- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-15
- Bylos Nr.
- ATP-102-238/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01262-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Analizės ir administracinės veiklos grupės specialistas 2011-08-17 nutarimu (duomenys neskelbtini) T. C. paskyrė 150 Lt baudą už tai, kad 2011 m. liepos 28 d., 18.05 val., (duomenys neskelbtini) , jis vairavo automobilį netaisyklingai (per juosmenį) užsisegęs saugos diržą ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 202¹ punkto reikalavimą, tai yra padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Atmetęs T. C. skundą, Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-12-14 nutartimi paliko nepakeistą Institucijos 2011-08-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) . Teismas sprendė, jog nuobauda paskirta pagrįstai, nes administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad T. C. pažeidė KET 202¹ punkto reikalavimus, o būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai teismo posėdyje. Pareiškėjo argumentus, jog sustabdydami jo vairuojamą automobilį policijos pareigūnai negalėjo matyti, kad jis buvo netaisyklingai užsisegęs saugos diržą dėl tamsintų automobilio galinių langų, teismas vertino kritiškai, nes laikė, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių pareigūnų parodymų šališkumą. 2011-07-27 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) ir 2011-07-27 Pinigų priėmimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nėra identifikuota, kad buvo tamsinami būtent automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , galiniai langai, o pažeidimo padarymo faktas galutinai buvo nustatytas, kai pareigūnas V. B. priėjo prie sustabdyto automobilio ir pamatė, kad T. C. saugos diržą buvo persimetęs tik per juosmenį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. C. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-12-14 nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, jog iš tiesų buvo padarytas pažeidimas, išskyrus policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir jų parodymus teisme. Neteisingai įvertinta 2011-07-27 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) ir pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) , kurie patvirtina, kad pažeidimo padarymo metu automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , galiniai langai buvo tamsinti. Išvada, jog šiuose rašytiniuose įrodymuose nėra identifikuotas automobilis, kurio langai buvo tamsinami, nepagrįsta. Sąskaitoje faktūroje nurodyti visi reikiami ir privalomi buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitai (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis). Be to, transporto priemonės savininkas gali bet kada pasikeisti transporto priemonės numerius, todėl teismo argumentai, jog sąskaitoje faktūroje nėra identifikuotas konkretus automobilis, neteisinga. Saugos diržai pritvirtinti prie automobilio atramų, ir juos prisegus pats saugos diržas įtempiamas ne lygiagrečiai automobilio atramai, o krypsta tam tikru kampu. Jie susideda iš dviejų juostų, todėl saugos diržas segamas per petį ir per juosmenį (Kelių eismo taisyklių 202-1 punktas). Manytina, kad suglausti lygiai abi saugos diržo dalis vieną prie kitos praktiškai neįmanoma. Apeliantas teigia, jog 2011-07-28 vairavo automobilį saugos diržą prisisegęs tinkamai. Jis yra aukštas, vairuoja kiek įmanoma pakėlęs vairuotojo sėdynę, sėdint prie automobilio vairo jo galva beveik siekia automobilio stogą, todėl viršutinė diržo juosta eina per viršutinę žasto dalį, o tai reiškia, kad policijos pareigūnai neteisėto saugos diržo užsisegimo fakto objektyviai pastebėti negalėjo.
Iš apylinkės teismui pateikto vaizdo įrašo, kuriame buvo nufilmuota identiška, to paties modelio transporto priemonė tamsintais galiniais ir šoniniais langais, aiškiai matyti, kad važiuojant paskui tokį automobilį visiškai neįmanoma pamatyti, ar transporto priemonės vairuotojas prisisegęs saugos diržą. Teismas nutartimi konstatavo, kad skundo autoriaus pateikta vaizdinė medžiaga neturi lemiamos reikšmės pažeidimo konstatavimui, nes patį pažeidimo faktą policijos pareigūnas nustatė tik sustabdęs apelianto vairuojamą automobilį. Tačiau apylinkės teismas neįvertino, kad tuo momentu, kai prie sustabdyto automobilio priėjo policijos pareigūnas, apeliantas buvo ne atsisegęs saugos diržą, o prisisegęs per juosmenį arba atlaisvinęs nuo kairio peties, todėl šis faktas nepagrįstai įvertintas kaip KET 202 punkto reikalavimo pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Institucijos nuomone, nagrinėdamas T. C. skundą apylinkės teismas išaiškino visas aplinkybes, kurios būtinos teisingai išnagrinėti bylą. Priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir kitas ATPK 20 straipsnyje atsakomybę individualizuojančias aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
T. C. apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo pačiu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad T. C. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.
Pažeidėjas neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, teigdamas, kad šio pažeidimo nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas procesinių normų reikalavimų. Pažeidėjo T. C. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta byloje surinkta medžiaga, tai yra administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei jų parodymais teismo posėdyje. Pagrindiniais įrodymais panašaus pobūdžio bylose yra laikomi asmens pirminiai paaiškinimai bei liudytojų, pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą tiesiogiai bendravusių su pažeidėju, parodymai. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad T. C. versija, jog policijos pareigūnai objektyviai negalėjo pamatyti netaisyklingo (per juosmenį) saugos diržo užsisegimo fakto dėl tamsintų automobilio langų, atsirado ne protokolo surašymo metu, o buvo iškelta tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidimo faktą pareigūnai objektyviai galėjo pamatyti, net ir sutinkant, jog „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) langai vis dėlto buvo iš dalies tamsinti (pvz., per galinius vaizdo veidrodėlius arba kai pažeidėjas lenkė policijos ekipažą).
Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pažeidimą fiksavę pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, o šią aplinkybę iš dalies pagrindžia tai, jog padarius pažeidimą, skundo autoriui patrulis V. B. 2011-07-28 administraciniu nurodymu pasiūlė iki 2011-08-11 sumokėti tik 50 Lt dydžio baudą (b. l. 6).
Be to, svarbi ta aplinkybė, kad T. C. vairuotas automobilis buvo sustabdytas, patruliai D. B. ir V. B. turėjo realią galimybę matyti ir patvirtino matę, kad T. C. tinkamai diržą nebuvo prisegęs, o tik jį pasikišęs po pažastimi, perjuosęs per pilvą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad automobilio stiklai tamsinti ir patruliai negalėjo matyti ar T. C. prisisegęs diržą buvo tinkamai, nėra esminė aplinkybė, nes pažeidimo padarymo faktą patruliai patvirtino matę realiai bendraudami su pažeidėju kai jį sustabdė.
Taigi, apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo protokolu, išsamiais ir neprieštaringais policijos pareigūnų, kurių šališkumas nagrinėjamoje byloje nustatytas nebuvo, tarnybiniais pranešimais bei juos patvirtinančiais kitais bylos duomenimis. Šie įrodymai yra pirminiai, surinkti iš karto po pažeidimo padarymo, o T. C. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl sprendžiant šią bylą, jo iškelta versija, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti diržo užsisegimo fakto, vertintina kitų byloje surinktų įrodymų, kurių tikrumas nekelia abejonių, kontekste.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
T. C. apeliacinio skundo netenkinti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.