Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, nuo 2015 m. gruodžio 8 d. deklaravęs išvykimą į Latviją, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, turėdamas pareigą organizuoti ir vykdyti atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d., atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises.

Teismo posėdžio metu R. S. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau nesijaučia kaltas dėl tokių veiksmų, kadangi turi jiems paaiškinimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiko teismui duoti parodymus ir paaiškino, kad 2015 m. įmonė įsigijo 5-6 komplektus vilkikų, per tris mėnesius turėjo padengti tris PVM sumas, trūko įplaukų, vėlavo, apyvartinės lėšos nespėjo „suvaikščioti“. Kreipėsi į VMI prašydami išdėstyti skolą, buvo atliekami mokestiniai patikrinimai, inspekcijos darbuotojams jis aiškino, kokia situacija. Jeigu nebūtų mokėjęs lizingui, būtų atėmę transportą. VMI mokėjom GPM, buvo vėlavimai su PVM ir išankstiniu pelno mokesčio sumokėjimu. Taip darė nepiktybiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir institucijos atstovo klausimus (b.l.86-87).

Pažeidėjas baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. rugpjūčio 2 d. mokestinė nepriemoka buvo 25 803,84 eurų, kurią sudarė 23 115,52 eurų pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka ir 583,96 eurų šio mokesčio delspinigių; 440,00 eurų pelno mokesčio nepriemoka, 44,52 eurų šio mokesčio delspinigių bei 1619,84 eurų avansinio pelno mokesčio. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. kovo 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VMI prie FM dėl mokestinės paskolos sudarymo. VMI 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-6091 atidėjo/išdėstė 20357,69 eurų mokestinę nepriemoką laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d.; 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (23.24-08)-327-6093 atidėjo/išdėstė 6546,00 eurų mokestinę nepriemoką laikotarpiui nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. rugpjūčio 25 d. VMI ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė 2016 m. rugsėjo 19 d. mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-6158 ir Nr. (23.24-08)-327-6159. Pagal VMI prie FM 2016 m. rugsėjo 21 d., duomenis, įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 2184,60 eurų. Teismo posėdžio metu VMI atstovas A. P. teismui pateikė 2016-11-16 UAB (duomenys neskelbtini) balanso duomenis, kad visos mokestinės prievolės, kurioms yra suėjęs mokėjimo terminas, yra padengtos (b.l.85).

Kaip matyti iš Operatyvaus patikrinimo pažymos, operatyvaus patikrinimo metu pagal UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės pateiktus kasos apyvartos žiniaraščio duomenis už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta, kad pinigų likutis kasoje laikotarpio pradžioje buvo 8444,34 eurų, pajamos sudarė 36636,24 eurų, išlaidos sudarė 38752,10 eurų, likutis laikotarpio pabaigoje buvo 6328,48 eurų. Atsiskaitymai per kasą vyko su darbuotojais: 13257,21 eurų išmokėti komandiruotpinigiai I. S. ir 25494,89 eurų išmokėta atskaitingiems asmenims. Tikrinimo dieną kasoje buvo 6328,48 eurų likutis, kurio faktiškai patikrinti nebuvo galimybės, nes UAB (duomenys neskelbtini) kasa yra buveinėje. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo 18 atskaitingų asmenų. Tikrinamojo laikotarpio pradžiai pas atskaitingus asmenis pinigų likučio nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) atskaitingiems asmenims išmokėjo dienpinigių komandiruotėms išlaidoms padengti 84819,63 eurų sumą, išleista 90522,41eurų, laikotarpio pabaigai atskaitingiems asmenims, UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga 6743,41 eurų. UAB (duomenys neskelbtini) turi dvi atsiskaitomąsias sąskaitas: EVP International ir Deutsche Bank Privat - und Gescheftskunden, patikrinimui pateikė šių banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. Likutis laikotarpio pradžioje 1930,77 eurų, pajamos sudarė 414685,67 eurų, išlaidos 409268,25 eurų, iš jų: 13614,00 eurų sumokėta VSDF, 5559,00 eurų sumokėta VMI prie FM, 27965,58 eurų išmokėtas darbo užmokestis, 60445,75 eurų sumokėta Nordea bank Lietuva, 40896,01 eurų AB „Citadelė" bankas, 116713,96 eurų AS 24 Lietuva, 12296,37 eurų Ergo draudimo grupė, likutis laikotarpio pabaigoje 7348,19 eurų. Iš pateiktų banko sąskaitų išrašų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėdama įsiskolinimą VMI prie FM, atliko atsiskaitymus su kitais kreditoriais.

Teismas, sistemiškai vertindamas bylos duomenis, išklausęs R. S., daro išvadą, jog bendrovės vadovas R. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus VMI prie FM, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, ir padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo sunkumą, jo padarymo aplinkybes – R. S. padarė ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą iš esmės siekdamas išlaikyti veikiančią įmonę, o ne piktybiškai vengdamas mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius pažeidėjo asmenybę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju sankcijoje numatyta bauda yra neproporcinga, todėl administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant R. S. mažesnę baudą nei ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 30² str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 3 d., teismas

nutarė:

pripažinti R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB DNB banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus visos paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.