- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- ATP-823-113/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-2997-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valentinas Janonis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 40.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininkas 2012 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. VET 000703 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 42 str. 1 d. A. M. skyrė 125 Lt dydžio baudą. Nutarime nurodoma, kad 2012-06-06 patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad buvo tvarkoma mėsa (jautienos, kiaulienos, avienos skerdiena). Šios patalpos nepatvirtintos maisto tvarkymo veiklai, nesuteiktas veterinarinis patvirtinimas, mėsos tvarkymo veikla ir patalpos neatitiko veterinarinių – sanitarinių ir higienos reikalavimų. Patalpoje vyko mėsos išpjaustymas ir fasavimas, dalis mėsos padėta tiesiogiai ant grindų, laikoma kartu su įvairiais pašaliniais daiktais, dalis mėsos patalpose rastų fasuotų mėsos gaminių suženklinti prekinėmis etiketėmis. Mėsos išpjaustymo stalas mediniu nevientisu paviršiumi. Patikrinimo metu surašytas Patikrinimo aktas Nr. 37GPGĮ-34/190, 2012-06-06, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 853/2004 II sk. 4 str. 2 p., Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 str. 3 d. reikalavimų nesilaikymas, tuo pažeidė ATPK 42 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. M. kreipėsi į teismą prašydamas 2012 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. VET 000703 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad skundžiamame nutarime iš viso nenurodyta, koks konkretus asmuo padarė Tarnybos išvardytus nutarime nurodytus galimus pažeidimus, nes nutarime rašoma „buvo tvarkoma mėsa“, „patalpoje vyko mėsos išpjaustymas ir fasavimas“. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 3 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad įstatymas netaikomas asmeniniam naudojimui ar paruošimui skirtos pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje vartojamam maistui arba su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam maisto tvarkymui. Analogiškos nuostatos laikomasi ir ES reglamente, kuriuo skundžiamame nutarime taip pat remiasi Tarnyba. Tarnybos nutarime Nr. VET000703 nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 853/2004 II sk. 4 str. 2 p., skirtas įmonėms, kurios tvarkydamos gyvūninės kilmės produktus privalo gauti kompetentingos institucijos patvirtinimą, tačiau šis reglamento punktas taip pat negali būti taikomas fiziniams asmenims, savo namuose mėsą pjaustantiems savo poreikiams. A. M. teigė, jog mėsa buvo skirta asmeniniam vartojimui, jis nėra betarpiškai susijęs su žmonos vykdoma ūkininkavimo veikla, todėl nutarimas jam surašytas nesant tam teisinio pagrindo. Tarnybos atstovų surasta mėsa buvo užauginta žmonos ūkyje, skirta vartoti maistui ir Tarnybos užfiksuotas maisto tvarkymas buvo susijęs su asmeniniu namų ūkio vartojimu, todėl skirti administracinę nuobaudą nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-19 nutartimi Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos viršininko 2012 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. VET 000703, kuriuo pagal ATPK 42 str. 1 d. A. M. paskirta 125 Lt dydžio bauda, paliko nepakeistą ir A. M. skundo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad A. M. garaže rasti mėsos kiekiai, mėsos fasavimo įranga ir priemonės, pramoniniai mėsos apdirbimo įrenginiai (mėsos pjaustymo pjūklas ir mėsos malimo mašina), samdyti asmenys, apdorojantys mėsą, ženklinimo etiketės, nurodančios pakuotės kainą ir svorį, paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimą, kad mėsa buvo tvarkoma asmeniniams poreikiams tenkinti ir leidžia daryti išvadą, kad mėsa garaže buvo ruošiama teikti į rinką. Byloje nustačius, kad mėsa buvo ruošiama tiekti į rinką, teismas konstatavo, kad yra pagrindas teigti, jog buvo padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 42 str. 1 d. pažeidimas. Dėl A. M. teiginių, kad patikrinimas vyko neteisėtai, teismas pažymėjo, jog patikrinimas buvo atliktas esant įtarimui dėl galimai vykdomos neteisėtos veiklos ir byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad patikrinimas buvo neteisėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad jokiuose teisės aktuose Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nesuteikta teisė vykdyti patikrinimus fizinių asmenų privačiose valdose, kur nevykdoma veikla, susijusi su tarnybos reguliavimo sritimi, įstatymas nenumato galimybės tikrinti ir patekti į privačias namų valdas, kur tvarkoma mėsa asmeniniams poreikiams tenkinti. Maisto įstatyme nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas asmeniniam naudojimui ar paruošimui skirtos pirminės produkcijos gamybai, asmeniniame namų ūkyje vartojamas maistui arba su asmeniniu namų ūkio vartojimu susijusiam maisto tvarkymui. Kadangi mėsa buvo skirta asmeniniam naudojimui, nebuvo jokio pagrindo surašyti protokolo bei nutarimo. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog surašytame nutarime nenurodyta, kas padarė nutarime išvardytus pažeidimus, t. y. nenurodyta, koks konkretus asmuo juos padarė. Apeliantas nesupranta, kodėl protokolas ir nutarimas surašytas būtent jam, nes jis asmeniškai niekada nėra užsiiminėjęs mėsos tvarkymu, nėra susijęs su žmonos vykdoma ūkininko ūkio veikla, todėl nuobauda jam negalėjo būti skirta. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta neįrodžius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, jog A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo netinkamai atliekama mėsos tvarkymo veikla, patalpos neatitiko veterinarinių–sanitarinių ir higienos reikalavimų. Protokole nurodoma, jog tuo pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) 853/2004 II sk. 4 str. 2 p., Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 4 str. 3 d. reikalavimų nesilaikymas, ši veika atitinka ATPK 42 str. 1 d.
ATPK 42 str. 1 d. nustatyta, kad Higienos norminių aktų bei Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo dvidešimties iki dviejų šimtų litų. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad mėsa buvo ruošiama asmeninėms reikmėms ir Maisto įstatymo normos netaikomos asmeninio naudojimo ruošiamam maistui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK 257 str. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje esantys duomenys paneigia apelianto teiginius, jog jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose mėsa buvo tvarkoma savo asmeninėms reikmėms ir todėl jam negali būti taikomi įstatymų reikalavimai, reglamentuojantys higienos normas. Iš patikrinimo akto matyti, jog patalpose buvo rastas didelis kiekis įvairios mėsos skerdienos, pramoniniai mėsos apdirbimo įrenginiai, fasuočių indeliai, ženklinimo etiketės. Dalis produktų buvo sufasuoti ir paženklinti ženklinimo etiketėmis. Iš 2012-06-06 krovinio važtaraščio AAM Nr. 25 nustatyta, kad iš V. U. mėsos gamybos įmonės mėsos skerdiena bei subproduktai turėjo būti vežami į UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos perdirbimo įmonę, tačiau transporto priemonė, kuri turėjo vežti produktus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo aptikta pakrauta apelianto namų valdose. Mėsos skerdienos važtaraščiuose nurodyti tie patys galvijai, kurie turėjo būti vežami į UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. dalis skerdienos nepatekdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, o buvo tvarkomos apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Be to, pažymėtina, jog patalpose mėsą tvarkė du samdyti asmenys. Įvertinus visus paminėtus duomenis, darytina išvada, jog apeliantui priklausančiose patalpose vyko nelegalus mėsos tvarkymas ir ruošimas į rinką, todėl pagrįstai konstatuota, jog mėsa turėjo būti tvarkoma laikantis įstatymų nustatytų higieninių reikalavimų. Remiantis tais pačiais motyvais, darytina išvada, jog esant įtarimui, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuosavybės teise priklausančiose patalpose vyksta nelegalus mėsos tvarkymas ir ruošimas į rinką, Tarnyba turėjo teisę atlikti patikrinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčija paties fakto, jog mėsa buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teigia, kad protokolas nepagrįstai surašytas jam, nes jis nevykdo jokios ūkinės veiklos. Kaip jau buvo minėta, apeliantui nuosavybės teise priklausančiose patalpose vyko nelegalus mėsos tvarkymas ir ruošimas į rinką, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas būtent apeliantui pagrįstai. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad pats apeliantas pripažino tvarkęs mėsą.
Dėl apelianto teiginių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kas padarė pažeidimą, pažymėtina, kad iš protokolo aiškiai matyti, jog protokolas surašytas A. M., ant protokolo yra A. M. paaiškinimas, todėl minėti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.