Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-438/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-19
Bylos Nr.
1S-438/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Rimantas Bučma
Kategorijos
  • 2.1.16.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1S-438/2012
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.10 (N) (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,kaltinamajam A. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą.

Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaltinamas tuo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011 m. lapkričio 4 d. apie 23.00 val. gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su artimu giminaičiu – savo broliu K. K. metu, tyčia rankos pirštu dūrė sėdinčiam savo broliui K. K. į dešinę akį, tuo padarė jam poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinės akies obuolio sumušimą su odenos ir junginės plyšimu, krauju priekinėje kameroje, kraujo išsiliejimą į akies obuolį ir išsivysčiusiu dešinės akies aklumu, dėl ko jis neteko daugiau nei 30 procentų bendro darbingumo, taip sunkiai sutrikdė savo artimojo giminaičio – savo brolio K. K. sveikatą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. nutartimi kaltinamajam A. K. pakeitė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą motyvuodamas tuo, kad kaltinamasis A. K., vengdamas atvykti į teismo posėdžius, trukdo bylos nagrinėjimui. A. K. apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje teismo neinformuoja. Iš teismui pateiktos informacijos matyti, kad jo sveikatos būklė galimai pablogėja tik prieš paskirtus teismo posėdžius. Be to, dėl kaltinamojo negalėjimo dalyvauti 2012-10-15 ir 2012-10-29 teismo posėdžiuose nebuvo pateiktos nustatytos formos medicininės pažymos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl teismas A. K. neatvykimo į teismo posėdžius priežastis nelaikė svarbiomis.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. K. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį. Kaltinamasis pažymi, jog į 2012-10-01, 2012-10-15 ir 2012-10-29 teisiamuosius posėdžius neatvyko ne slėpdamasis ar bėgdamas nuo teismo, bet dėl objektyvių priežasčių – ligos paūmėjimo. Kaltinamasis nurodo, jog teismui buvo žinomi duomenys, jog tiek 2012-10-15, tiek 2012-10-28 dėl ūmaus sveikatos pablogėjimo jis buvo vežamas į gydymo įstaigas, dėl ko jis teismui neturėjo galimybės pristatyti nustatytos formos pažymų. A. K. nurodo, jog jis nuolat skundžiasi sutrikusia širdies veikla ir stipriai padidėjusiu širdies kraujospūdžiu, o ligai paūmėjus guldomas į ligonines.

Kaltinamasis taip pat pažymi, jog teismas nepagrįstai nustatė suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be to, teismo nutartyje turi būti aiškiai motyvuota, kodėl teismas mano, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. K. skundas atmestinas.

Apeliacinis teismas pažymi, kad BPK 139 straipsnyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. BPK 123 straipsnio 6 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti arba panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais.

Kardomoji priemonė kaltinamajam buvo pakeista į griežtesnę, kadangi jos nepakako užtikrinti BPK 119 straipsnio tikslų, t. y. kaltinamajam A. K. paskirta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, nebuvo įmanoma užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdžiuose. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis A. K. vengia atvykti į Kauno apygardos teismo posėdžius. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012-09-05 įvykusio teisiamojo posėdžio metu buvo paskirta kito posėdžio data – 2012-10-01. Tačiau kaltinamasis A. K. nei 2012-10-01, nei kituose 2012-10-15 ir 2012-10-29 teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvavo. 2012-09-28 Kauno apygardos teisme gautas A. K. prašymas dėl negalėjimo dalyvauti 2012-10-01 teisiamajame posėdyje, kartu su prašymu pateikta medicininė pažyma apie A. K. neatvykimą į teismą dėl ligos. Į 2012-10-15 ir, paskyrus kaltinamajam atvesdinimą, į 2012-10-29 teisiamuosius posėdžius, A. K. taip pat neatvyko, apie neatvykimo į teisiamuosius posėdžius priežastis teismo neinformavo. Kauno apygardos teismo iniciatyva susisiekus su A. K. nurodytomis gydymo įstaigomis, buvo nustatyta, jog 2012-10-15 A. K. greitosios pagalbos ekipažo buvo pristatytas į ligoninę, kur pastarajam diagnozuota antro laipsnio pirminė arterinė hipertenzija bei paskirtas ambulatorinis gydymas šeimos gydytojo priežiūra, taip pat nustatyta, jog 2012-10-28 A. K. paguldytas į ligoninę, tačiau 2012-10-29 buvo išleistas. Iš gydymosi įstaigų su skundu pridėti dokumentai patvirtina aplinkybes, jog kaltinamasis A. K. turi sveikatos sutrikimų, tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, jie nepatvirtina aplinkybės, jog dėl to kaltinamasis negalėjo atvykti į teisiamuosius posėdžius. Pažymėtina, jog kaltinamasis A. K. nebuvo hospitalizuotas į gydymo įstaigą ilgiau nei vienai dienai, t. y. 2012-10-15 pristačius A. K. į ligoninę, tą pačią dieną jam paskirtas ambulatorinis gydymas šeimos gydytojo priežiūroje, o 2012-10-28 pristačius A. K. į ligoninę, 2012-10-29, t. y. teisiamojo posėdžio dieną, iš ligoninės jis išleistas, tačiau ir į šį teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko. Be to, pateikti medicininiai dokumentai neatitinka Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos reikalavimų, kuriais remiantis, A. K. būtų patvirtinta liga, dėl kurios jis negali dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. Esant minėtiems duomenims, daroma išvada, jog A. K. į 2012-10-15 ir 2012-10-29 teisiamuosius posėdžius neatvyko be pateisinamos priežasties, kurią būtų galima pripažinti svarbia BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamojo A. K. sveikata pablogėja būtent prieš teisiamuosius posėdžius, kaltinamasis kreipiasi į skirtingas gydymo įstaigas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad A. K., neatvykdamas į teismo paskirtus posėdžius, manipuliuoja sveikata ir taip siekia vienokio ar kitokio palankaus sau procesinio sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktas medicinines pažymas vertina kaip eilinį A. K. piktnaudžiavimą savo teisėmis, taip trukdant pabaigti teisminį procesą. Be to, kaltinamasis savo neatsakingu elgesiu vilkina bylos nagrinėjimą, tokiais veiksmais švaistomas ne tik teismo ir proceso dalyvių laikas, bet ir valstybės lėšos. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad A. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 6 dalis). Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – suėmimu, vertino ne vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšminga, kad švelnesne kardomąja priemone tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje, pasiekti nepavyko. Taip pat pažymėtina, jog tinkama medicininė pagalba (gydymas) kaltinamajam gali būti suteikta ir suėmimo vykdymo vietoje. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas garantuoja suimtam asmeniui tokios pat kokybės ir lygio gydymą kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Kardomoji priemonė – suėmimas yra išimtinė kardomoji priemonė, kaip nurodyta BPK 122 straipsnio 7 dalyje, suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu yra pagrįstas manymas, kad A. K., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios griežtos atsakomybės bei ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl šiuo atveju BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik taikant A. K. pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė