- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1814-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03951-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 30 d. nutarimu A. P. administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo perdavė nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (toliau – ir Institucija), bylos dalį dėl ATPK 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukė. Teismas nurodė, kad A. P. dėl susijaudinimo manė, jog teisinga nekviesti policijos ir eismo įvykį užfiksuoti po kelių dienų, kai bus objektyvios galimybės nustatyti apgadintos transporto priemonės valdytoją. Todėl teismas sprendė, jog A. P. nesuprato teisės aktais apibrėžtų savo elgesio po eismo įvykio reikalavimų ir nesuvokė darantis priešingą teisės reikalavimams veiką. Pažymėjo, kad nėra pagrindo netikėti asmens paaiškinimais dėl jo noro įvykio aplinkybes užfiksuoti po kelių dienų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog A. P. siekė išvengti atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą. Darė išvadą, kad objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog asmuo tyčia pasitraukė iš eismo įvykio, nėra. Nustatė, kad A. P. alkoholį vartojo praėjus ne mažiau nei trims valandoms nuo eismo įvykio. Konstatavo, kad A. P. neįvykdžius Kelių eismo taisyklių 232 ir 234 punktų reikalavimų ir nesant už šių reikalavimų neįvykdymą administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nėra ir Kelių eismo taisyklių 233 punkto reikalavimų pažeidimo bei ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Nurodė, kad bylos dalis, kurioje A. P. kaltinamas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymu, pagal ATPK 225 straipsnio 1 dalį žinybinga policijai, todėl šią bylos dalį nagrinėjimui perdavė Institucijai.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad A. P. suprato sukėlęs eismo įvykį. Pažymi, kad pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą A. P. kilo pareiga nedelsiant apie eismo įvykį pranešti policijai. Teigia, kad teismas savo išvadas motyvavo prielaidomis ir abejonėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad išvažinėdamas iš darbovietės automobilių stovėjimo aikštelės, kliudė kitą transporto priemonę. Kadangi buvo penktadienis, darbo pabaiga, manė, kad apgadinto automobilio savininką galės nustatyti pirmadienį. Tvirtina, kad tikslo išvengti atsakomybės neturėjo. Pažymi, kad padarytą žalą atlygino. Mano, kad alkoholio vartojimas praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po eismo įvykio, negali užtraukti atsakomybės pagal ATPK 129 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas A. P. pareikštas už tai, kad jis 2010 m. liepos 16 d., apie 14 val., vairuodamas automobilį atbuline eiga nesilaikė visų atsargumo priemonių ir atsitrenkė į stovėjusį automobilį „BMW X5“ bei jį apgadino (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (ATPK 130 straipsnio 1 dalis), po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (ATPK 129 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo pagrindu padaryta išvada, kad A. P. veikoje nėra ATPK 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėčių.
Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta 2010 m. liepos 16 d., apie 14 val. vairuotu automobiliu atsitrenkęs ir apgadinęs transporto priemonę „BMW X5“ (b. l. 8). Pažymėtina, kad A. P. pats pripažino, jog pajuto, kaip atsitrenkė į gale stovėjusią transporto priemonę, išlipęs iš automobilio matė, jog buvo apgadinti abiejų automobilių galiniai bamperiai (b. l. 8, 40). Kadangi automobilio „BMW X5“ vairuotojo eismo įvykio vietoje nebuvo, pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. Šį reikalavimą A. P. pažeidė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, tačiau sąmoningai išvažiavo iš eismo įvykio vietos. T. y. asmuo sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą, kuris prieštaravo teisės aktų reikalavimams, todėl ši A. P. veika laikytina padaryta tyčia (ATPK 130 str. 1 d.). Tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje kilo eismo įvykis, buvo stebima vaizdo kameromis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tai žinodamas, galimai norėjo susirasti apgadinto automobilio vairuotoją po kelių dienų, nėra pagrindas konstatuoti, kad iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo dėl neatsargumo.
Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas A. P. pareikštas ir dėl to, jog po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholį. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 punktą, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. P. eismo įvykio dieną, t. y. po eismo įvykio vartojo alkoholį (b. l. 4, 9), nors sukelto eismo įvykio aplinkybės policijos pareigūnų nebuvo nustatytos. Eismo įvykio aplinkybės nebuvo užfiksuotos ir eismo įvykio deklaracijoje, kurią, pagal ATPK 232 punkte numatytas sąlygas turi teisę užpildyti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, sutardami dėl eismo įvykio aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl šio pažeidimo – alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – nutraukė nepagrįstai. Pastebėtina, kad aplinkybė, apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai, atsakomybei pagal šį inkriminuojamą pažeidimą šiuo atveju reikšmės neturi, kadangi nustatyta, jog, pagal Kelių eismo taisyklių 234 punktą, A. P. apie eismo įvykį policijai privalėjo pranešti nedelsiant, tačiau šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą jis pažeidė.
Pastebėtina, jog atsakomybė pagal ATPK 129 straipsnį kylą už vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. turėjo teisę vairuoti transporto priemones, todėl turėtų būti svarstoma galimybė inkriminuojamą veiką – alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – perkvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 224 straipsnio 2 dalį, vieno asmens padaryti keli administraciniai teisės pažeidimai nagrinėjami teisme, jeigu tie pažeidimai buvo nustatyti vienu metu, administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl jų turi teisę surašyti viena institucija (organas ar pareigūnas) ir bent vieno iš tų pažeidimų nagrinėjimas yra priskirtas apylinkės teismo kompetencijai. Šiuo atveju yra išpildytos visos nustatytos sąlygos, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, byla galėtų būti nagrinėjama apylinkės teisme, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, nepagrįstai bylos dalį dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo perdavė nagrinėti Institucijai.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.