Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-171-831/2017 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui antstoliui A. M., tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai ir SE „BTA Insurance Company“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1802,98 Eur nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad žala kilo dėl atsakovo nerūpestingai atliekamų antstolio pareigų, kai šis nepagrįstai priskaičiavo iš atsakovo išieškotinas sumas, kurias po to išieškojo ir antstolis R. V..

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolis A. M. laikotarpyje 2002 - 2014 metais vykdė išieškojimą 11-koje vykdomųjų bylų, kuriose skolininkas buvo ieškovas. Keturiose iš jų – Nr. 0135/05/00797, Nr. 0135/04/01654, Nr. 0135/03/03582, Nr. 0135/06/00302, vykdymas baigtas 2014 01 15 priimant patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo.

Teismas užbaigtų vykdomųjų bylų duomenimis nustatė, kad antstolis, vykdydamas skolų išieškojimą šiose vykdomosiose bylose, reguliariai priimdavo patvarkymus dėl skolų išieškojimo bei gautų lėšų paskirstymo. Patvarkymai ieškovo nebuvo skundžiami. Teismas nurodė, kad nors ieškovas teigė, jog antstolis netinkamai vykdė savo pareigą ir, žinodamas realią ieškovo gyvenamąją vietą, nesiėmė priemonių tinkamai įteikti jam dokumentus, tokiu būdu užvilkindamas išieškojimą, tačiau CPK 644 straipsnio 2 dalis reglamentuoja skolininko pareigą nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos arba darbo vietos pasikeitimą. Ieškovas žinojo, jog jis yra skolininkas vienuolikoje vykdomųjų bylų, jis visą laiką turėjo teisę susipažinti su vykdomosiomis bylomis, be to kaip skolininkas jis turėjo pareigą asmeniškai stengtis, kad įsiskolinimai būtų kuo greičiau padengti ir bendradarbiauti su antstoliu.

Teismas, įvertinęs vykdomųjų bylų medžiagą, atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovas netinkamai atliko savo, kaip antstolio, pareigas. Ieškovui neįrodžius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – antstolio neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas nenustatinėjo kitų civilinės atsakomybės sąlygų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Atsakovas antstolis A. M. atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas iš skolininko darbovietės gautas lėšas paskirstė CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Apeliantas klaidina teismą, kad išskaitomis iš jo darbo užmokesčio buvo padengtos visos vykdomųjų bylų skolos ir vykdymo išlaidos, apeliantas neįvertina, kad teismo įsakymais priteistos ne tik konkrečios skolos sumos, bet ir procesinės palūkanos. Ieškovas atsakovo 2014 metais priimtų patvarkymų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismo sprendimas šioje byloje neturės tiesioginės įtakos ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantas prašo su apeliaciniu skundu priimti rašytinus įrodymus – išskaitymų iš apelianto darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už 2008 metus tabelio kopijas. Šiais įrodymais apeliantas grindžia savo apeliacinio skundo reikalavimus, todėl vertintina, kad būtinybė juos pateikti iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo. Šie apelianto teikiami įrodymai, nors atsakovas ir prieštarauja, priimtini. Apelianto su skundu teikiamų dokumentų iš vykdomųjų bylų kopijos nepriimtinos, kadangi šie dokumentai yra teismui pateiktose vykdomosiose bylose.

Byloje sprendžiama dėl antstolio civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Ieškovo apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl materialinės teisės normų pažeidimo aiškinant antstolio civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (6.246 – 6.249 str.), bei procesinės teisės normų pažeidimų taikant įrodymų vertinimą reglamentuojančias nuostatas (CPK 183 str., 185 str.), pareigos motyvuoti teismo sprendimą pažeidimo (CPK 270 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, civilinės bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo išvadas vertina nepagrįstomis.

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Ginčui dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.). Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės kaip tokios, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).

Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta, kad atsakovas netinkamai atliko savo, kaip antstolio pareigas, kadangi antstolis 2012 metais reguliariai priimdavo patvarkymus dėl skolų išieškojimo bei gautų lėšų paskirstymo, o tai, kad antstolis priėmė patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo ieškotojui konstatuojant, kad išieškota ne visa skola, nesudaro pagrindo antstolio veiksmus vertinti neteisėtais.

Ieškovas byloje pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš antstolio žalą, kilusią dėl to, kad, ieškovo teigimu, visos skolos vienuolikoje atsakovo vykdytų vykdomųjų bylų pilnai padengtos 2007 metais, todėl atsakovas nepagrįstai šių bylų neužbaigęs ir iki 2012 metų neatlikęs jokių vykdymo veiksmų, 2014 metais keturiose iš jų priimtais patvarkymais grąžindamas vykdomuosius dokumentus išieškotojui kaip neįvykdytus, ieškovui padarė 1802,98 Eur žalą. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad skolos pilnai padengtos dar 2007 metais, todėl antstolis turėjo bylas užbaigti, o ne toliau skaičiuoti skolas ir vykdymo išlaidas. Tačiau teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl bylos nebuvo užbaigtos dar 2007 metais, kodėl nuo 2007 iki 2012 metų vykdomosios bylose jokie vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Teismas nei šių ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, nei jas pagrindžiančių įrodymų netyrė ir nevertino, o tik konstatavęs, kad antstolis 2012 metais reguliariai priimdavo patvarkymus dėl skolų išieškojimo bei gautų lėšų paskirstymo, laikė, kad nėra įrodyta viena iš būtinųjų sąlygų antstolio civilinei atsakomybei kilti – neteisėti antstolio veiksmai. Tiek apeliantas skunde, tiek atsakovas atsiliepime į jį nurodo savo argumentus dėl iš apelianto darbo užmokesčio išskaičiuotų piniginių sumų skirstymo apeliantui pažymint, kad antstolis galėjo sumas skirstyti kelioms skoloms padengti, bet galutinė bendra suma turi būti tokia pati, šiems argumentams pagrįsti teikia įrodymus. Tačiau šie argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai sudaro nagrinėjimo dalyką pirmosios instancijos teisme. Iš teismo sprendimo motyvų matyti, kaip pagrįstai nurodoma skunde, kad teismas ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių iš esmės nenustatinėjo, neatliko jų vertinimo ir todėl neatskleidė bylos esmės. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados nėra grįstos visapusišku bylos aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu (CPK 270 str. 4d.). Nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrus bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, liko neatskleista šios bylos esmė, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Bylą iš naujo nagrinėsiantis teismas turės įvertinti ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, taip pat atsakovo argumentus, jog jo veiksmuose nebuvo kaltės ir juos pagrindžiančius įrodymus, ir spręsti, ar yra byloje pagrindas kokius nors konkrečius antstolio veiksmus pripažintini neteisėtais, ar yra tarp jų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys, spręsti, ar padaryta žala ir koks jos dydis.

Kadangi byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kolegija apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai per didelių bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų paskirstymo klausimo nesprendžia.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos esmės, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.