- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- AN2-120-245/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01949-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė, Kristina Mikolaitė Kaunas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovės advokatės Kristinos Mikolaitės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. sausio 18 d. nutarties, kuria buvo netenkintas V. K. skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio pareigūno Sauliaus Kisarausko 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vado Sauliaus Kisarausko (toliau – Institucija) 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-20428-2020 V. K. (toliau – V. K.) buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 6 d., 11.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,67 promilės). Už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, V. K. paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi V. K. skundas dėl Institucijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo buvo atmestas.
Šalies argumentai
3. Skunde apygardos teismui V. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį, patenkinti jo skundą ir skirti jam švelnesnę, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesiams; arba skirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą švelniausią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.
3.1. Skunde nurodoma, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, V. K. buvo paskirta nuobauda ne trumpesnė nei sankcijoje nurodytas minimalus terminas, tačiau ilgesnė už sankcijoje numatytą minimalų terminą. V. K. nurodo, kad jam paskirta bauda buvo iš karto sumokėta. Apelianto teigimu, jei teismas pripažino, kad skiriant jam nuobaudą buvo teisingai atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, tai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, jog nuobauda – piniginė bauda – buvo parinkta, remiantis sankcijoje numatytu minimumu, o administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – buvo paskirta ilgesniam nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Byloje teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl už vieną pažeidimą, esant vienodoms sąlygoms, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo parinktos skirtingai, t. y. nuobauda minimali, o administracinio poveikio priemonė – ne. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į teisinį administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių parinkimo reglamentavimą, abi priemonės nustatomos remiantis vienodais skyrimo principais.
3.2. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad jo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, tačiau V. K. teigimu, tai nereiškia, jog visiems teisės pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. V. K. nurodo, kad jam nustatytas 0,67 promilių lengvas girtumo laipsnis, kuris tik šiek tiek viršijo leistiną normą, be to, apeliantas anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą baustas nebuvo, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padaręs administracinį nusižengimą iš karto pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių. Nors paminėtos aplinkybės ir nepateisina V. K. poelgio, tačiau, pasak apelianto, leidžia teigti, kad pažeidėjas nėra susiformavęs neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles. Specialiosios teisės turėjimas V. K. yra būtinas dėl jo šeiminės ir darbinės padėties – reikia teikti pagalbą neįgaliai mamai, kuria gali pasirūpinti tik jis, taip pat apeliantas negali įsidarbinti, nes visi darbo pasiūlymai yra susiję su transporto priemonių vairavimu. V. K. manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio redakcijoje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijas prašo V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. K. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, V. K. kaltės, veikos kvalifikavimo nėra. Apeliaciniame skunde prašoma sušvelninti V. K. paskirtas administracinio poveikio priemones, sutrumpinant jų terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nagrinėjamu atveju V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Institucijos 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu už minėto administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių. Dėl minėto nutarimo V. K. atstovė advokatė Kristina Mikolaitė Kauno apylinkės teismui pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi buvo atmestas. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, dėl ko pagrįstai jo skundas buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
7. V. K. sutiko dėl jo veiksmų pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikavimo, tačiau skunde apygardos teismui teigiama, kad pirmosios instancijos nepateikė jokių argumentų, kodėl už vieną pažeidimą, esant vienodoms sąlygoms, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo parinktos skirtingai, t. y. nuobauda minimali, o administracinio poveikio priemonė – ne. V. K. manymu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio redakcijoje.
8. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
9. Kaip nurodoma V. K. skunde, teisė vairuoti jam reikalinga dėl šeiminės ir darbinės padėties, kadangi reikia teikti pagalbą neįgaliai mamai, o visi darbo pasiūlymai yra susiję su transporto priemonių vairavimu. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. paskirtų administracinio poveikio priemonių terminas yra artimas minimaliam – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirtas 7 mėnesiams, kai įstatyme numatytas minimalus terminas yra 6 mėnesiai, o draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai paskirtas 13 mėnesių, kai tuo tarpu minimalus šio draudimo terminas yra 12 mėnesių. Teismo vertinimu, V. K. skunde nurodytos ir anksčiau aptartos aplinkybės nėra laikytinos ypatingomis, kuomet jo atžvilgiu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad V. K. nurodo, jog jam nustatytas 0,67 promilių girtumo laipsnis, kuris, pasak apelianto, tik šiek tiek viršijo leistiną normą, be to, jis nurodo, kad dėl jo padaryto administracinio nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių. Teismo vertinimu, V. K. tokiais apeliacinio skundo argumentais siekia sumažinti savo kaltę ir kritiškai nevertina savo elgesio, savo asmeninius poreikius iškeldamas aukščiau. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o dar labiau sutrumpinus administracinio poveikio priemonių terminus, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
10. Skunde V. K. nurodo, kad jam buvo paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda, o paskirtų administracinio poveikio priemonių terminai – didesni nei minimalūs. Jo teigimu, atsižvelgiant į teisinį administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių parinkimo reglamentavimą, abi priemonės nustatomos remiantis vienodais skyrimo principais. Remiantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Analogiškos aplinkybės yra vertinamos ir nustatant specialios teisės atėmimo trukmę bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai trukmę (ANK 34 straipsnio 3, 4 dalys). Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyta taisyklė, jog nustačius minimalų baudos dydį, paskiriamų administracinio poveikio priemonių terminai taip pat turi būti nustatyti minimalūs. Kaip ir nurodyta anksčiau aptartame teisiniame reguliavime, teismas tiek baudos dydį, tiek administracinio poveikio priemones nustato atsižvelgdamas į eilę tam svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su nustatytomis nuobaudos individualizavimo procese reikšmingomis aplinkybėmis ir konstatuoja, kad nuobauda V. K. paskirta pakankamai išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
11. Apelianto teigimu, administracinio poveikio priemonės jam buvo paskirtos ilgesniam už sankcijoje numatytą minimalų terminą, o ne mažesniam, kaip tai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Analizuojant skundžiamos nutarties turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog „Institucijos pareigūnas V. K. paskyrė teisingą nuobaudą – piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu „mažesniam“ negu straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam terminui: specialioji teisė atimta 7 (septyniems) mėnesiams, uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 (trylikai) mėnesių.“ Pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Vertinant anksčiau aptartas skundžiamoje nutartyje išdėstytas išvadas bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad minėtos apylinkės teismo išvados yra prieštaringos, kadangi, kaip ir teigia V. K., administracinio poveikio priemonės buvo paskirtos ilgesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas, tačiau apygardos teismo vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados laikytinos rašymo apsirikimu ir skundžiamos nutarties esmės nekeičia.
12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skunde apygardos teismui V. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
V. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.