Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-26 · Administracinė byla Nr. I2-6053-423/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
I2-6053-423/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01508-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Asta Urbonienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. K., E. J., E. L., I. Ž., I. K., J. R., J. T., M. M., R. A., V. S.
Atsakovas
Alytaus pataisos namai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I2-6053-423/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01508-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4; 55.1.1.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei,

dalyvaujant pareiškėjų D. K., E. J., E. L., I. Ž., I. K., J. R., J. T., M. M., R. A. ir V. S. atstovei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. K., E. J., E. L., I. Ž., I. K., J. R., J. T., M. M., R. A. ir V. S. skundą Alytaus pataisos namams dėl turtinės žalos atlyginimo už neišduotas tarnybines uniformas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų patirtą turtinę žalą už neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2018 metais: D. K. 569,34 Eur, E. J. 205,14 Eur, E. L. 211,10 Eur, I. Ž. 201,18 Eur, I. K. 232,37 Eur, J. R. 437,36 Eur, J. T. 366,35 Eur, M. M. 276,28 Eur, R. A. 205,14 Eur, V. S. 569,34 Eur. Skunde (b. l. 2-15) nurodė ir teismo posėdžio metu jų atstovė paaiškino, jog pareiškėjai yra statutiniai Alytaus pataisos namų pareigūnai. 2018 metais jiems nebuvo išduotos visos pagal teisės aktus priklausiusios tarnybinės uniformos dalys.

Pareiškėjai 2018 metų pabaigoje raštiškais prašymais kreipėsi į atsakovą, prašydami išduoti tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai pasibaigę, arba pirmojo aprengimo uniformą, tačiau atsakovas po prašymų pateikimo neišdavė uniformos dalių ir informavo pareiškėjus, kad šie galės pateikti paraiškas uniformos dalims gauti 2019 metais. Tuo tarpu 2018 metais pareiškėjai reikiamomis tarnybinės uniformos dalimis nebuvo aprūpinti. Dėl to patyrė įvairių nepatogumų – turėjo dėvėti uniformas pasibaigus jų dėvėjimo terminams, susidėvėjusias uniformos dalis teko dažnai taisyti, pareiškėjai dėvėjo ir asmeninius drabužius, kas menkina pareigūno statusą, taip pat buvo priversti ieškoti ir pirkti uniformos dalis ar panašius į uniformą drabužius savo lėšomis.

Vadovaudamiesi 2018-02-09 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-55 patvirtintomis pataisos pareigūnų 2018 m. metinėmis ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinėmis normomis bei kiekvieno pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelių duomenimis, pareiškėjai apskaičiavo jiems laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių kainas. Šiuo atveju atsakovas neįgyvendino savo pareigos teisės aktų nustatytais terminais aprūpinti pareiškėjus nauja uniforma ar jos dalimis, todėl pareiškėjai įgijo teisę į uniformos dalių vertės žalos atlyginimą pagal Civilinio kodekso nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės atsakomybės už neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 66-70) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, jog 2017 - 2018 metais Alytaus pataisos namai Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - Kalėjimų departamentas) nuolat teikė duomenis apie pareigūnų tarnybinės uniformos dalių poreikį 2018 metams, tačiau įstaigos pareigūnams 2018 metais nebuvo išduotos tarnybines uniformos dalys, kadangi Kalėjimų departamentas neatliko centralizuoto tarnybinės uniformos dalių pirkimo.

Paaiškino, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2015-10-23 įsakymo Nr.V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punkte nurodyta, kad pareigūnas iki įstaigos direktoriaus nustatytos datos, atsižvelgdamas į pareigūnų grupės, kuriai priskirtas pagal einamas pareigas, MAFN (pareigūno metinė apsirengimo tarnybine uniforma finansinė norma) ir tarnybinės uniformos dalių kainas, pasirenka tarnybinės uniformos dalis, kurių reikės kitiems kalendoriniams metams, ir parengia Pataisos pareigūno paraišką tarnybinės uniformos dalims gauti, nurodydamas pasirinktų dalių pavadinimą, kiekį, dydį, kainą, bei pateikia už tarnybinių uniformų apskaitą atsakingam darbuotojui.

Pareiškėjai D. K. 2018 metais nebuvo išduotos metinės aprengimo tarnybinės uniformos dalys, kurių vertė 387,63 Eur, E. J. - 194,75 Eur, E. L. – 154,09 Eur, I. Ž. – 194,09 Eur, I. K. – 264,96 Eur, J. R. – 437,36 Eur, J. T. – 194,75 Eur, M. M. – 194,75 Eur, R. A. – 194,75 Eur, V. S. – 569,34 Eur.

Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių realiai patirtą žalą, iš kurios kildinamas jų reikalavimas priteisti pinigines sumas, atitinkančias pareigūnams išmokėtinų kompensacijų už neišduotas uniformos dalis dydį.

Atsakovo nuomone, Alytaus pataisos namai tik įgyvendina galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų numatytus reikalavimus, tačiau nėra šių įstatymų ir kitų norminių aktų leidėjas, todėl Alytaus pataisos namai yra netinkamas atsakovas. Atsakovu turėtų būti laikomas Kalėjimų departamentas, nes dėl šios įstaigos veiklos ir buvo padaryta žala pareiškėjams.

Pareiškėjų skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjų teisė gauti turtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjams neišduotų tarnybinių uniformų tam tikrų dalių 2018 metais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose tinkamas atsakovas dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą yra ne Lietuvos valstybė ar kiti subjektai, o būtent pareiškėjų darbdavys. Taigi, atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas nagrinėjamu atveju pareiškėjams priteistinas iš darbdavio – Alytaus pataisos namų.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai atlieka tarnybą Alytaus pataisos namuose. Ginčo laikotarpiu galiojusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pataisos pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma, išskyrus pataisos pareigūnus, kurie paskirti į pataisos pareigūnų, kuriems tarnybinė uniforma neišduodama, pareigas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Tokia tvarka ir normos yra patvirtintos teisingumo ministro 2015-10-23 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo ir keitimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarka) (redakcija, galiojanti nuo 2016-03-24). Šiuo įsakymu patvirtintomis tarnybinės uniformos išdavimo normomis bei tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka yra reglamentuotos visų kategorijų pareigūnams išduodamų uniformų dalys, jų skaičius ir dėvėjimo terminai. Tvarkos 5 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamento struktūrinis padalinys, atsakingas už biudžeto planavimą, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės uniformos dalių pirkimo kainas, kiekvienais metais apskaičiuoja Tvarkos 4 punkte nurodytų pareigūnų grupių Pareigūno pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinė normą (PAFN) ir Pareigūno metinė aprengimo tarnybine uniforma finansinė normą (MAFN) ir teikia tvirtinti Kalėjimų departamento direktoriui

Vadovaujantis šiuo punktu, Kalėjimų departamento direktorius 2018-02-09 įsakymu Nr. V-55 „Dėl Pataisos pareigūnų 2018 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ nustatė, kad 2018 metams taikomos Kalėjimų departamento direktoriaus 2016-03-01 įsakymu Nr.V-67 „ Dėl Pataisos pareigūnų 2016 m. metinių ir pirmojo aprengimo tarnybine uniforma finansinių normų patvirtinimo“ patvirtintos pataisos pareigūnų metinės ir pirmojo apsirengimo tarnybine uniforma normos. Šiose normose įtvirtina, kad jaunesniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 194,75 Eur, o moterų finansinė norma - 194,09 Eur. Taip pat nurodyta, kad pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies metinė aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 194,95 Eur, o vyrų finansinė norma - 196,79 Eur. Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma moterų finansinė norma - 569,34 Eur, jaunesniųjų pareigūnų grandies pirmojo aprengimo tarnybine uniforma vyrų finansinė norma - 442,74 Eur.

LVAT savo praktikoje aiškindamas Vidaus tarnybos statuto nuostatas, reglamentuojančias vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais (LVAT 2010-06-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (LVAT 2009-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti taikomos ir šioje byloje, kadangi tiek Vidaus tarnybos statutas, tiek Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus (LVAT 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Nurodytos teisės normos patvirtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnams privaloma dėvėti nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą, o teisingumo ministrui įtvirtinta ne tik teisė, bet ir pareiga nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, taigi, minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą.

Teismų praktikoje yra konstatuota, jog statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita.

Žemesnės instancijos teismas

LVAT, nagrinėdamas vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis ginčus, yra konstatavęs, kad aprūpinimas tarnybine uniforma ar atitinkamo dydžio kompensacija vietoj jos yra įstatymu nustatyta garantija, kuri negali būti paneigiama lėšų trūkumu ar poįstatyminių aktų nebuvimu, nes įstatymas to nenumato, o Statutas aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis fakto su jokiomis sąlygomis nesiejo (LVAT 2011-03-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A63–2434/2011), todėl atsakovo nurodytos priežastys, dėl kurių pareiškėjams nebuvo laiku išduotos tarnybinės uniformos nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingos.

Pareiškėjai prašė teismo priteisti jų patirtą žalą dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas nagrinėjamu atveju jau yra pasibaigęs. Žalą pareiškėjai kildino iš to, jog jie tarnybos metu turėjo nešioti savo pirktą aprangą ir patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo.

LVAT praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, kt.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Civilinė atsakomybė kyla nustačius bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246-6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Šioje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjams 2018 metais nebuvo užtikrinta socialinė garantija nešioti tinkamą tarnybinę uniformą (atlikti neteisėti valstybės institucijos veiksmai). Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktų kiekvieno pareiškėjo tarnybinės uniformos išdavimo apskaitos kortelių duomenys (b. l. 73, 76, 79, 18, 25, 32, 46, 49). Dėl to pareiškėjai teigia patyrę turtinę žalą, kuri pasireiškė jų turėtomis išlaidomis įsigyjant aprangą ir avalynę, dėvimą vietoje jiems neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas šių argumentų nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir sutinka, kad pareiškėjai patyrė tam tikrų turtinių nuostolių.

Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, jog pareiškėjų prašomą priteisti žalą sudaro jų turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Kadangi pareiškėjai nenurodė tikslios patirtų nuostolių sumos ir nepateikė įrodymų joms pagrįsti, teismas taiko CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. LVAT formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūnas, turėdamas teisėtų lūkesčių gauti įstatyme numatytas garantijas, t.y. visas tarnybinės uniformos dalis, įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, galėjo apskritai nerinkti (žr., pvz., LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011). Pažymėtina, kad LVAT praktikoje, suformuotoje analogiško pobūdžio bylose, protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtos žalos (nuostolių) dėl uniformų dalių neišdavimo dydžiu laikomas 30 proc. nuo uniformos dalių vertės kompensacijos dydis (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, taip pat LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013).

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų J. R. ir V. S. neišduotų uniformos dalių vertės, tačiau atsakovas pateikia skirtingus likusių pareiškėjų uniformų verčių apskaičiavimus, nei nurodoma skunde.

Nustatydamas pareiškėjams neišduotų uniformos dalių vertes, teismas visų pirma pažymi, kad ginčas yra kildinamas būtent dėl 2018 metais neišduotų uniformos dalių, todėl pareiškėjų atstovės teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl to, kad kai kuriais atvejais jiems uniformos dalys nebuvo išduotos ir ankstesniais laikotarpiais, nėra aktualūs šiam ginčui ir yra nevertinami. Be to, kadangi ginčo laikotarpis šioje byloje yra vieneri metai, apskaičiuojant pareiškėjų uniformos dalių vertes, taikytinos ne kiekvienos aprangos detalės kaina, kaip nurodo patys pareiškėjai, o metinės aprengimo tarnybine uniforma finansines normos (MAFN). Pirmojo aprengimo tarnybine uniforma normos (PAFN) taikytinos tik tiems pareiškėjams, kurie pareigas pradėjo eiti 2018 metais.

Pareiškėja I. Ž. (jaunesnioji pareigūnų grandis) nurodo, kad jai buvo neišduota uniformos dalių už 201,18 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 194,09 Eur (b. l. 71). Iš pareiškėjos uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 18) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę šių pareiškėjos uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos: vasarinė kepurė, megztinis, golfas, šviesiai mėlyni marškiniai trumpomis rankovėmis (2 vnt.), kelnės, bateliai ir žieminiai batai. Apskaičiavus šių dalių vertę pagal jaunesniųjų pareigūnų grandies metines aprengimo tarnybine uniforma finansines normas (MAFN), matyti, kad pareiškėjai nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 119,36 Eur.

Pareiškėja D. K. nurodo, kad jai buvo neišduota uniformos dalių už 569,34 Eur. Byloje nustatyta, kad pareiškėja iki 2018-04-25 dirbo jaunesniosios specialistės pareigose (jaunesniųjų pareigūnų grandis), o nuo 2018-05-02 buvo perkelta į specialistės pareigas (pareigūnų grandis) (b. l. 22), todėl pareiškėjai priklausė pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandies pirmasis aprengimas tarnybine uniforma. Šio aprengimo finansinė norma moterims – 569,34 Eur. Atsakovo teigimu, pareiškėjai neturėjo būti išduodamos visos pirmojo aprengimo uniformos dalys, kadangi kai kurios uniformos dalys, skirtos jaunesniesiems pareigūnams, sutampa su pareigūnų grandies uniforma. Atsakovo teigimu, dėl šios priežasties pareiškėjai priklausiusių neišduotų uniformos dalių vertė sudaro tik 387,63 Eur (b. l. 72).

Tvarkos 26 punkte nustatyta, kad jei pareigūnui, perkeltam (paskirtam) į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje arba perkeltam (paskirtam) į kitą įstaigą, tarnybinės uniformos sudedamosios dalys keičiasi, pasikeitus pareigūno pareigoms, jam išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys, atitinkančios pareigūno naujas pareigas, neatsižvelgiant į tai, kad senųjų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas dar nepasibaigęs. Išduodamos tik tos tarnybinės uniformos dalys, kurios keičiasi.

Iš pareiškėjos uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 21, 73) matyti, kad 2018 m. vasario mėnesį jai (vis dar būnant jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigūne) buvo išduotos kelnės ir bateliai. Matyti, kad po pareiškėjos perkėlimo į pareigūnų grandies pareigas, jai nebuvo išduotos jokios pirmojo aprengimo uniformos dalys, skirtos šios grandies pareigūnams, kurių vertė pagal pareigūnų ir vyresniųjų pareigūnų grandžių pirmojo aprengimo tarnybine uniforma normas (PAFN) sudaro 569,34 Eur. Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, kad būtent tokios vertės uniforma jai nebuvo išduota. Nepaisant to, kad tam tikros pareigūnų grandies uniformos dalys (marškiniai ir megztinis) pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-26 įsakymu Nr. 1R-48 patvirtinto Tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžius bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo 2.7 punktą yra tokios pačios, kaip ir jaunesniųjų pataisos pareigūnų, iš pareiškėjos uniformos išdavimo apskaitos kortelės matyti, kad nei marškiniai, nei megztinis pareiškėjai 2018 metais nebuvo išduoti ir kaip jaunesniajai pareigūnei, iki jos perkėlimo į aukštesnės grandies pareigūno pareigas, nors jų dėvėjimo terminai jau buvo pasibaigę. Teismas sutinka su pareiškėjos D. K. pateiktais apskaičiavimais.

Pareiškėjas. R. A. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jam buvo neišduota uniformos dalių už 205,14 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 194,09 Eur (b. l. 74). Iš pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 25) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę šių pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos: vasarinė kepurė, megztinis, golfas, marškiniai trumpomis rankovėmis (2 vnt.), kelnės, bateliai, žieminiai batai. Apskaičiavus šių dalių vertę pagal jaunesniųjų pareigūnų grandies metines aprengimo tarnybine uniforma finansines normas (MAFN), matyti, kad pareiškėjui nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 119,31 Eur.

Pareiškėjas E. L. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jam buvo neišduota uniformos dalių už 211,10 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 154,09 Eur (b. l. 75). Iš pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 27, 76) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę šių pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos: vasarinė kepurė, žieminė kepurė, megztinis, golfas, marškiniai trumpomis rankovėmis (2 vnt.), kelnės, bateliai, žieminiai batai. Apskaičiavus šių dalių vertę pagal jaunesniųjų pareigūnų grandies metines aprengimo tarnybine uniforma finansines normas (MAFN), matyti, kad pareiškėjui nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 121,30 Eur.

Pareiškėjas J. T. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jam buvo neišduota uniformos dalių už 366,35 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 194,75 Eur (b. l. 77). Iš pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 32) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę visų pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos, išskyrus diržą ir žieminį puskombinezonį. Apskaičiavus neišduotų dalių vertę pagal jaunesniųjų pareigūnų grandies metines aprengimo tarnybine uniforma finansines normas (MAFN), matyti, kad pareiškėjui nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 179,82 Eur.

Pareiškėja I. K. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jai buvo neišduota uniformos dalių už 232,37 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 264,96 Eur (b. l. 78). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja į jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigas buvo paskirta nuo 2018-06-19, todėl 2018 m. jai turėjo būti užtikrintas pirmasis aprengimas tarnybine uniforma. Iš pareiškėjos uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 79) matyti, kad 2018 m. jai buvo išduota žieminė striukė, golfas, marškiniai trumpomis rankovėmis, marškiniai ilgomis rankovėmis (2 vnt.) ir žieminis puskombinezonis. Atėmus šių uniformos dalių vertę pagal pareiškėjai taikomą PAFN, likusių neišduotų uniformos dalių vertė sudaro 232,37 Eur, todėl šioje dalyje sutiktina su pareiškėjos apskaičiavimu.

Pareiškėjas E. J. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jam buvo neišduota uniformos dalių už 205,14 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 194,75 Eur (b. l. 82). Iš pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 46) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę šių pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos: vasarinė kepurė, megztinis, golfas, marškiniai trumpomis rankovėmis, kelnės, bateliai ir žieminiai batai. Apskaičiavus šių dalių vertę pagal pareiškėjui taikomą MAFN, matyti, kad jam nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 119,31 Eur.

Pareiškėjas M. M. (jaunesniųjų pareigūnų grandis) nurodo, kad jam buvo neišduota uniformos dalių už 276,28 Eur, o atsakovo pateiktame pranešime nurodoma suma – 194,75 Eur (b. l. 83). Iš pareiškėjo uniformos išdavimo apskaitos kortelės (b. l. 49) matyti, kad 2018 m. buvo pasibaigę šių pareiškėjo uniformos dalių dėvėjimo terminai ir jos turėjo būti išduotos: žieminė kepurė, vasarinė striukė, žieminė striukė, marškiniai trumpomis rankovėmis, kelnės, bateliai ir žieminiai batai. Apskaičiavus šių dalių vertę pagal pareiškėjui taikomą MAFN, matyti, kad jam nebuvo išduota tarnybinės uniformos dalių už 134,78 Eur.

Kaip minėta, pareiškėjos J. R. nurodoma neišduotos uniformos dalių vertė (437,36 Eur) ir pareiškėjos V. S. nurodoma vertė (569,34 Eur) sutampa su atsakovo pranešimuose nurodomomis vertėmis (b. l. 80-81), todėl šioje dalyje ginčo nėra ir teismas dėl to plačiau nepasisako.

Vertindamas pareiškėjų patirtos turtinės žalos dydį, teismas visų pirma pažymi, kad šią žalą pareiškėjai iš esmės prilygina neišduotos tarnybinės uniformos dalių kainoms, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų realiai patirtus nuostolius. Teismo vertinimu, suma, sudaranti 30 procentų nuo šioje byloje nustatytos uniformos dalių vertės, laikytina protingu ir adekvačiu pareiškėjų patirtų nuostolių dėl uniformų dalių neišdavimo atlyginimu. Toks pareiškėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka LVAT formuojamą praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų dydžio kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2014-04-10 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013). Taigi, pareiškėjams atitinkamai priteistina: D. K. 170,80 Eur, E. J. 35,75 Eur, E. L. 36,39 Eur, I. Ž. 35,80 Eur, I. K. 69,71 Eur, J. R. 131,21 Eur, J. T. 53,95 Eur, M. M. 40,43 Eur, R. A. 35,79 Eur, V. S. 170,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Alytaus pataisos namų pareiškėjams: D. K. 170,80 Eur, E. J. 35,75 Eur, E. L. 36,39 Eur, I. Ž. 35,80 Eur, I. K. 69,71 Eur, J. R. 131,21 Eur, J. T. 53,95 Eur, M. M. 40,43 Eur, R. A. 35,79 Eur, V. S. 170,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė