Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-300-290/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-17
Bylos Nr.
1S-300-290/2018
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00178-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis, Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
E. Z. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-300-290/2018Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00178-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14., (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo E. Z. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau - Komisija) 2018 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Z. Ž. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas ir E. Z. Ž. paskirta galutinė 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 20 d., o pabaiga – 2019 m. kovo 20 d. 2018 m. vasario 14 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti E. Z. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė. Skundu apygardos teismui nuteistasis E. Z. Ž. prašo panaikinti šią Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje yra atkreiptas dėmesys tik į jo gautas nuobaudas, tačiau neatsižvelgta į teigiamą jo charakteristiką bei pozityvų laisvalaikio praleidimo būdą – žaidžiant stalo žaidimus. Nuteistojo E. Z. Ž. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. Z. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. Z. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 28 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka padaryti išvadai, kad jis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, visumoje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Teisėjų kolegija susipažinusi su visais skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje stebimi tam tikri teigiami pokyčiai. Atklikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis aktyviai dalyvauja ,,Sielovados“ užsiėmimuose, lanko psichologo konsultacijas, kas atskleidžia, jog nuteistasis stengiasi spręsti turimas problemas, be to pozityviai leidžia laisvalaikį – žaidžia šachmatais. Tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvados, vis dar išskiriami E. Z. Ž. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nutrūkę socialiniai ryšiai su artimaisiais. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek jo praeitį, tiek jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, leidžia pagrįstai vertinti nuteistojo elgesio korekciją, kuri yra svarbi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatytos pakankamos nuteistojo pastangos siekiant minimalizuoti aptariamų kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Objektyviai įvertinus E. Z. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius yra pakankama, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.Abejonių lygtinio paleidimo efektyvumu kelia nuteistojo emocinė gerovė, kadangi E. Z. Ž. savo paties sprendimu yra socialiai atsiskyręs, yra kritiškas kitų asmenų atžvilgiu, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis galės tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to nuteistasis yra linkęs į impulsyvumą, greitai susierzina, o tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja jį ir atskleidžia tai, kad būdamas kritiškas kitų asmenų atžvilgiu, gali elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo atliekamų veiksmų pasekmių, taip sukeldamas neigiamus padarinius, juo labiau, kad nusikaltimas už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat buvo išprovokuotas konflikto ir nuteistasis veikė impulsyviai. Tokiu būdu pripažinti, kad lygtinis paleidimas ir jo metu vykstanti socialinė reintergraciją dabar pasiektų savo tikslus, teisinio pagrindo nėra. Taip pat sutinkamai su Socialinio tyrimo išvada, nuteistasis 2013 metais išsakė suicidinius ketinimus ir nors šiuo metu juos neigia, darytina išvada, kad paleistas lygtinai nuteistasis E. Z. Ž. nesilaikys visuomenėje vyraujančių moralinių nuostatų bei elgesio normų, kad šiuo metu dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo E. Z. Ž. socialiniai ryšiai su artimaisiais yra nutrūkę, dėl ko jis jaučiasi vienišas nėra visiškai laimingas, tačiau nėra nustatyta aplinkybių, kad jis dėtų pastangas socialinių ryšių atkūrimui. Tuo labiau, kaip jau aukščiau aptarta jis yra socialiai atsiskyręs ir dėl to jo emocinė būsena nėra stabili, bet jis nesistengia jos gerinti ignoruodamas aplinkinius ir tai yra prieštaringa jo patiriamoms emocijoms. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis sunkiai išlaiko dėmesį, linkęs pertraukti pašnekovą, dėl ko yra vertinamas kaip rėksmingas ir nekantrus žmogus, tačiau suprasdamas savo nepalankią socialinę padėti, nesistengia šių savybių keisti. Ir nors sugeba analizuoti savo elgesį, tačiau tai darydamas stengiasi save pateisinti bei minimalizuoja savo veiksmų pasekmes, kas aukštesnės instancijos teismo vertinimu neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo norą savo interesus iškelti aukščiau kitų visuomenės narių interesų, neatsižvelgiant į kitų asmenų nuomonę ir galimai sukeliamas neigiamas pasekmes. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad stresinėse situacijose veikia pagautas impulso, pirmenybę teikia ne planavimui, o veikimui, kas gali paskatinti siekiant savo tikslų elgtis priešingai kitų asmenų interesams, o vertinant tai, kad yra impulsyvaus būdo, nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumoje daroma išvada, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų apribojimų ir nustatytų elgesio normų, netgi būdamas itin laisvę apsunkinančiomis sąlygomis. Pagrindžiant šią išvadą, pažymima, kad E. Z. Ž. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę drausmine tvarka buvo baustas keturis kartus, be to, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, jau po Komisijos priimto nutarimo pažeidė pataisos namų tvarką ir nors dėl pažeidimo buvo apsiribota tik auklėjamo pobūdžio pokalbiu, tačiau tai parodo, kad nuteistasis yra asmenybė linkusi veikti pagal savo vidinius įsitikinimus nepaisant bendros tvarkos. Dėl tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad paleistas lygtinai nuteistasis, būdamas labiau neigiama nei teigiama asmenybė, nepaisys bendrų visuomenėje vyraujančių elgesio taisyklių bei galimai pakartotinai elgsis priešingai teisei. Šią išvadą sustiprina nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės, kadangi siekdamas savų tikslų E. Z. Ž. naudojo smurtą savo artimo šeimos nario atžvilgiu, kad tuo sukėlė negrįžtamus padarinius, o tai parodo, kad bendros moralės normos nesustabdė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo, o aukščiau aptartų duomenų kontekste, negalima vertinti, kad nuteistasis jau yra pakankamai pozityviai pakeitęs savo elgesį. Labai svarbu ir tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo metu nustatyti 28 balai yra statiniai iš jų nėra nei vieno balo dinaminio, kas neabejotinai patvirtina faktą, kad nuteistasis vis dar ne tik gali, bet ir privalo savo elgesį koreguoti stengdamasis sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. Z. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Tuo labiau, už lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu balsavo tik du Komisijos nariai, du buvo prieš, o kiti Komisijos nariai posėdyje nedalyvavo, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad ir Komisija buvo absoliučiai pozityvi nuteistojo atžvilgiu. Įvertinus visą tai darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. Z. Ž. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. Z. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo E. Z. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai : Algirdas JaliniauskasJurgis KiškisRimas Švirinas