Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-04-20 · Byla Nr. A2.6.-600-784/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
A2.6.-600-784/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18388-2015-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Pažeidėjas
G. B.
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-600-784/2016Proceso Nr. 4-68-3-18388-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Eglei Petkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jos atstovui advokatui Augustinui Vaičiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilnius, studentės, administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2015-10-21 apie 10.00 val. M. K. Čiurlionio 84B, Vilniuje, vairuodama automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais ji padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. B. savo kaltės dėl jai inkriminuotų pažeidimų iš esmės nepripažino ir paaiškino, kad visko neatsimena, nuo rugsėjo 1 d. į tą aikštelę važinėja kiekvieną dieną, vairuoja atsargiai, nepastebėjo, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Apie įvykį sužinojo iš tėvo, kai jam paskambino iš policijos. Po to pati nuvažiavo į policiją. Kai iš tėvo sužinojo apie galimą įvykį, apžiūrėjo automobilį, bet nieko nepastebėjo. Ji pirko apibraižytą automobilį, kurio pagaminimo metai yra 2005 ar 2006-ieji. Automobilio, kuris buvo galimai apgadintas, ji nematė. Į policiją nuvyko savo automobiliu. Transporto priemonių sugretinimas („sustatymas“ – cit.) nebuvo atliekamas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. V. paaiškino, kad tą dieną baigėsi paskaita, ji atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę ir pastebėjo, kaip mergina, išvažiuodama iš aikštelės, kliudo kitą automobilį, atrodo, kad „VW Passat“. Jos manymu, mergina važiavo raudonu „Toyota“ markės automobiliu. Kliudžiusi automobilį, ta mergina išlipo, pasižiūrėjo, kad apgadino mašiną ir jos (liudytojos) paklausė, ar ji pažįsta mašinos savininką. Liudytojai atsakius, kad nepažįsta, vairuotoja atsisėdo į automobilį, šiek tiek pavažiavo į šoną, ir išvažiavo. Ji pati laukė draugių, prisiminė tos mašinos numerį ir paliko raštelį ant apgadinto automobilio. Po to ji buvo atėjusi pas tyrėją, kuri jai parodė 4 nuotraukas, iš kurių reikėjo išsirinkti nuotrauką, kurioje atvaizduota mergina, labiausiai panaši į automobilį apgadinusią merginą. Teismo salėje esanti mergina (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo) yra labiausiai panaši į tą merginą, bet ji nėra garantuota šimtu procentų. Įvykio metu ta mergina ant galvos buvo užsirišusi juostelę ir turėjo ilgesnius tamsios spalvos plaukus. Ji matė smūgį. Apgadintą automobilį vairuotoja kliudė šonu, pastaroji buvo su keliomis draugėmis, viena draugė buvo išlipusi, iš galo pasižiūrėjo, o po to ir vairuotoja pavažiavo atgal ir išlipo. Ta mergina buvo prisiparkavusi prie jos automobilio, todėl ji ir atkreipė dėmesį. Mėlynos spalvos nukentėjusio asmens automobilis buvo prisiparkavęs priekiu, stovėjo ant žolės. Merginos vairuojamas automobilis tiesiog „užsuko“ teisiai į tą mašiną. Tai buvo slystantis smūgis, kuomet automobiliai sukontaktavo, ji signalizacijų neišgirdo. Galvojo, kad mergina grįš, paskambins į policiją, bet negrįžo. Pagal savo asmeninę patirtį vertina, kad vairuotoja turėjo pajusti automobilių kontaktą. Raudona „Toyota“ buvo apgadinta labiau galine puse, prie durelių. Ji buvo subraižyta, sulankstymo nepamena.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. G. parodė, kad jis apžiūrėjo abu automobilius, dalis nuotraukų buvo pateikta iš draudimo, kitas nuotraukas jis darė pats. Matavimo liniuote matavo aukščius. Automobilių sugretinimas nebuvo darytas, nes nebuvo tikslo gretinti. Matavimai buvo daromi atskirai, po to palyginta. Apgadinimų aukštis ir pobūdis atitiko. Ant nukentėjusio automobilio matėsi raudonos spalvos dažai. Viskas atitiko. Dar apklausė asmenis, buvo atpažinta vairuotoja iš keturių fotonuotraukų, tik dėl automobilio markės liudytoja nebuvo tikra.

Vertindamas šių asmenų parodymus ir kitus įrodymus, esančius byloje (administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūno E. D. tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos schemą, paaiškinimus, asmens parodymo atpažinti protokolą ir kt.) teismas pažymi, kad nepaisant to, kad G. B. neigia padariusi jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, vis dėlto, šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad ji minėtus pažeidimus padarė. Darydamas šią išvadą teismas visų pirma remiasi nesuinteresuotos liudytojos E. V. parodymais apie tai, kad ji matė automobilių kontaktą ir, kad po šio kontakto G. B. buvo išlipusi iš savo vairuojamo automobilio, taigi, akivaizdžiai suprato ir matė, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos nuvažiavo. Tam tikri netikslumai liudytojos E. V. parodymuose (iš tikrųjų, tik vienas netikslumas – ji suklydo dėl G. B. vairuojamo automobilio modelio) nedaro esminės įtakos šios liudytojos parodymų patikimumui – ji tiksliai nurodė automobilio valstybinį numerį, asmens parodymo atpažinti metu atpažino G. B., kad būtent pastaroji vairavo kontaktavusį automobilį, liudytoja E. V. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Byloje nenustatyta priežasčių, dėl kurių liudytoja E. V. galėtų apkalbėti G. B., be to, pastaroji neneigia įvykio dieną bei tuo laiku buvusi įvykio vietoje. Kiti įrodymai, įskaitant liudytojo R. G. parodymus, patvirtina buvus tarp automobilių kontaktą. Įrodymai administracinėje byloje vertinami visumoje, t. y. kompleksiškai, ne atsietai vienas nuo kito ir teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju jų visuma patvirtina, kad G. B. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

G. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip dviejų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, realioji sutaptis.

Motyvuojamoji dalis

G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymi, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013).

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad G. B. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių padarinių, eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, G. B. charakterizuojama teigiamai, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali nuobauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl G. B. pagal ATPK 130 straipsnį 1 dalį skirtina nuobauda švelnintina, dalyje dėl baudos ir specialiosios teisės atėmimo taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paskiriant mažesnę, negu numatyta sankcijoje, baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 30¹ straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nutaria:

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 D. B. A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje, ROIK Nr. 15053508246 ir įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis