis į teismą prašydama įpareigoti statytoją pašalinti savavališkos statinio statybos padarinius. Atitinkamai, LR civilinio kodekso 4.103 str. 3 d. įtvirtinta, kad teismas savo sprendimu gali: 1) įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.); 2) įpareigoti siūlytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti. Taigi siekiant užtikrinti, jog patenkinus pareiškimą galėtų būti toliau ginamas viešasis interesas (pavyzdžiui, kad Inspekcijos pareigūnai galėtų surašyti savavališkos statybos aktą ir kreiptis su ieškiniu į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo), pareiškėjas jau šioje byloje turėtų nurodyti priestato, kurio pripažinimas tinkamu naudoti yra ginčijamas, statytoją.

Tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Turto vystymo fondas“ atsiliepime (b. l. 61-62) į pareiškimą prašė skundo reikalavimus tenkinti. Paaiškino, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ yra pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir plane pažymėto indeksu lB2p, bendrasavininkė.

Dar 2003 m. vasario mėnesį buvo pastebėta, jog prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos, plane pažymėtos indeksu 21-38, 21-38a, be UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ sutikimo buvo pastatytas priestatas.

Pradėjus domėtis priestato statybų dokumentais paaiškėjo, jog priestato, statybos buvo įteisintos, t.y. 2006-08-02 šiam priestatui yra išduotas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2583. Statinys įregistruotas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Akte nėra nurodyta kokiais statybos dokumentais (projektu, statybos leidimu ar kita dokumentacija) vadovaujantis buvo išduotas minėtas dokumentas, todėl UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ kilo pagrįstas įtarimas, jog statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo išduotas neteisėtai, nesant teisės aktų nustatytiems pagrindams.

Pažymėjo, kadangi asmenys, kreipdamiesi dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti privalėjo pateikti supaprastinta tvarka suderintą statinio projektą, o toks pateiktas nebuvo, nesant žemės sklypo savininko sutikimo dėl naujo statinio statybos, taip pat nesant pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrasavininkų sutikimo, ginčo patalpos buvo rekonstruotos savavališkai ir neteisėtai.

Tretieji suinteresuotieji asmenys M. K., atstovaujanti ir H. K., V. L. S. ir G. Z. S. prašė pareiškimo reikalavimą atmesti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino.

Teismas pažymėjo, jog prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įtvirtinta Konstitucijos 118 str. 2 d., nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ši Konstitucijos nuostata perkelta į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį. LR administracinių bylų teisenos įst. 56 str. 1 d. sakoma, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju pastato, esančio Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje gyventojų, t.y. asmenų grupės, bei Valstybės, t.y. žemės ant kurios pastatytas priestatas savininkės, viešas interesas yra aiškiai apibrėžtas galimai neteisėtų statybų rekonstruojant bendrosios nuosavybės teise priklausantį pastatą padarinių šalinimu bei žemės atlaisvinimu, todėl Prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą, Teismas nusprendė, jog būtina įvertinti skundžiamo VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris yra individualaus pobūdžio administracinis sprendimas, atitikimą LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

Teismas nusprendė, jog iš byloje esančio kadastrinių matavimo plano matyti, kad nagrinėjamu atveju pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo rekonstruotas prie jo pristatant 9,91 kv.m. priestatą, kuris sujungtas su pastate esančiomis patalpomis, tokiu būdu suformuojant naują patalpą, plane pažymėtą indeksu 21-65 (b. l. 13).

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi LR statybos įstatymo 2 str. 18 p., nustatė, jog toks buvusių patalpų išplėtimas laikytinas pastato rekonstrukcija, o atsižvelgiant į LR statybos įst. 23 str. 1d., šiai statybos rūšiai, privaloma gauti statybos leidimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju statytojai nepateikė Tvarkos 27 p. numatyto statybos leidimo, todėl skundžiamu sprendimu VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-02 aktu 84,83 kv. m. patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje buvo pripažintos tinkamomis naudoti nepateikus komisijai visų būtinų dokumentų, t.y. nepagrįstai. Atsižvelgęs į tai, nusprendė, kad ginčijamas VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas priimtas pažeidžiant pagrindines tokio sprendimo priėmimo procedūras ir nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. prasme.

Atsiliepimas

Pažymėjo, jog atsakovo atsiliepime teismui nurodyti motyvai, jog sprendžiant ginčą dėl akto panaikinimo būtina nustatyti priestato statytoją, prieštarauja byloje esančiais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl teisiškai nereikšmingi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog iš skunde keliamo reikalavimo matyti, kad Prokuroras siekia panaikinti 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą tik toje dalyje, kuria pripažintos tinkamomis naudoti patalpos kadastro plane pažymėtos indeksu 21-65. Iš kadastrinių matavimų byloje esančio plano matyti, kad indeksu 21-65 pažymėtos patalpos sudaro tik dalį kadastriniuose matavimuose (b. l. 13) nurodytų patalpų, kurios pagal savo funkcinę paskirtį neatsiejamai susijusios su visomis skundžiamame akte nurodytomis bei 84,83 kv. m. ploto patalpomis. Atsižvelgęs į tai, Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju naikintinas visas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Departamento 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(101)-11.4-2583, neišskiriant pareiškėjo nurodytų 21-65 indeksu pažymėtų patalpų.

III.

Tretieji suinteresuotieji asmenys V. L. S., M. K. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 148-149) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė LR ABTĮ 81 str. reikalavimus, nes nevisapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tirti ir aiškintis, kas buvo neteisėtai pastatyto priestato statytojas, neišsiaiškino ir kada tas priestatas pastatytas. Mano, jog teismas be pagrindo konstatavo, kad minėtam priestatui buvo reikalingas projektas, nes remiantis galiojančiu statybos reglamentu 1.11.01:2002 pastatams be šildymo tokio projekto nereikėjo. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog jie, tretieji suinteresuotieji asmenys (apeliantai), 2006-02-28 dienos raštu adresuotu VĮ „Registrų centrui“ prašė tik patikslinti kadastrinius matavimus, o tam taip pat jokie projektai nereikalingi, nes matavimai atliekami pagal faktinę pastatų būklę. Mano, jog teismas išėjo iš skundo ribų, tad toks teismo sprendimas, turi būti panaikintas. Tokiu teismo sprendimu visas ginčijamas aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kas pažeidė trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teises, nes turi būti naikinama ir nuosavybė į kitus pastatus, kurie pastatyti ir įteisinti anksčiau.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - ir apeliantas) savo apeliaciniu skundu (b. l. 139-141) su teismo sprendimu nesutinka ir prašo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimą, panaikinant Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-08-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-2583, tik dalyje dėl 13,97 kv. m. ploto patalpų pripažinimo tinkamu naudoti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Mano, jog teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino teisės normas. Patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kuriame yra patalpa unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1B2p), esančios (duomenys neskelbtini), kuri pripažinta VAVA Departamento 2006-08-02 Pripažinimo naudoti aktu Nr.(101)-11.4-2583, 70,86 kv. m. dalies paskirties pakeitimui nebuvo atlikti jokie statybos darbai, vadovaujantis Tvarkos nuostatomis pareiškėjai pateikė komisijai būtinus dokumentus, reikiami dokumentai nebuvo pateikti tik dėl 13,97 kv. m. ploto patalpų. Todėl Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas naikintinas tik dalyje dėl 13,97 kv. m. patalpų. Todėl mano, jog teismas neatsižvelgdamas į tai nepagrįstai panaikino ir kitų patalpų (70,86 kv. m.) pripažinimo tinkamu naudoti aktą.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Nekilnojamo turto fondas“ savo atsiliepimu į apeliacinius skundus (b. l. 155-156) nesutinka su V. L. S. ir M. K. skundu, mano, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas ir savo atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

Teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjant ginčą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto teisėtumo teisiškai nereikšminga, kas yra neteisėtai pastatyto statinio statytojas, nes pagal Tvarkos 14 p. statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra pradedama tik gavus rašytinį statytojo prašymą. Apeliantas visiškai nepagrįstai nurodo, jog pateikiamo prašymo formos sąrašas nėra baigtinis. Nuo 2007-03-26 priimtas Tvarkos 14 p. pakeitimas aiškiai numato rašytinę prašymo formą, kurią pateikia statytojas. Kadangi ginčas nagrinėtinas tik dėl neteisėtai pastatyto priestato įteisinimo, ginčijamas aktas priimtas galiojant aukščiau nurodytai Tvarkos 14 p. redakcijai. Be to kartu su prašymu pripažinti statinį tinkamu naudoti statytojas privalo pateikti ir Tvarkos 3 priede įvardintus dokumentus. Taigi statytojams pateikus parymą dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti, papildomai aiškintis, kas buvo statinių statytojai nereikalinga ir netikslinga.Dėl priestato projekto nereikalingumo apeliantų teiginys visiškai nepagrįstas. Teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas ir padarė išvadą, jog pagal LR Statybos įstatymo 2 str. 18 p. prie pastato pastatytas priestatas laikytinas pastato rekonstrukcija, o tam reikalinga gauti statybos leidimą.Mano, jog prie apeliacinio skundo pateiktas prašymas atlikti kadastrinių duomenų tikslinimą nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Apeliantų pateiktas prašymas yra skirtas VĮ „Registrų centrui“, todėl šiame ginče neturi būti vertinamas, o argumentai dėl jo atmesti.Dėl argumento, jog teismas išėjo iš skundo ribų, klausimo sprendimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo atsiliepimu (b. l. 159-160) palaikė trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą. Savo atsiliepimą grindė pakartodama savo apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius.

Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, savo atsiliepimu (b. l. 161-163) nepritarė apeliantų V. L. S. ir M. K. apeliaciniam skundui ir manė, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Savo poziciją grindė tokiais argumentais:

Mano, jog iš apeliantų argumentų nėra aišku, ar jie ginčydami teismo sprendimą nurodo, jog statybai nereikalingas rašytinis prašymas, ar toks prašymas nereikalingas statinio pripažinimui tinkamu naudoti. Nurodo, jog dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti prašymo ir jo formos teismas sprendime yra pasisakęs. Teigia, jog apeliantai nepagrįstai nurodo, jog teismas neišsiaiškino statytojo, nes teismas konstatavo, jog priestato statytojas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR aplinkos ministerijos turėjo būti žinomas prieš pradedant statinio pripažinimo tinkamu naudoti sprendimo priėmimo procedūrą. Į apeliantų teiginį, jog priestatui kaip pastatui be šildymo, projekto nereikėjo, atsako remdamasis teismo konstatavimu, jog toks pastato išplėtimas yra laikomas rekonstrukcija, o tam pagal galiojančius įstatymus reikia pateikti statinio projektą.Mano, jog apeliantų skunde nurodyta aplinkybė, jos teismas nevertino tos aplinkybės, kad jie 2006-02-28 dienos raštu adresuotu VĮ „Registrų centrui“ prašė tik patikslinti kadastrinius matavimus nėra reikšminga šiai bylai sprendžiant klausimą dėl ginčo patalpų rekonstrukcijos.Į apeliantų teiginį, jog teismas išėjo iš skundo ribų ir pripažino visą teisės aktą negaliojančiu, ko pasėkoje turi būti naikinama nuosavybė į kitus pastatus, atsako, jog nesuprantama, kodėl teigiama, jog „naikinama nuosavybė ir į kitus pastatus, kurie pastatyti ir įteisinti vėliau“. Teigia, jog teismo sprendimas neturi tiesioginės įtakos apeliantų dirbtuvių (buvusio iki rekonstrukcijos dydžio) ar kitų pastatų nuosavybės teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas tenkintinas, o trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V L. S. ir M. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas yra kilęs dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugpjūčio 2 d. dirbtuvės (duomenys neskelbtini), Vilnius, pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-2583, dalyje dėl patalpos, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65, teisėtumo.

Atsakovas savo apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti tik dalyje dėl 13,97 kv. m. (kadastro patalpų plane pažymėta indeksu 21-65) patalpų, teigia, jog remiantis Tvarkos 1 punktu, kur numatyta, jog šia Tvarka taip pat pripažįstami tinkamais naudoti nekilnojamo turto registre įregistruoti statiniai, kai pakeičiama jų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis (tuo tarpu tretieji suinteresuoti asmenys V. L. S. ir M. K. kaip tik ir norėjo pakeisti pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį).

Pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką, reikalavimus ir komisijos sudėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija), LR aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – Tvarka) nuostatos. Tvarkos 27 punkte (2006 m. birželio 21 d. įsakymo Nr. D1-290 redakcija) nustatyta, kokius dokumentus statytojas turi pateikti komisijos pirmininkui (inspektoriui), pagal Tvarkos 27.2. punktą, kai pripažįstamas tinkamu naudoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinys (patalpa) pakeitus jo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, jei jos pakeitimui nereikėjo atlikti jokių statybos darbų arba atliktas tik paprastasis remontas, - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsniu nustatytą statinio bendraturčių (jei jų yra) sprendimą (sutikimą) pakeisti paskirtį ir naujos paskirties statinio (patalpos) kadastrinių matavimų duomenų bylą. Iš bylos medžiagos matyti, kad patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kuri pripažinta VAVA Departamento 2006 m. rugpjūčio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(101)-11.4-2583, 70,86 kv. m. dalies paskirties pakeitimui nebuvo atlikti jokie statybos darbai, o vadovaujantis Tvarkos nuostatomis pareiškėjai šios patalpos dalies pateikė komisijai būtinus dokumentus (šiuo atveju – naujos paskirties statinio (patalpos) kadastrinių matavimų duomenų bylą). Dėl šios aplinkybės ginčo nagrinėjamoje byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pagal Tvarkos 27 punkto reikalavimus reikiami dokumentai nebuvo pateikti tik dėl 13,97 kv. m. ploto patalpų, kuriomis pagrindinė patalpa (70,86 kv. m. ploto) buvo padidinta rekonstruojant patalpas. Nagrinėjamoje byloje įrodymų, paneigiančių minėtą išvadą, nėra. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą darytina išvada, kad ginčijamu aktu patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65, nepagrįstai buvo pripažintos tinkamomis naudotis.

Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl sprendimo dalies panaikinimo, laikosi nuostatos, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo remtis Taisyklių 19 punktu. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausias prokuroras savo skunde prašė panaikinti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 2 d. dirbtuvių (duomenys neskelbtini), Vilniuje pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (101)-11.4-2583 dalyje dėl patalpos, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Esant minėtoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, panaikindamas visą skundžiamą sprendimą, iš esmės peržengė pareiškėjo skundo ribas. Be to, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad viso skundžiamo sprendimo panaikinimas pažeidžia teisingumo principą. Toks netinkamas materialiųjų teisės normų pritaikymas yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nes dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 143 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išvardintą, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, o trečiųjų suinteresuotųjų asmenų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006 m. rugpjūčio 2 d. dirbtuvės (duomenys neskelbtini), Vilnius, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2583 naikintinas dalyje dėl patalpos, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu

nutaria:

Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti, o trečiųjų suinteresuotųjų asmenų V L. S. ir M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Departamento 2006 m. rugpjūčio 2 d. dirbtuvių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr.(101)-11.4-2583 dalyje dėl patalpos, kadastro patalpų plane pažymėtos indeksu 21-65.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė